Dažniausiai abejonių keliančios situacijos ir
metodinė pagalba

Savivaldybių tarybų nariams

Dėl galimų interesų konfliktų valdymo

Išsamiau

Privačių interesų registras (PINREG)

ATĖJAU, PASPAUDŽIAU, DEKLARAVAU

Kyla klausimų? Kreipkitės: tel. 8 673 61 039 arba 8 602 70 437

Deklaravimo atmintinė ->

Atnaujintos rekomendacinės gairės

Dėl lobistinės veiklos ir įtakos teisėkūrai

Lobistinė veikla gali būti pozityvi jėga, suteikianti galimybę demokratiškai atstovauti interesų grupėms.

Išsamiau

Patarimai viešajam sektoriui

5 žingsniai skaidraus lobizmo link

Išsamiau

Rekomendacijos baigusiems tarnybą

Ribojimai dirbti ir atstovauti

Pareigas valstybinėje tarnyboje nustoję eiti asmenys tam tikrais atvejais turi „atvėsti“. Ribojimų tikslas – užkirsti kelią savavališkam naudojimuisi valdžia ir leisti valstybinę tarnybą baigusiam asmeniui bei jo ar jos kolegoms apsiprasti su pasikeitusiu statusu.

Išsamiau

Rekomendacinės gairės

Dėl dovanų ir paslaugų priėmimo ribojimo

Priimdami draudžiamas dovanas viešojo sektoriaus atstovai kelia visuomenei abejonių savo veiklos skaidrumu. Kada dovaną ar paslaugą galima priimti, o kada ne – tokias rekomendacines gaires pateikė VTEK.

Išsamiau

Įvykiai

Daugiau
Vadovų darbotvarkės Mokymai Posėdžiai

Spalio 20 d., trečiadienis

09:00 Nuotolinis VTEK posėdis
14:00 Susitikimas Seime su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu dėl VTEK veiklos klausimų (Pirmininkas E. Sakalauskas,
Pirmininko pavaduotoja E. Matulaitienė)
Pastaba: nenurodytomis valandomis - darbas su dokumentais, darbiniai pasitarimai VTEK

Dažnai užduodami klausimai

Daugiau

Pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju Komisija asmens elgesį vertina individualiai, nustato konkrečias egzistuojančias aplinkybes ir detaliai nagrinėja jo (jos) veiksmus, todėl šioje skiltyje pateikiama tik bendrojo pobūdžio informacija.

Jei norite pasikonsultuoti dėl su Jumis susijusių konkrečių aplinkybių, maloniai kviečiame užduoti mums klausimą šioje skiltyje užpildant paklausimo formą.

Privačių interesų deklaravimas

Ar reikia deklaruoti naujai įsigytą automobilį (butą ar kitą turtą)?

Taip, deklaruoti reikia, jeigu atliekant tarnybines pareigas Jums gali tekti spręsti (ar dalyvauti sprendžiant) klausimus dėl šio sandorio šalies. Jei tokios tikimybės nėra, privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nurodyti nereikia.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudaręs sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, jei jis sudarytas per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos ir jei kelia ar gali kelti interesų konfliktą.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pats deklaruojantis asmuo turi įvertinti, ar dėl sandorio šalies jam kyla ar ateityje gali kilti interesų konfliktas atliekant tarnybines pareigas.

Kaip turiu deklaruoti, jei vykdau žvalgybą arba mano duomenys įslaptinti pagal įstatymus?

Tokiais atvejais nedeklaruojama per PINREG. Jei vykdote žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą arba pretenduojate į šias pareigas, taip pat jei Jūsų duomenys įslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, turite pateikti privačių interesų deklaraciją institucijos ar įstaigos, kurioje einate pareigas ar į kurią pretenduojate, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais. Tokiu atveju turite parsisiųsti ir pildyti šią privačių interesų deklaracijos formą.

Per kiek laiko turiu pateikti privačių interesų deklaraciją?

Deklaracija pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos.

Ką daryti gavus PINREG žinutę apie nustatytą galimą poreikį atnaujinti privačių interesų deklaraciją?

