2017-01-05

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prevencinis įdirbis sveikatos priežiūros specialistų skaidrinimo srityje rodo teigiamus rezultatus ir augančius rodiklius. 83 proc. viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų yra pateikę privačių interesų deklaracijas. Šią prievolę jiems numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal jį, sveikatos priežiūros specialistai deklaracijas turėjo pateikti iki 2015 m. kovo mėnesio.

„Dar iki šio termino, siekdama palengvinti įstatymu pagal kompetenciją sveikatos priežiūros įstaigoms ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) numatytas kontrolės šioje srityje funkcijas, VTEK ne kartą informavo sveikatos priežiūros įstaigas ir ragino jas užtikrinti tinkamą numatytos prievolės laikymąsi. Nepaisant to, iki minėto termino deklaravusiųjų skaičius nesiekė nė 5 tūkst. Tuomet VTEK tęsė prevencinį darbą. Iki pernai metų vidurio kas mėnesį deklaruojančių medikų skaičius siekdavo apie 400, tai yra, panašiai tiek, kiek jų dirba vidutinio dydžio respublikinėje ligoninėje. Norėdami įvertinti tarpinius rezultatus ir prie jų priderinti atitinkamas prevencines priemones, pernai metų viduryje atlikome analizes. Paskutinį išsamų patikrinimą vykdėme pastaruosius du mėnesius, kai išanalizavome 75 proc. deklaravimo prievolę turinčių medikų deklaracijas“, – sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

VTEK skaičiavimu, atskleisti interesus turėjo daugiau nei 13 tūkst. šalies viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų (13 369). Deklaracijų dar nepateikė beveik pustrečio tūkstančio sveikatos priežiūros specialistų. Preliminariais sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, tarp nedeklaravusiųjų – nemaža dalis jaunesniųjų gydytojų rezidentų, taip pat – nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose esančių medikų. Pastariesiems teikti privačių interesų deklaracijų nereikia tol, kol jie negrįžta į darbą.

„Šiuo metu sistemoje matome daugiau nei 11 tūkst. šios rūšies deklaracijų (11 035). Išaugę skaičiai rodo, kad visus metus VTEK vykdytos išplėstinės konsultacijos, gydymo įstaigų informavimas apie nedeklaravusius darbuotojus, mokymai ir kitos prevencinės priemonės iš tiesų veikia. Suteikėme daug metodinės pagalbos, todėl privačių interesų deklaravimo procesas sveikatos priežiūros srityje vykdomas sėkmingai. Pavyzdžiui, yra net penkios rajoninio lygio ligoninės, kurios savarankiškai pasiekė 100 proc. deklaravimo rezultatą. Bet šioje srityje yra ir nemažai problemų, kurias turėtų spręsti tiesiogiai už darbuotojų deklaravimo kontrolę atsakingi gydymo įstaigų vadovai ir viso sektoriaus priežiūrą vykdanti Sveikatos apsaugos ministerija, kadangi VTEK vykdo tik bendrąją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kontrolę“, – sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Jo teigimu, bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis išryškėjo keletas problemų. „Deklaravimo kontrolę komplikuoja, pavyzdžiui, tarp gydymo įstaigų migruojantys rezidentai, kurie kartais jose dirba vos po kelis mėnesius. O pagal išduotas licencijas ar Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) informaciją atskirti juos nuo kitų gydytojų sudėtinga. Vien Kauno klinikos, jų pačių skaičiavimu, per metus susidūrė su maždaug tūkstančio rezidentų srautu. Kita problema – duomenų apie darbovietes netikslumai. Pavyzdžiui, kai sveikatos priežiūros įstaigos turi atskirais juridinių asmenų kodais žymimų filialų, tai būna, kad „Sodroje“ matoma pagrindinė gydytojo darbovietė, o jis deklaruoja darbą jos filiale. Problemų yra ir mažose sveikatos priežiūros įstaigose, tokiose, kaip ambulatorijos ar slaugos namai. Jose dirba vos po kelis gydytojus, kurie dažniausiai ten eina ne pagrindines pareigas, o atvyksta tik periodiškai, todėl tokioms įstaigoms neracionalu jungtis prie VTEK Interesų deklaravimo sistemos (IDIS) ir vykdyti kontrolę“, – sakė R. Valentukevičius.

