- Keturi viceministrai pažeidė įstatymo nuostatas laiku nedeklaravę privačių interesų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad keturi viceministrai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Tokį sprendimą VTEK priėmė dėl Vilmos Augienės (socialinės apsaugos ir darbo viceministrės), Miglės Tuskienės (finansų viceministrės), Vytauto Umbraso ir Giedrimo Jeglinsko (krašto apsaugos viceministrų) elgesio.

Tyrimų metu VTEK nustatė, kad privačių interesų deklaracijas pareigas pradėję eiti viceministrai pateikė nesilaikydami VPIDVTĮ nustatytų terminų. Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privačius interesus turi deklaruoti per 30 kalendorinių dienų nuo paskyrimo į pareigas dienos.

VTEK rekomenduoja ministrams užtikrinti, kad pareigas ministerijose pradėję eiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys teiktų privačių interesų deklaracijas VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

 

- VTEK įvertino buvusių žemės ūkio ministrų elgesį: V.Baltraitienė įstatymo nepažeidė, tyrimas dėl B.Markausko nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įvertino dviejų buvusių žemės ūkio ministrų elgesį. VTEK vienbalsiai nusprendė, kad Virginija Baltraitienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (VPIDVTĮ) numatytų apribojimų įsidarbinti. Nesant pakankamai duomenų teisiniam veikos įvertinimui, tyrimą dėl Broniaus Markausko elgesio VTEK nutraukė.

Tiriant nustatyta, kad V.Baltraitienė įsidarbino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja nepraėjus vieneriems metams po to, kai nustojo eiti žemės ūkio ministrės pareigas. VPIDVTĮ draudžia pareigas valstybinėje tarnyboje nustojusiems eiti asmenims vienerius metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Tačiau šios VPIDVTĮ nuostatos, VTEK vertinimu, nebuvo pažeistos, nes: NMVRVI nėra tiesiogiai pavaldus Žemės ūkio ministerijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; VTEK nenustatė, kad NMVRVI vykdytų ūkinę komercinę veiklą, siektų pelno ir galėtų būti laikytinas įmone; NMVRVI skyriaus vedėja nėra juridinio asmens vadovė ar jo pavaduotoja, be to V.Baltraitienė institute neina pareigų, tiesiogiai susijusių su sprendimų priėmimu dėl valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės. Be kita ko, paminėtina, kad minėtosios VPIDVTĮ nuostatos taikomos pasibaigus pareigoms valstybinėje tarnyboje, o V.Baltraitienė nagrinėjamu atveju pareigų valstybinėje tarnyboje eiti nenustojo (NMVRVI skyriaus vedėjas yra karjeros valstybės tarnautojas).

Tirdama B.Markausko elgesį, VTEK aiškinosi, ar jis nepažeidė VPIDVTĮ reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovu antrai kadencijai be konkurso skyrė Eriką Bėrontą. Gautame pranešime teigta, kad E.Bėronto vadovaujama NMA yra skyrusi 4 mln. eurų paramą žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“, kurio valdybos narys buvo B.Markauskas, o kooperatyvo pajininkė – jo motina.

Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad 4 mln. eurų paramą kooperatyvui „Pienas LT“ skyrė tuometinė žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė, o ne NMA, kuri šį sprendimą įgyvendino. Taip pat VTEK nenustatė, kad, būdamas žemės ūkio ministru, B.Markauskas būtų priėmęs sprendimų dėl „Pienas LT“. Valstybės tarnybos departamento nuomone, B.Markauskas, vadovaudamasis ministrui suteikta diskrecija, turėjo teisę skirti E.Bėrontą NMA vadovu antrai kadencijai be konkurso. Paminėtina, kad tuo metu B.Markauskas nebebuvo kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys.

Nustatyti duomenys nesuteikia VTEK pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad B.Markauskas turėjo tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą kooperatyvo veikloje ir neva dėl to atsilygino E.Berontui, be konkurso paskirdamas jį antrai kadencijai vadovauti NMA. Todėl tyrimas nutrauktinas. Tačiau tyrimo nutraukimas nereiškia, kad VTEK negalėtų jo atnaujinti, jei paaiškėtų naujų aplinkybių.