Gavus žinutę, reikia įvertinti, ar yra reikalinga Jūsų privačių interesų deklaracijoje nurodyti žinutėje įvardintus duomenis. Pvz. jeigu Lietuvos registrų duomenimis, Jūs įsigijote ar pardavėte automobilį (ar kitą turtą), Jums sandorio šalį reikėtų deklaruoti tuo atveju, jeigu sandorio vertė būtų didesnė nei 3000 eurų. Taip pas Jums reikėtų įsivertinti ar dėl sandorio šalies Jums kyla ar ateityje gali kilti interesų konfliktas atliekant tarnybines pareigas. Jeigu dėl sudaryto sandorio šalies interesų konfliktas nekyla ar tikėtinos galimybės kilti ateityje nėra, deklaracijoje duomenų apie tą sandorio šalį nurodyti nereikia.

Ar deklaracijoje turiu nurodyti visas savo darbovietes, ar tik tas, dėl kurių įgijau deklaruojančio asmens statusą?

Privalu nurodyti visas savo darbovietes ir jose einamas pareigas. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantis asmuo turi nurodyti ne tik darbovietes, dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, bet ir kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (6 straipsnio 1 dalis). Taip pat privalu deklaracijoje nurodyti ir tokius savo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio duomenis.

Esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys(-ė). Ar privačių interesų deklaracijoje privalau nurodyti dalyvavimą šioje organizacijoje?

Atsižvelgiant į tai, kad veikla savanoriškose krašto apsaugos savanorių pajėgose nepriskirtina nė vienam iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytų duomenų, informacijos apie tokią veiklą (jeigu minėtojoje struktūroje neužimate jokių pareigų) deklaruoti neprivalu.

Esu valstybės politiko visuomeninis(-ė) padėjėjas(-a), ar turiu tai deklaruoti?

Taip, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai ir patarėjai turi pareigą deklaruoti privačius interesus ir yra laikytini deklaruojančiais asmenimis (VPIDĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šių asmenų aktualių deklaracijų duomenys pagal VPIDĮ yra vieši ir skelbiami PINREG. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams ir patarėjams taip pat taikoma pareiga nusišalinti vengiant interesų konflikto (VPIDĮ 11 straipsnis) bei ribojimai priimti dovanas ar paslaugas, jeigu tai susiję su jų tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis (VPIDĮ 13 straipsnis).

Ar projekto konkurso vertinimo komisijos nariai turi teikti privačių interesų deklaracijas?

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus bei 11 ir 13 straipsnių nuostatos taikomos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas):
– vadovams;
– perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams;
– perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims;
– perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams;
– viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriams (toliau – pirkimo iniciatorius).
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra įvardyti šio įstatymo vykdymo kontrolės subjektai.
Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta Viešojo pirkimo komisijos, o 77 straipsnyje – Projekto konkurso vertinimo komisijos sąvokos ir jų kompetencijos. Taigi, Komisijos nuomone projekto konkurso vertinimo komisijos nariams pareigos teikti privačių interesų deklaracijas Įstatymas nenustato.

Ar turiu deklaruoti individualiąją veiklą?

Jeigu vykdoma individualioji veikla Jums kelia ar gali kelti interesų konfliktą, ją nurodyti deklaracijoje privalote. Būtina nurodyti ir interesų konfliktą galintį kelti ryšį, atsiradusį dėl 3 000 eurų viršijančio individualiosios veiklos sandorio. Pažymėtina, kad nuo 2020-01-01 pasikeitus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, deklaruoti individualios veiklos nebūtina, jei Jums dėl jos interesų konfliktas nekyla.

Ar gali būti įslaptinta mano deklaracija, jei joje nurodau savo sutuoktinį, kurio pareigos įslaptintos?

Ne. Neviešinami tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų asmenų (vykdančių žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karių ir asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti) privačių interesų deklaracijų duomenys, o jų sutuoktinių deklaracijų duomenys skelbiami viešai.

Ar yra viešai skelbiamos nebeaktualios privačių interesų deklaracijos? Kaip jas gauti?

PINREG sistemoje yra viešai skelbiami tik aktualūs privačių interesų deklaracijų duomenys. Deklaruojantys asmenys, norėdami gauti savo anksčiau teiktų deklaracijų kopijas, turėtų parašyti Komisijai prašymą leisti susipažinti su šiais jų asmens duomenimis. Kitais atvejais, gavusi asmens prašymą susipažinti su kito asmens privačių interesų deklaracijų duomenimis, Komisija kaskart vertina, ar toks duomenų teikimas būtų teisėtas pagal prašyme nurodytą duomenų naudojimo tikslą, teikimo ar (ir) gavimo teisinį pagrindą ir duomenų apimtį. Be VTEK, deklaracijoje pateiktus duomenis ir privačius interesus gali tikrinti institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat su deklaruojančio asmens pateiktomis Komisijos saugomomis deklaracijomis ir PINREG tvarkomais duomenimis turi teisę susipažinti Valstybinė mokesčių inspekcija, teisėsaugos, audito, kontrolės institucijos ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymus turi teisę susipažinti su tokia informacija.

