(paskutinis papildymas - pirmieji du sprendimai)

 

- Dizainerių sąjungos vadovas T.Kaltenis pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Lietuvos dizainerių sąjungos (LDS) valdybos pirmininkas Tautvydas Kaltenis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto bei draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 11 straipsnio 1 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad, būdamas LDS valdybos pirmininkas, T.Kaltenis vykdė ir užtikrino Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis dalinai finansuojamų šios asociacijos projektų įgyvendinimą, o jam priklausantys privatūs juridiniai asmenys – UAB „Focus design“ ir MB „Bandom“ – šiems projektams teikė atlygintinas paslaugas.

Šiuo atveju valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu T.Kaltenis yra laikytinas dėl jam suteiktų įgaliojimų LDS, kurios veikla yra iš dalies finansuojama Kultūros rėmimo fondo.

Taip pat VTEK nutraukė tyrimą dėl T.Kaltenio, veikusio kaip Lietuvos kultūros ir meno tarybos (LKMT) narys. Šios tarybos nariai neturi administravimo ar viešojo administravimo įgaliojimų, todėl jie nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo subjektai.

Tačiau siekiant užtikrinti, kad visuomenei nekiltų nė menkiausios abejonės dėl LKMT narių veiklos skaidrumo, kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson VTEK rekomenduoja LKMT nuostatuose įtvirtinti teisės normas, reglamentuojančias šios tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ir narių nusišalinimo ir nušalinimo tvarką.

Tyrimą VTEK atliko Kultūros ministerijos ir Lietuvos dizainerių sąjungos (LDS) pranešimų pagrindu.

 


- Pradėti tyrimą dėl Dizainerių sąjungos vadovo T.Kaltenio elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos dizainerių sąjungos (LDS) valdybos pirmininko Tautvydo Kaltenio elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Tyrimą VTEK pradėjo savo iniciatyva, patikrinimo metu pastebėjusi, kad T.Kaltenis nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gaunančiose viešosiose įstaigose ir asociacijose dirbantys bei administravimo įgaliojimus turintys asmenys yra priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims.



- Praplėsti atliekamą tyrimą dėl buvusios Statybų inspekcijos vadovės elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė praplėsti atliekamo tyrimo ribas dėl buvusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vadovės Lauros Nalivaikienės elgesio.

Papildomai VTEK aiškinsis aplinkybes, pateiktas naujienų portalo „15min.lt“ publikacijoje „Apartamentai“ Palangoje: kurorto meras užsimena apie galimą buvusios Statybos inspekcijos vadovės spaudimą“ (2017-07-21). Esą, šių metų gegužę vyko derybos dėl taikos sutarties tarp UAB „Elektros gelmė“ ir Palangos miesto savivaldybės. Tai, esą, leistų patvirtinti Palangoje Gedimino gatvėje esančio sklypo detalųjį planą. Publikacijoje teigiama, kad susitikime dėl taikos sutarties pasirašymo, kaip statytojo atstovė, dalyvavo ir L.Nalivaikienė, kuri nustojo eiti pareigas VTPSI mažiau, nei prieš metus.

Primename, kad tyrimą dėl buvusios VTPSI vadovės elgesio VTEK pradėjo praėjusį trečiadienį. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų atstovavimo fiziniams ar juridiniams asmenims apribojimų, taikomų vienerius metus po to, kai pasibaigia valstybinė tarnyba.

Tyrimas pradėtas Seimo narių Mykolo Majausko ir Radvilės Morkūnaitės pranešimo pagrindu, kuriame jie remiasi naujienų portalo „15min.lt“ publikacija „Į kitą barikadų pusę perėjusi Statybos inspekcijos vadovė pavaldinių nepamiršta: dešimtys įtartinų skambučių“ (2017-07-18). Esą, nustojusi eiti VTPSI vadovės pareigas ir įsidarbinusi advokatų kontoroje „Sorainen ir partneriai“, L.Nalivaikienė šių metų kovo-birželio mėnesiais ne kartą telefonu kalbėjosi su savo buvusiais pavaldiniais, einančiais vadovaujančias pareigas VTPSI. Teigiama, jog ši advokatų kontora atstovauja ne vienam stambiam nekilnojamojo turto plėtotojui valstybės bei savivaldybių institucijose. Publikacijoje keliamos abejonės, jog L.Nalivaikienė galėjo atstovauti „Sorainen ir partneriai“ klientams, kai nuo jos darbo pabaigos VTPSI nepraėjo įstatyme numatytas vienerių metų „atvėsimo“ laikotarpis.  

 


- Pradėti tyrimą dėl Raseinių rajono savivaldybės politikų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių Edgaro Juškos ir Romaldo Zubielos elgesio. Bus aiškinamasi, ar jie nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje pranešė, kad politikai šių metų birželio mėnesį dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą įgalioti Raseinių miesto seniūniją sudaryti sutartį su Raseinių krašto ateities sąjūdžiu „Rasai“. Sutartis numatys, kokias Raseinių evangelikų liuteronų senųjų kapinių bei Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapų priežiūros funkcijas minėtoji asociacija atliks. Privačių interesų deklaracijų patikra parodė, jog E.Juška ir R.Zubiela dalyvauja Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ veikloje.

