(papildyta pirmais aštuoniais sprendimais)

- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos vadovas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos (ŠMK) vadovas Leonas Valius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis).

Tyrimas atliktas pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad L.Valius privačių interesų deklaracijas teikė 2012, 2015 ir 2017 m. Tačiau nė vienoje iš jų ŠMK vadovas nenurodė duomenų apie asociaciją „Lietuvos šeimos gydytojų kolegija“, nors jos veikloje dalyvauja nuo 1995 m., o nuo 2015 m. yra jos prezidentas.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privačių interesų deklaracijas turi pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų paskyrimo į pareigas dienos. Jei atsirado naujų duomenų ar pasikeitė jau deklaruoti duomenys, asmenys privalo jais patikslinti savo privačių interesų deklaracijas per 30 kalendorinių dienų.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Taip pat, nesant pakankamai duomenų teisinės veikos vertinimui, VTEK nusprendė nutraukti tyrimą dėl kitos L.Valiaus veikos. Tirta, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. VTEK nustatė, kad tiriamuoju pastarųjų trejų metu laikotarpiu asistente L.Valiaus vadovaujamame ŠMK dirba jo žmona. Tačiau surinkti dokumentai nerodo, kad ŠMK vadovas būtų priiminėjęs dėl jos sprendimų.

- Atidėti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos narės elgesio svarstymą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė atidėti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) tarybos narės Henrikos Varnienės elgesio svarstymą kitam posėdžiui.
Tyrimą VTEK atliko Seimo Antikorupcijos komisijos pranešimo pagrindu. Buvo aiškintasi, ar H.Varnienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais teikti privačių interesų deklaracijas.


- Nutraukti tyrimą dėl buvusio Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl buvusio Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Ilkino Dadašovo elgesio, nesant pakankamai duomenų teisiniam vertinimui atlikti. Buvo aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimo naudotis pareigomis, galiomis ir vardu, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, keliantį interesų konfliktą.

Tyrimas atliktas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pranešimo pagrindu. Teigta, jog I.Dadašovas ragino vienos logistikos bendrovės vadovą apskųsti pakartotinai ją tikrinančių VDI inspektorių veiksmus kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Esą, prieš tai šią bendrovę tikrino pats I.Dadašovas ir pažeidimų nenustatė.

Tyrimo duomenys rodo, kad inspektorius atliko UAB „Editroma“ patikrinimą ir, VDI specialistų vertinimu, neteisėtai nutraukė tyrimą. Buvo nuspręsta atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą, pavedant jį kitiems VDI inspektoriams, o pačiam I.Dadašovui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Tačiau VTEK neturi duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai pavirtinti, jog inspektorius, esą, kalbino UAB „Editroma“ vadovo pareigas einantį asmenį ir ragino jį apskųsti šioje bendrovėje pakartotinį patikrinimą atliekančių inspektorių veiksmus arba darė kokį nors poveikį UAB „Editroma“ patikrinimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.


- Laiku nedeklaruodami interesų penki LNOBT darbuotojai pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad penki vadovaujančias pareigas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) einantys darbuotojai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis). Tai – Dekoracijų skyriaus vadovas Zigmas Pipcevičius, Siuvimo skyriaus vadovė Ona Blažinskienė, Avalynės skyriaus vadovė Virginija Gagiškytės, Elektronikos skyriaus vadovas Jurijus Mackevičius ir Energetikos skyriaus vyr. energetikas Vasilijus Prokofjevas.