Ar turiu deklaruoti iš tėvų gautas dovanas? Ar dovanojimo sandorio sumos sumuojamos?

Jeigu Jums tarnyboje gali tekti spręsti klausimus dėl dovanos teikėjo, tik tokiu atveju privačių interesų deklaracijoje privalote nurodyti tokį ryšį. Deklaruojami didesnės nei 3 000 eurų vertės dovanos teikėjai ar gavėjai, kurie kelia ar gali kelti interesų konfliktą atliekant tarnybines pareigas. Kiekvienas interesų konfliktą keliantis dovanojimo sandoris deklaruojamas atskirai, jų vertės nesumuojamos. Jūs, kaip deklaruojantis asmuo, turite įvertinti, ar dėl sandorio šalies Jums kyla ar ateityje gali kilti interesų konfliktas atliekant tarnybines pareigas. Jeigu dėl sudaryto sandorio šalies interesų konfliktas nekyla ar nėra tikėtinos galimybės jam kilti ateityje, deklaracijoje duomenų apie tą sandorio šalį nurodyti nereikia.

Ar galiu pateikti popierinę privačių interesų deklaraciją?

Ne, VTEK neturi galimybių priimti popierinių deklaracijų. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šio teisės akto 5 straipsnyje numatytas išimtis. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, arba asmenys, pretenduojantys į šias pareigas, deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas ar į kurią pretenduoja, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais.

Esu socialinis(-ė) darbuotojas(-a), tiesiogiai dirbantis(-i) su vaikais ir kartu perkantis(-i) maisto produktus, rūbus ir kitas jiems reikalingas prekes. Ar dėl šių pirkimų turiu deklaruoti privačius interesus, jei socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos apraše nustatyta, kad visa tai perkama neorganizuojant viešųjų pirkimų?

Socialiniai darbuotojai, kartu su vaikais perkantys maisto produktus, rūbus ir kitas vaikams reikalingas prekes pagal Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašą, nelaikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytais deklaruojančiais asmenimis ir jiems dėl šių pirkimų nėra pareigos deklaruoti privačių interesų.

Dalyvauju ne savo darbovietės organizuojamuose pirkimuose - kurį juridinį asmenį turiu nurodyti deklaracijoje?

Pirkimų procedūrose dalyvaujantis deklaruojantis asmuo savo deklaracijoje turi nurodyti pirkimų vykdytojo instituciją ar įstaigą ir pareigas pirkimų procedūrose. Jeigu asmuo dalyvauja kelių juridinių asmenų pirkimuose, visus juos deklaracijoje ir turi nurodyti: reikia užpildyti atskiras PINREG korteles „Įstaiga, kurioje dalyvaujama pirkimų procedūrose“ kiekvienam juridiniam asmeniui ir pareigoms viešųjų pirkimų procedūrose. O pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip asmenys, dalyvaujantys pirkimų procedūrose, vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tenka pirkimų vykdytojo vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

Ar turiu deklaruoti laikiną pavadavimą, jei jis trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų?

Paskirtam eiti pareigas (įskaitant ir laikinas) asmeniui atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus ar papildyti deklaraciją naujais duomenimis. Deklaruojantis asmuo šią pareigą turi įvykdyti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Duomenys turi būti aktualūs privačių interesų deklaracijos pildymo momentu. Taigi, pvz. jei asmens pavadavimas truko 10 dienų, deklaravimo terminas pavadavimo pabaigoje dar nepasibaigęs, todėl reikalauti iš asmens deklaruoti privačius interesus anksčiau, nei tai nustatyta VPIDĮ, nėra pagrindo.

Kita vertus, jei pavadavimas trunka ilgiau nei 30 kalendorinių dienų ir asmuo per minėtąjį terminą nepateikia (nepapildo) privačių interesų deklaracijos, jis nevykdo VPIDĮ nustatytos pareigos.

Kokį deklaruojančių asmenų pareigybių sąrašą institucijos ir įstaigos privalo derinti su VTEK?