 

- Varėnos rajono savivaldybės mero A.Kašėtos elgesio vertinimą atidėti kitam posėdžiui

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos elgesio vertinimą dėl procedūrinių priežasčių atidėti kitam posėdžiui.
VTEK tyrė, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimo vengti interesų konflikto, o taip pat draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Tyrimas atliktas LNK televizijos eteryje rodytos laidos „KK2“ reportažo pagrindu (2018 m. sausio 4 d.). Teigta, kad Varėnos rajono meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai, esą, kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka šią transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame yra jam priklausantis butas.

 

- Aštuoni Kauno miesto savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai pažeidė įstatymo nuostatas laiku nedeklaravę privačių interesų

Aštuoni esami ir buvę Kauno miesto savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai – Gintaras Grigonis, Saulius Kromalcas, Saulius Aidas Laurusevičius, Paulius Nezabitauskas, Konstantinas Pesenka, Remigijus Rimkevičius, Robertas Rukaitis, bei Ingrida Visockienė – pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Paminėtina, kad K.Pesenka yra ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų bendrovių UAB „Kauno vandenys“ bei UAB „Stoties turgus“ valdybų narys – šios pareigos taip pat suponuoja būtinybę deklaruoti privačius interesus.

Įgiję savivaldybės mero visuomeninių patarėjų statusą, minėtieji asmenys turėjo pateikti privačių interesų deklaracijas per 30 kalendorinių dienų, tačiau VTEK nustatė, kad šio reikalavimo jie nesilaikė.

Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Interesų deklaravimo svarbą pabrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) bei Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Pagal VPIDVTĮ, valstybės politikų visuomeninių patarėjų deklaracijos yra viešos ir skelbiamos VTEK interneto svetainėje.

VTEK rekomenduoja Kauno miesto savivaldybės merui užtikrinti, kad naujai skiriami visuomeniniai patarėjai būtų nedelsiant informuojami apie jiems taikomą pareigą deklaruoti privačius interesus. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmenys, kuriems VTEK pateikė rekomendaciją, turi informuoti VTEK apie priemones, kurių bus imamasi, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

Praėjusią savaitę VTEK priėmė sprendimus dėl kitų aštuonių Kauno miesto savivaldybės mero visuomeninių patarėjų. Taip pat VTEK jau yra priėmusi sprendimus dėl vienuolikos Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų bendrovių valdybų narių elgesio.

 

- Aštuoni esami ir buvę Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nariai pažeidė įstatymo nuostatas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aštuoni Kultūros paveldo departamento Trečiosios ir Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų (TNKPVT ir KNKPVT) nariai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus ar patikslinti jau deklaruotus duomenis. Tokį sprendimą VTEK vienbalsiai priėmė dėl Mindaugo Bertašiaus, Albino Kuncevičiaus, Vytauto Levandausko, Raimondos Norkutės, Valdo Rakučio, Jono Vaičenonio, Gintauto Zabielos ir Kęstučio Zaleckio elgesio.

Tyrimų duomenys rodo, kad šie asmenys laikytini viešojo administravimo įgaliojimus turinčiais asmenimis ir priskirtini valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog kultūros paveldo objektų būklės stebėjimas ir vertinimas yra nuolatinis procesas, už kurį atsakingos vertinimo tarybos, kurios atlikdamos joms pavestas funkcijas įgyvendina viešojo administravimo įgaliojimus, todėl pagrįstai laikomos viešojo administravimo institucijomis.

Valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikoma VPIDVTĮ numatyta pareiga deklaruoti privačius interesus. KPD direktoriaus įsakymu įtraukti į TNKPVT ir KNKPVT sudėtį, minėtieji tarybų nariai privalėjo per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau šio termino jie nesilaikė.

VTEK pakartotinai rekomenduoja KPD direktorei užtikrinti, kad jos vadovaujamo departamento sudaromų Kultūros paveldo vertinimo tarybų naujai skiriami nariai būtų nedelsiant informuojami apie jų pareigą deklaruoti privačius interesus. Taip pat VTEK rekomenduoja KPD nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, kad būtų atitinkamai papildyti tokių vertinimo tarybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmenys, kuriems VTEK pateikė rekomendaciją, turi informuoti VTEK apie priemones, kurių bus imamasi, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

Su KDP direktorei pateiktomis rekomendacijomis VTEK supažindins ir Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Seimo Antikorupcijos komisiją.