Tyrimus VTEK atliko po patikrinimo, kaip šie valstybės biudžetinėje įstaigoje dirbantys ir administravimo įgaliojimus turintys asmenys vykdo privačių interesų deklaravimo pareigą. Tiriant nustatyta, kad 2012 m. LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja išleido įsakymą, kuriuo teatro tarnybų ir skyrių vadovus įpareigojo teikti privačių interesų deklaracijas pagal VTEK nustatytą tvarką. Pareigas LNOBT pradėjusieji eiti iki 2012 m., deklaruoti interesus elektroniniu būdu turėjo iki 2012 m. rugsėjo 30 d., o pareigas pradėję eiti vėliau – per 30 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo į pareigas dienos. Tačiau visi penki minėtieji darbuotojai interesus deklaravo tik šiemet, nors vadovaujančias pareigas LNOBT eina ne vienerius metus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, administravimo įgaliojimų turėjimas yra tiesiogiai sietinas su privalomųjų nurodymu davimu pavaldiems asmenims ir tokių asmenų kontrole. Tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma deklaravimo pareiga, būtini du požymiai: darbas biudžetinėje įstaigoje ir administravimo įgaliojimų turėjimas.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.


- Atnaujinti lobisto L.Ragauskio lobistinę veiklą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė atnaujinti lobisto Liudviko Ragauskio lobistinę veiklą. Šis sprendimas priimtas išnagrinėjus jo pateiktą prašymą ir vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymu. L.Ragauskis į lobistų sąrašą yra įtrauktas nuo 2011 m. liepos. Šių metų rugsėjį VTEK jo lobistinę veiklą buvo sustabdžiusi. Lobistinė veikla gali būti stabdoma lobistui paprašius iki kol nebus gautas jo prašymas veiklą atnaujinti.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 53 lobistai. Nuo rugsėjo įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija. Pagal ją, savo vykdomą veiklą lobistai privalo deklaruoti ne vėliau kaip per septynias dienas elektroninėmis priemonėmis VTEK Lobistų skaidrumo registre adresu www.lobistai.lt. Jų teikiamos deklaracijos yra viešos.

Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000-ųjų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK.


- Tyrimą dėl V.Vaičiūno elgesio pavesti atlikti Generaliniam miškų urėdui

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pavesti Generaliniam miškų urėdui atlikti tyrimą dėl Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Valdo Vaičiūno elgesio. VTEK prašo įvertinti, ar tarnautojas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Tyrimo išvada ir ją pagrindžiantys dokumentai turės būti pareikti VTEK vertinimui per vieną mėnesį.

Patikrinusi, kaip V.Vaičiūnas deklaruoja privačius interesus, VTEK pastebėjo, kad jis galėjo praleisti įstatyme numatytą deklaracijų pateikimo terminą – 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos.

Pranešimą dėl V.Vaičiūno elgesio VTEK atsiuntė žiniasklaidos atstovai. Teigta, kad tarnautojas ėjo Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus pareigas, o pernai įsidarbino Generalinėje miškų urėdijoje (GMU) – įstaigoje, kurią prieš tai galbūt kontroliavo. Prašyta įvertinti, ar šioje situacijoje buvo paisyta vadinamojo vienerių metu „atvėsimo“ termino.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia pareigas valstybinėje tarnyboje nustojusiems asmenims vienerius metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, pavaduotoju, tarybos ar valdybos nariu ar eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus asmens tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

VTEK manymu, sisteminis teisės aktuose įtvirtintų GMU funkcijų, teisių ir pareigų vertinimas rodo šią valstybės biudžetinę įstaigą veikiant kaip viešojo administravimo subjektą. GMU nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, o teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų fondų. Todėl, VTEK vertinimu, GMU nelaikytina įmone Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme, o šiame teisės akte nustatytas „atvėsimo“ laikotarpis V.Vaičiūnui netaikytinas.


- Pradėti tyrimą dėl VšĮ „CPO LT“ direktoriaus

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Centrinės perkančiosios organizacijos VšĮ „CPO LT“ direktoriaus Dariaus Vedricko elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nustatančių valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomą vienerių metų „atvėsimo“ nuo buvusios darbovietės laikotarpį.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia pareigas valstybinėje tarnyboje nustojusiems asmenims vienerius metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, pavaduotoju, tarybos ar valdybos nariu ar eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus asmens tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Tyrimas pradėtas pranešimo pagrindu. Esą, D.Vedrickas, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, įsidarbino VšĮ „CPO LT“. Teigiama, kad, pastaruosius metus dirbdamas Ūkio ministerijoje, jis galėjo dalyvauti sprendžiant su šia įstaiga susijusius sprendimus.