Institucijose ir įstaigose turi būti patvirtinti pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašai (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Derinimui su VTEK turi būti pateiktas tik sąrašas pareigybių tų viešojo sektoriaus institucijos ar įstaigos darbuotojų, kuriems VPIDĮ tiesiogiai nenustato pareigos deklaruoti, bet kurių funkcijos yra susijusios su šiomis, VPIDĮ 4 straipsnio 3 dalies 11 punkte įvardytomis sritimis:

  • valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu,
  • valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo,
  • administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu
  • viešųjų paslaugų teikimu

Tokie asmenys institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu gali būti įtraukti į deklaruojančių asmenų sąrašą po to, kai tai suderinama su VTEK.

Derinant būtina VTEK pateikti detalius į tokį sąrašą įtrauktų darbuotojų pareigybių ir jų atliekamų funkcijų aprašymus. Jeigu iš pareigybės aprašymo neaišku, kad asmens tarnybinės funkcijos susijusios su VPIDĮ 4 straipsnio 3 dalies 11 punkte įvardytomis sritimis, tuomet tokias funkcijas reikėtų aprašyti rašte VTEK.

Ar privačius interesus turi deklaruoti perkančiųjų subjektų darbuotojai, dalyvaujantys vykdant Vyriausybės reguliuojamus arba nereguliuojamus pirkimus?

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo (II skirsnis), taip pat pareiga nusišalinti (11 straipsnis) bei dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai (13 straipsnis) taikomi:

  • perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams;
  • perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams;
  • perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims;
  • perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams;
  • viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriams,

kurie šias pareigas eina pirkimuose, vykdomuose pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymus bei pirkimų iniciatoriams, atliekantiems savo funkcijas pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymus.

 

Ar privačius interesus deklaruojantis asmuo gali įgalioti kitą asmenį (pvz. advokatą) pateikti už jį deklaraciją?

Ne, negali. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (VPIDĮ) nenustato galimybės įgaliotam asmeniui pildyti privačių interesų deklaraciją už kitą asmenį. Įgaliotas asmuo negali tinkamai įvertinti deklaruojančiam asmeniui galinčios kilti interesų konflikto grėsmės, todėl pareigą deklaruoti turi vykdyti pats deklaruojantysis.

Ar savivaldybės tarybos narys privačių interesų deklaracijoje turi nurodyti asociacijas, kurioms vadovauja?

Jeigu savivaldybės tarybos narys, eidamas asociacijos vadovo pareigas, yra laikytinas jos vienasmeniu valdymo organu, turinčiu Asociacijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, jis šią asociaciją turi nurodyti privačių interesų deklaracijoje. Tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, įpareigojantis deklaruoti duomenis apie juridinius asmenis, kurių veiklai deklaruojantysis gali daryti lemiamą įtaką turimomis juridinio asmens dalyvio teisėmis.

Interesų derinimas

Kas yra interesų konfliktas?

Tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Kas yra privatūs, o kas – viešieji interesai?

Privatūs interesai yra deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Kas yra artimi asmenys?

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas apibrėžia, kad artimi asmenys yra: deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (2 straipsnio 1 dalis).

Ar valstybinė tarnyba suderinama su papildoma veikla?

Papildomas darbas (veikla) gali būti derinamas su darbu valstybinėje tarnyboje tik tuomet, jei ši papildoma veikla nesukelia interesų konflikto arba jeigu interesų konflikto požymiai, atsiradę dėl papildomo darbo (veiklos), yra nesisteminio pobūdžio ir nesukelia interesų konflikto, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo būtų galima išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų.

Kas yra pasiūlymo pereiti į kitą darbą priėmimas pagal VPIDĮ 14 straipsnį?

Tai yra kai siūlymas pereiti į kitą darbą įformintas raštiškais dokumentais (prašymais, susitarimais ir pan.) dėl būsimų darbo santykių. Preliminarus žodinis susitarimas, Komisijos nuomone, nelaikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 14 straipsnyje įvardintu siūlymo pereiti į kitą darbą priėmimu.

Primename, kad šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nedelsiant raštu informuoti savo institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

Kokių prevencinių veiksmų gali imtis darbdavys asmeniui baigiant valstybinę tarnybą?

Komisijos nuomone, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, prieš pasibaigiant darbo santykiams su darbdaviu, gali būti pasirašytinai supažindintas su pareiga nedelsiant raštu informuoti apie priimtą pasiūlymą pereiti į kitą darbą.