 


- Pradėti tyrimą dėl Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktoriaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktoriaus Artūro Totilo elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei įpareigojimo vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.

Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Petras Luomanas pranešė, kad A.Totilas gimnazijoje sprendė klausimus, susijusius su savo paties darbo eiga.



- Kazlų Rūdos politikė R.Kneizevičienė pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, jog Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narė Reda Kneizevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taip pat politikė pažeidė šio įstatymo draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose (12 straipsnio 2 dalis).

Tyrimą VTEK atliko grupės Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narių pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad R.Kneizevičienė dalyvavo trijuose savivaldybės tarybos posėdžiuose (2015 m. vasarį ir 2016 m. vasarį bei rugsėjį) svarstant ir priimant su savivaldybės biudžeto tvirtinimu susijusius sprendimus, kurie turėjo sąsajų su jos vadovaujamų juridinių asmenų – Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos, Sūduvos vietos veiklos grupės ir Antanavo bendruomenės – veikla bei finansavimu. Interesų konfliktas R.Kneizevičienės veikloje šiuo atveju remiasi asmeniniu jos suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijų narių interesams, siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijų tikslus bei rūpintis jų gerove. Nėra duomenų, kad politikė būtų pareiškusi nusišalinimą. Susilaikymas nuo tam tikro klausimo svarstymo negali būti pripažintas nusišalinimu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad, prieš pradedant interesų konfliktą keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo apie kylantį interesų konfliktą informuoti savo institucijos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, bei kartu procedūroje dalyvaujančius asmenis, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad R.Kneizevičienė minėtųjų trijų asociacijų vardu Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai teikė prašymus skirti šioms asociacijoms finansavimą bei su savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė atitinkamas sutartis. Tokiais veiksmais ji Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje atstovavo Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos, Sūduvos vietos veiklos grupės bei Antanavo bendruomenės interesams. VTEK nebuvo pateikta duomenų, jog Kazlų Rūdos savivaldybės meras ar jo įgaliotas asmuo būtų nustatęs R.Kneizevičienei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų apribojimų atstovauti išimtis. Taip pat nepateikta duomenų, kad pati politikė būtų kreipusis dėl tokių išimčių nustatymo.

VTEK rekomenduoja Kazlų Rūdos savivaldybės merui ateityje taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti R.Kneizevičienę nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, jeigu yra pakankamo pagrindo manyti, kad jos dalyvavimas sukels interesų konfliktą.



- Nutraukti tyrimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nario Jono Makausko elgesio, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą šiai komisijai priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo UAB „Vilniaus energija“.

Tyrimą VTEK atliko UAB „Vilniaus energija“ prezidento pranešimo pagrindu. Aiškintasi, ar J.Makauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Pranešėjo teigimu, eidamas pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), J.Makauskas buvo pasitelktas kaip specialistas atlikti UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą. 2016 m. rugsėjį jis pasirašė UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą. Teigta, kad 2017 m. sausį J.Makauskas tapo VKEKK nariu, o kovą dalyvavo šios komisijos posėdyje svarstant sankcijos skyrimą UAB „Vilniaus energija“ dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų, nustatytų minėtame planinio patikrinimo akte. Pranešėjo teigimu, J.Makauskas nenusišalino nuo dalyvavimo šio klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūrose.

Tyrimo metu VTEK nenustatė akivaizdaus ir tiesioginio J.Makausko privataus intereso egzistavimo nagrinėtoje situacijoje. Planinio UAB „Vilniaus energija“ patikrinimo procedūrose jis dalyvavo kaip FNTT deleguotas pareigūnas. Jo, kaip specialisto, pasirašytą patikrinimo aktą nutarimu patvirtino VKEKK, kurioje tuo metu jis pareigų nėjo. Taip pat VTEK nenustatė duomenų apie J.Makausko privataus intereso egzistavimą, susijusį su UAB „Vilniaus energija“, t.y., darbo ar kitų civilinių santykių arba tokio pobūdžio ryšių jo artimų asmenų tarpe. Atsižvelgiant į tai, J.Makausko dalyvavimas VKEKK posėdyje, svarstant sankcijos skyrimą UAB „Vilniaus energija“ remiantis minėtuoju patikrinimo aktu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. VTEK vertinimu, J.Makauskas, atlikdamas savo funkcijas FNTT ir VKEKK, siekė vieno iš pagrindinių šių institucijų tikslų – ginti viešąjį interesą.



- Birštono savivaldybės tarnautojas R.Noreika pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Noreika pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti bei nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tyrimą VTEK atliko Birštono savivaldybės merės pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad šių metų sausį R.Noreika vizavo savivaldybės tarybai teiktus sprendimų projektus, susijusius su AB Birštono sanatorija „Versmė“ akcijų, kurios priklauso savivaldybei, privatizavimu ir dividendų išmokėjimu akcininkams. R.Noreika nuo šio klausimo rengimo procedūrų nenusišalino. Sausio mėnesį tarnautojas taip pat dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje svarstant minėtuosius klausimus bei komentavo sprendimų projektą dėl dividendų išmokėjimo. Pažymėtina, kad viena iš sanatorijos akcininkių yra R.Noreikos žmona. VTEK vertinimu, šiais atvejais tarnautojas negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.