VTEK pirmininko teigimu, dar viena problema – ta, kad sveikatos priežiūros specialistai neprivalo pagrindinei darbovietei teikti duomenų apie papildomą darbą. Todėl gydymo įstaigos dažniausiai neturi visos informacijos apie kitas medikų darbovietes, taigi – ir galimas rizikas. Pavyzdžiui, kai dėl gydytojo privačių interesų pacientui rekomenduojami tam tikro gamintojo medikamentai ar privačios gydymo įstaigos bei kiti specialistai.

VTEK skaičiavimu, apie 75 proc. deklaravimo prievolę turinčių gydytojų dirba šalies ligoninėse. Siekdama patikrinti deklaracijų išsamumą bei deklaravimo kokybę, per pastaruosius du mėnesius VTEK atliko išsamią 61-os šalies ligoninės darbuotojų privačių interesų deklaracijų analizę. Patikrinimui buvo pasirinktos bendrojo pobūdžio universitetinės, respublikinės, regioninės ir rajoninės ligoninės. Iš viso patikrinti daugiau nei 10 tūkst. medikų duomenys (10 110). Paaiškėjo, kad apie 1 134 iš jų visai nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, o apie 1 213 savo deklaracijose pateikė neišsamius duomenis.

„Didesnių problemų dėl nedeklaravimo ar neišsamaus deklaravimo yra universitetinėse ir rajoninėse ligoninėse. Jų mažiau respublikinėse ir regioninėse ligoninėse. Informavome ligoninių vadovus, kad jie atkreiptų dėmesį ir kontroliuotų situaciją dėl deklaracijų užpildymo ir pateikimo, o patys toliau stebime pokyčius ir taikome aktyvias prevencines priemones. Įvertinus patikrinimų metu išryškėjusią padėtį ir problemas, pažymėtina, kad būtini pokyčiai. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų paieškoti teisinio reguliavimo būdų, kaip įstaigų vadovai galėtų gauti informaciją apie kitas jų pavaldinių darbovietes ir apsvarstyti, kaip sugriežtinti įstaigų vadovų atsakomybę už nepakankamą privačių interesų deklaravimo kontrolę“, – sakė VTEK pirmininkas.

R. Valentukevičiaus teigimu, problemas efektyviai padėtų spręsti ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje (NKKP) numatyta priemonė – specialaus valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų Privačių interesų registro (PIREG) sukūrimas. Sistema galėtų surinkti duomenis iš įvairių valstybinių informacinių sistemų, o jų pagrindu suformuoti asmenims preliminarias deklaracijas. Taip pat sistema siųstų priminimus deklaracijas privalantiems teikti asmenims – kad informacija deklaracijose atsirastų laiku, laikantis įstatyme numatytų terminų. VTEK yra pradėjusi parengiamuosius šios sistemos steigimo darbus ir, jei nekils problemų dėl projekto finansavimo, PIREG ims veikti 2018-aisiais.

Biudžetinėse, valstybės, savivaldybių ir viešosiose įstaigose dirbantiems gydytojams, odontologams bei farmacininkams galioja tokia pati privačių interesų deklaravimo tvarka kaip ir politikams, teisėjams bei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Viešoje deklaracijoje jie turi pateikti informaciją apie gautas dovanas, sudarytus sandorius, turimus ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis bei kitus privatų interesą atskleidžiančius duomenis. Tikslas – įtvirtinti viešajame sektoriuje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų nešališkumą ir pašalinti bet kokį galimą jų asmeninį suinteresuotumą atliekant pareigas.

Privačių interesų deklaracijos standartizuotai teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų deklaracijos yra viešos ir visuomenei prieinamos VTEK interneto svetainėje. Išimtys taikomos asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra neviešinami.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Patarėja 8 646 93149
Justina Žėkaitė Tyrėja ir deklaravimo specialistė 8 647 17612
(8 5) 212 43 96