Primename, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nedelsiant raštu informuoti savo institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

Ar galiu, atlikdamas(-a) tarnybines pareigas, nagrinėti skundą, kurį pateikė mano tiesioginio(-ės) vadovo(-ės) sutuoktinis(-ė)?

Šiuo atveju galimos dvi situacijos:

1. kai tiesioginio(-ės) vadovo(-ės) sutuoktinis(-ė) yra suinteresuotas(-a) skundo baigtimi (pvz., skundas susijęs su skundo teikėjo(-os) galbūt pažeistomis teisėmis ar išnagrinėjus skundą jo teikėjas(-a) gali įgyti tam tikrų teisių ar pareigų). Tokiu atveju Jums rekomenduojama nusišalinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir jokia forma nedalyvauti procedūrose, susijusiose su tiesioginio(-ės) vadovo(-ės) sutuoktinio(-ės) pateiktu skundu;

2. kai tiesioginio(-ės) vadovo(-ės) sutuoktinis(-ė) yra asmuo, tik pranešantis(-i) apie susiklosčiusią galbūt teisės aktams prieštaraujančią situaciją ir neturi tiesioginio ryšio ar asmeninio suinteresuotumo skundo baigtimi (pvz. jokių teisių ir pareigų neatsiranda), tuomet interesų konflikto grėsmės nėra ir tokio skundo nagrinėjimo procese dalyvauti galite.

Ar turiu nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kuriame dirba man artimas asmuo?

Dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su artimo asmens darboviete (jei jie tiesiogiai sietini su jo ar jos privačiais interesais), vertintinas kaip interesų konfliktas. Vykdydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytą pareigą nusišalinti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti apie interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant tokį sprendimą.

Ar įstaigos vadovas(-ė) gali pasirašyti bendrą visiems darbuotojams įsakymą dėl priemokų skyrimo, įskaitant įstaigoje dirbantį giminaitį?

Tokia įstaigos vadovo(-ės) veikla atitinka visus interesų konflikto požymius: tai yra konkretus asmeninis suinteresuotumas artimo asmens tarnybos eiga ir dalyvavimas dėl einamų pareigų priimant sprendimą dėl šio artimo asmens. Šiuo atveju vadovui(-ei) privalu nusišalinti nuo jam (jai) interesų konfliktą keliančių (su artimu asmeniu susijusių) funkcijų atlikimo.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su juo pačiu ar jam artimais asmenimis. Draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir deklaruojančio asmens privačių interesų konfliktą.

Interesų konflikto bei minėtojo įstatymo nuostatų pažeidimo galima išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, jei interesų konflikto požymiai yra nesisteminio pobūdžio. Tačiau jeigu nusišalinant tampa neįmanoma atlikti didesnės dalies priskirtų funkcijų, rekomenduotina svarstyti galimybę dirbti kitą darbą ar eiti kitas pareigas, kurie nekelia interesų konflikto, arba kitaip iš esmės panaikinti nuolatinį interesų konfliktą keliančias priežastis.

Ar privalau nusišalinti, jei turiu atlikti planinius patikrinimus mokykloje, kurioje mokosi mano vaikai?

Jei nėra kitų neįvardytų aplinkybių, tokia situacija iš anksto savaime nevertintina kaip tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas. Kita vertus, bet koks Jūsų dalyvavimas priimant individualaus pobūdžio sprendimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius su išskirtinėmis Jūsų vaikų, besimokančių švietimo įstaigoje, mokslo, buities ir pan. sąlygomis, prieštarautų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslams ir uždaviniams.

Pažymėtina, kad institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį toliau dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kai svarstomas klausimas yra susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių viešosiomis paslaugomis (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų, šilumos energijos, vandens tiekimo, komunalinėmis ir pan.), kuriomis naudojasi privačius interesus deklaruojantis asmuo ar jo artimi asmenys, išskyrus atvejus, kai priėmus sprendimą šie asmenys tokiomis paslaugomis naudotųsi išskirtinėmis sąlygomis ir pasiūlymais, suteiktais dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens einamų pareigų arba kai nagrinėjamas klausimas akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su privačius interesus deklaruojančio ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Ar savivaldybės tarybos nariui gali kilti interesų konfliktas svarstant savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimą, jei valstybės politikas pats pretenduoja į šias pareigas?

Dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų tarybos nariui interesų konflikto nekelia, jeigu jųdviejų nesaisto teisiniai, ūkiniai, finansiniai ar kiti panašaus pobūdžio privatūs ryšiai.

Aplinkybė, kad, atleidus savivaldybės administracijos direktorių, tarybos narys bus siūlomas į jo pareigas, šiuo atveju nereikšminga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsakęs nuomonę, kad interesų konfliktą keliantis klausimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmens statusui, tarnybinei padėčiai ar pan. Sprendimas atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų nekeičia tarybos nario tarnybinės padėties.

Ar privalau kaskart nusišalinti iš naujo, jei nė vienas iki šiol mano pareikštas nusišalinimas nebuvo priimtas?

Jūs privalote informuoti apie interesų konfliktą bei pareikšti nusišalinimą kaskart atsiradus būtinybei rengti, svarstyti ar priimti sprendimus (arba atlikti kitas tarnybines užduotis ar pavedimus), susijusius su Jūsų privačiais interesais.

Ar gali skyriaus vadovas dalyvauti Valstybės tarnybos departamento organizuojamo konkurso komisijoje, jei konkurse dalyvauja jo pavaldinys?

Taip, gali, jei skyriaus vadovo ir pavaldinio nesieja jokie privataus pobūdžio ryšiai (finansiniai, sutartiniai ar pan.), nes vadovo priimami sprendimai pavaldinio atžvilgiu nėra pagrindas interesų konfliktui kilti.

Atisžvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatas, interesų konfliktas gali kilti, jei skyriaus vadovas, dalyvaudamas atrankos komisijoje, turėtų priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą dėl sau artimo asmens (į šią sąvoką patenkančių asmenų sąrašas įvardytas VPIDĮ 2 straipsnio 1 dalyje) ar kito asmens, su kuriuo skyriaus vadovas turi teisinių, ūkinių, finansinių ar kitų privataus pobūdžio ryšių.

Kaip valdyti galimą interesų konfliktą, kai įstaigoje dirba artimais giminystės ryšiais susiję darbuotojai?

Kaip valdyti galimą interesų konfliktą, kai įstaigoje dirba artimais giminystės ryšiais susiję darbuotojai?

Rekomenduojame artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims kreiptis į institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį ir paprašyti rašytinių išankstinių rekomendacijų, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo privalu nusišalinti. Išankstines rekomendacijas deklaruojantys asmenys gali skelbti viešai savo nuožiūra.

Jeigu privačius interesus deklaruojančiam asmeniui atsirastų būtinybė dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, susijusį su jam artimu asmeniu, jis privalėtų informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie interesų konfliktą, nušalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl artimų asmenų.

Jeigu artimus asmenis įstaigoje sieja kontrolės ar pavaldumo santykiai (pvz. asmuo privalo kontroliuoti artimo asmens veiklos funkcijas, rezultatus), tokiu atveju kyla nuolatinio interesų konflikto grėsmė. Artimi asmenys negali būti tiesioginio vadovo ir pavaldinio santykiuose.

Kas yra „kiti asmenys“, galintys kelti interesų konfliktą?

Tai yra asmenys, kurie kartu negyvena, neveda bendro ūkio, tačiau turi bendrų vaikų, kartu rūpinasi jų išlaikymu ir pan.

Komisijos nuomone, deklaruojančio asmens suinteresuotumą gali lemti poreikis užtikrinti bendro nepilnamečio vaiko (-ų) gerovę. Tokiais atvejais rekomenduojama deklaruoti savo vaiko (-ų) tėvą ar motiną ir su šiuo asmeniu susijusius duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Jei savivaldybės tarybos narys nusišalina nuo posėdžio darbotvarkėje esančių klausimų, ar jis turi nusišalinti ir nuo darbotvarkės svarstymo, tvirtinimo procedūrų?

Savivaldybės tarybos nario dalyvavimas tvirtinant tarybos posėdžio darbotvarkę vertintinas kaip dalyvavimas viename iš sprendimo, susijusio su projektu, rengimo etapų. Jeigu į darbotvarkę įtraukti su savivaldybės tarybos nario privačiais interesais susiję klausimai, Komisija rekomenduoja nusišalinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Ar varžybose laimėtas prizas laikytinas dovana pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą?