- Klaipėdos teritorinės darbo biržos tarnautojas P.Martinkėnas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus bei draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas faktą, jog vadovauja Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijai (DNSTGA) tinkamai nurodė tik VTEK pradėjus tyrimą dėl jo elgesio – šių metų kovą. VTEK daro išvadą, kad iki tol jo privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyti realios situacijos neatitinkantys duomenys – faktiškai egzistuojantis ryšis su asociacija nebuvo deklaruotas.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas teikė prašymus VTEK bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai įvertinti vienos Klaipėdos politikės elgesį. Tai jis atliko kaip DNSTGA pirmininkas, atsižvelgdamas į šiai asociacijai pateiktą gyventojų kreipimąsi. Po to jis dalyvavo savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdyje, kai buvo nagrinėjamas jo paties pateiktas prašymas. Šie veiksmai rodo, jog P.Martinkėnas veikė kaip DNSTGA ir gyventojų atstovas valstybės ir savivaldybės institucijose.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.



- Nutraukti tyrimus dėl dešimties europarlamentarų elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atsižvelgdama į Europos teisės departamento (ETD) prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos teisės instituto (LTI) pateiktą informaciją, nutraukė tyrimus dėl dešimties Europos Parlamento (EP) narių elgesio. Tyrimo metu nagrinėta Laimos Liucijos Andrikienės, Petro Auštrevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vilijos Blinkevičiūtės, Antano Guogos, Valentino Mazuronio, Rolando Pakso, Algirdo Saudargo, Valdemaro Tomaševskio ir Viktoro Uspaskicho elgesio atitiktis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Buvo aiškinamasi, ar šie asmenys nepažeidė reikalavimų deklaruoti privačius interesus nustatyta tvarka bei terminais.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, europarlamentarų pareiginiai ir drausminiai santykiai susiklosto ES, o ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Taigi EP nariams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta pareiga teikti privačių interesų deklaracijas tiesiogiai netaikytina. Ji taikytina tuomet, kai asmuo į šias pareigas kandidatuoja. LTI teigimu, kandidatai į EP narius priklauso ES valstybių narių teisiniam reglamentavimui, kadangi EP rinkimų vykdymas yra perduotas joms. Tačiau EP nario statusą įgiję asmenys, anot LTI, nebėra saistomi specifiniais juos išrinkusios valstybės rinkėjų interesais ar valdžios institucijų reikalavimais – jie privalo veikti visų ES piliečių labui.

ES teisės aktai europarlamentarams nustato aukščiausius veiklos skaidrumo reikalavimus bei sankcijas už atitinkamus pažeidimus. ETD nuomone, ES teisė įtvirtina visas reikiamas priemones, užtikrinančias, kad EP nariai atstovautų tik viešiesiems interesams ir jų priimami sprendimai būtų skaidrūs bei nešališki. O valstybės narės, anot ETD, teisiškai neįpareigotos šioje srityje imtis kokių nors papildomų veiksmų. Europarlamentarai privalo deklaruoti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą EP pirmininkui teikiamoje Finansinių interesų deklaracijoje. Jas galima rasti EP interneto svetainėje esančioje EP narių tinklalapių skiltyje „Pareiškimai“ (arba „Declarations“, jei peržiūra vykdoma anglų kalba).

VTEK neneigia ES teisės viršenybės principo, tačiau, siekdama užtikrinti viešąjį interesą bei korupcijos prevenciją, VTEK rekomenduoja Lietuvoje išrinktiems EP nariams atskleisti savo privačius interesus ir Lietuvoje, teikiant deklaracijas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta apimtimi. VTEK tokios nuomonės laikosi atsižvelgdama į europarlamentarų veiklos specifiką Lietuvoje: jie turi teisę dalyvauti Seimo ir jo komisijų, Vyriausybės bei kitų valstybės institucijų ir įstaigų posėdžiuose, juose teikti savo pastabas ir pasiūlymus; kaip ir Seimo nariai, EP nariams gali būti suteiktos darbo patalpos Seime ir savivaldybėse, Seimo transporto priemonės, gali būti dengiamos jų kelionių ir kitų su tarnybinių pareigų vykdymu susijusios išlaidos, jei to neužtikrina ES teisės aktai; Lietuvoje turimuose biuruose EP nariai rengia susitikimus su juos rinkusiais Lietuvos Respublikos piliečiais ir jiems atsiskaito; europarlamentarai turi teisę grįžti į ankstesnį darbą Lietuvoje ir pan. Be to VTEK atkreipia dėmesį, kad EP pirmininkui teikiamos Finansinių interesų deklaracijos turinys nėra identiškas Lietuvoje teikiamos Privačių interesų deklaracijos turiniui.


VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Patarėja 8 646 93149
Justina Žėkaitė Tyrėja ir deklaravimo specialistė 8 647 17612
(8 5) 212 43 96