- Pradėti tyrimą dėl buvusios Klaipėdos autobusų parko direktorės elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ direktorės Jelizavetos Daugininkienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pranešimo pagrindu. Teigiama, kad J.Daugininkienė šioje bendrovėje įdarbino savo dukrą, kaip
sau tiesiogiai pavaldžią darbuotoją. VTEK taip vertins, ar ji nepriiminėjo sprendimų, susijusių su šiuo jai artimu asmeniu.

 

- Panevėžio V.Žemkalnio gimnazijos direktorius pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei įpareigojimus vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti (1 dalies 1, 2, 3 punktai ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tyrimas atliktas Panevėžio miesto savivaldybės vicemero Petro Luomano pranešimo pagrindu. Tiriant nustatyta, kad 2016 m. A.Totilas gimnazijoje priėmė du sprendimus, susijusius savo paties darbo santykiais: rugpjūtį pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigota apmokėti mokytojams, įskaitant jį patį, už brandos egzaminų vykdymą, o rugsėjį patvirtino valandų paskirstymą už papildomus darbus, o taip pat ir jam pačiam. VTEK neturi duomenų, kad jis nuo šių procedūrų būtų nusišalinęs, taigi šiuo atveju jis negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas. 

Prieš pradėdamas interesų konfliktą keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Šiuo atveju A.Totilas privalėjo pareikšti nusišalinimą Panevėžio miesto savivaldybės merui, Savivaldybės tarybai arba Savivaldybės administracijos direktoriui. Tačiau jis nesiėmė iniciatyvos ir nerodė pastangų interesų konflikto situacijai suvaldyti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus pažeidę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

 

- VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas M.Siaurys pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 straipsnio 1 dalis).

Tyrimas atliktas po to, kai Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje sudaryta komisija galimam tarnybiniam M.Siaurio nusižengimui tirti patikrino jo privačių interesų deklaraciją ir pastebėjo galimų pažeidimų. Tyrimo duomenys rodo, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas šių metų rugsėjo pradžioje deklaravo tris sandorius, du iš jų – su komerciniais bankais. Vienas sudarytas 2005 m. būsto kreditui gauti, antras – 2016 m. paskolai gauti. Trečias sandoris taip pat sudarytas 2016 m. Juo iš privačios bendrovės buvo pirktas būstas. M.Siaurys VTEK pradėjo dirbti 2014 m., o 2005 m. jo sudarytas būsto paskolos sandoris yra galiojantis iki šiol, tačiau tarnautojas jį VTEK teiktoje deklaracijoje nurodė tik šiemet – pavėlavęs daugiau nei trejus metus. Tokia veika, VTEK nuomone, yra trunkamojo pobūdžio pažeidimas. Kitus du sandorius Prevencijos skyriaus vedėjas pavėlavo deklaruoti daugiau nei pusantrų metų.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nurodo, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją turi pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo į pareigas dienos. O deklaracijoje privalu nurodyti informaciją apie savo (ir sutuoktinio) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, kurių vertė didesnė, nei 3 tūkst. eurų. Deklaruoti reikia nepriklausomai nuo to, ar šie sandoriai deklaruojančiajam kelia interesų konfliktą, ar ne. Jei atsirado naujų duomenų arba pasikeitė jau deklaruoti duomenys, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo šiais duomenimis patikslinti savo privačių interesų deklaraciją per 30 kalendorinių dienų.

Pažymėtina, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo atliekamos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su privačių interesų deklaravimo išmanymu ir tinkamu šios srities teisės normų taikymu. Be to vadovaujančias pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniams tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokias pareigas einantys valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Savalaikio privačių interesų deklaravimo svarbą nuolat pabrėžia ir kovos su korupcija srityje autoritetingos tarptautinės organizacijos: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO) bei kitos.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Patarėja 8 646 93149
Justina Žėkaitė Tyrėja ir deklaravimo specialistė 8 647 17612
(8 5) 212 43 96