Šių metų birželį VTEK priėmė sprendimus dėl šešiolikos Kultūros paveldo departamento Antrosios, Trečiosios ir Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių elgesio. Šiuo metu VTEK tebevykdo tyrimus dėl kitų 15-os KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių elgesio. Aiškinamasi, ar jie nepažeidė VPIDVTĮ reikalavimų numatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Tyrimus VTEK pradėjo patikrinusi, kaip šie asmenys vykdo minėtojo teisės akto reikalavimus teikti privačių interesų deklaracijas.
 

- Nutraukti tyrimą dėl buvusio Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus M.Dėlkaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl buvusio VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centro“ (ŠDRMC) direktoriaus Mindaugo Dėlkaus elgesio, kadangi yra suėjęs trejų metų senaties terminas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad VTEK turi teisę vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir dirbusių asmenų elgesį per trejų metų laikotarpį nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

VTEK tyrė, ar M.Dėlkus nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, kai ėjo pareigas ŠDRMC.

 

- Buvusi Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvių kalbos instituto darbuotoja R.Austrotienė pažeidė įstatymo nuostatas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Struktūrinės paramos departamento Švietimo projektų skyriaus projektų vadovė ir buvusi Lietuvių kalbos instituto (LKI) Bendrųjų reikalų ir infrastruktūros skyriaus vadovė Rasa Austrotienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 7 straipsnio 1 dalis).

Tiriant nustatyta, kad ji privačių interesų deklaracijoje laiku nenurodė duomenų apie LKI eitas Bendrųjų reikalų ir infrastruktūros skyriaus vadovės pareigas, o taip pat – apie UAB „Sumaišyk LT“ einamas pareigas. Taip pat ji nedeklaravo, kad yra UAB „Sumaišyk LT“ akcininkė bei pavėluotai deklaravo vykdomą  individualią veiklą. Privačių interesų deklaraciją R.Austrotienė patikslino jau nebedirbdama valstybinėje tarnyboje.

VTEK vertinimu, R.Austrotienei nekilo pareiga deklaruoti duomenų apie pareigas ir ryšį su UAB „Altum LT“, nes šios įmonė veikloje ji pradėjo dalyvauti jau nustojusi eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.

 

- Tirti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovybės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl UAB „Marijampolės  apskrities atliekų tvarkymo centras“ (MAATC) direktoriaus pavaduotojo Tautvydo Zavecko bei valdybos narių Dariaus Bunikio, Valdo Tumelio, Mindaugo Lelešiaus ir Arvydo Šlėderio elgesio. Bus aiškinamasi, ar jie nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad 100 proc. MAATC akcijų valdo Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės, MAATC valdybos nariai, o taip pat bendrovės vadovas ir jo pavaduotojas turi pareigą deklaruoti privačius interesus. Jų deklaracijos, pagal VPIDVTĮ, yra viešos ir skelbiamos VTEK interneto svetainėje.

Tyrimas pradėtas žiniasklaidos atstovų atsiųsto paklausimo pagrindu ir patikrinus, kaip MAATC vadovas ir jo pavaduotojas bei valdybos nariai deklaruoja privačius interesus. Tyrimams atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimų pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.


- Lobistu įregistruoti Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorių A.Radavičių

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius įrašytas į šalyje registruotų lobistų sąrašą. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), išnagrinėjusi A.Radavičiaus prašymą ir vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Šiuo metu šalyje įregistruota 70 lobistų. Nuo pernai rugsėjo, kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, registruotų lobistų skaičius išaugo dvigubai. Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000-ųjų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK. Lobistinės veiklos įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Tokia veikla neturi teisės užsiimti VTEK neįregistruoti lobistai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nuomone, informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Interesų grupių įtaka teisės aktų leidybai yra neišvengiama, tačiau visuomenė turi teisę žinoti, kas, kam ir kodėl daro įtaką, kad būtų priimti ar nepriimti teisės aktai.

Siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, pagal galiojančią tvarką lobistai privalo teikti viešas veiklos deklaracijas. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios deklaracijoje būtina nurodyti, kas užsakė lobistinę veiklą, dėl kokio teisės akto ji buvo vykdoma ir kokiam valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui šiais veiksmais buvo siekiama padaryti įtaką. Lobistų deklaracijas galima rasti internete adresu www.lobistai.lt.

Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, lobistais gali būti tik fiziniai asmenys, tačiau teikti prašymą įregistruoti lobistą gali ir juridiniai asmenys.

 

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
(8 5) 212 43 96