Ne. Komisijos nuomone, sporto veiklos (varžybų) prizai, laimėjimai nelaikytini dovana pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 13 straipsnio („Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai”) nuostatas, nes jie teikiami už tam tikrus fizinius pasiekimus, o ne dėl asmens tarnybinės padėties ar tarnybinių pareigų. VPIDĮ 13 straipsnio apribojimai netaikomi priimant prizus, laimėjimus dėl asmens ar komandos sportinės veiklos pasiekimų.

Sporto varžybų, konkursų, kitokių akcijų, renginių metu gyventojo pinigais ar natūra gautus prizus ir laimėjimus (kai laimėtojas nustatomas pagal sėkmės principą arba pagal tam tikrų nustatytų sąlygų įvykdymą) Valstybinė mokesčių inspekcija laiko prizu, laimėjimu. Taigi prizines vietas iškovojusiems sporto varžybų dalyviams įteikti prizai, Komisijos nuomone, gali būti laikomi sporto varžybų laimėjimais.

Tuo metu žodžis „dovanoti” Dabartinės lietuvių kalbos žodyne įvardijamas kaip „duoti veltui”. Pagal Civilinį kodeksą, dovanojimu laikoma, kai dovanotojas (dovanos teikėjas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam (dovanos gavėjui nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanotojas, teikdamas dovaną tikisi glaudesnių santykių ar kad apdovanotasis ateityje bus palankesnis jam ir pan. Taigi dovana yra bet koks neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė, t. y. esminis dovanojimo požymis yra neatlygintinumas.

Lobistinė veikla

Kas yra lobistinė veikla?

Tai fizinio asmens veiksmai, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims (kurie, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant), kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

 

Kas nėra lobistinė veikla?

• viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informacija;
• asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
• valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla;
• įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai;
• peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;
• fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka
• specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
• asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
• asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
• politinių partijų veikla;
• viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla;
• religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.

 

Kada lobistinė veikla yra neteisėta?

Kai:

  • lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka;
  • lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

 

Ar privalau registruotis lobistu(-e)?

Taip, jeigu:

  • tiesiogiai ar netiesiogiai (žodžiu, raštu, elektroniniais laiškais, susitikimų ar pasitarimų metu) bendraujate su valstybės politikais, valstybės pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kitais asmenimis, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus;
  • bendraujate su minėtaisiais asmenimis dėl teisės aktų, teisės aktų pakeitimų projektų, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų priėmimo ar nepriėmimo.

 

Kiek Lietuvoje yra registruotų lobistų? Kur galima peržiūrėti jų sąrašą?

Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 200 registruotų lobistų. Visą jų sąrašą galima rasti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS). Tik į šį sąrašą įrašyti asmenys turi teisę vykdyti lobistinę veiklą.

Kaip yra deklaruojama lobistinė veikla? Kur rasti šias deklaracijas?

Lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą elektroninėmis priemonėmis Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), teikiant skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto.

Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką).

Kai dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią.

Lobistų pateiktas veiklos deklaracijas galima peržiūrėti SKAIDRIS.

 

Kaip žinoti, ar į mane kreipėsi lobistas?

Lobistas, kreipdamasis į asmenį, kuriam lobistine veikla siekia daryti įtaką, privalo prisistatyti, pateikti VTEK išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą.

Jei lobistas kviečia valstybės tarnautoją padiskutuoti dėl teisės aktų, o susitikimo metu įteikia teisės akto projektą - kada reikia deklaruoti patirtą lobistinę veiklą?

Deklaruoti reikia per 7 dienas nuo lobistinės veiklos pradžios, o ji šiuo atveju yra tada, kai valstybės tarnautojui įteikiamas teisės akto projektas.

 

Ar pokalbiai bendromis temomis, bendrų problemų išdėstymas laikytini lobistine veikla?

Ne, lobistine veikla laikytini tik konkretūs pasiūlymai dėl teisės akto priėmimo, nepriėmimo, ar kad teisės aktas būtų formuluojamas vienu ar kitu būdu.

 

Ar turiu deklaruoti patirtą lobistinę įtaką, jei lobistas kreipiasi ne į mane asmeniškai, o į valstybės instituciją, kurioje dirbu?

Skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją turėtų pildyti tik lobistas, nes nėra aišku, kieno atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla.

 

Kieno nustatyta tvarka įstaigos vadovas(-ė) turėtų deklaruoti jo (jos) atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą?

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, privačius interesus deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, šio straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Komisijos nuomone, siekiant aukštesnių skaidrumo standartų teisėkūros procesuose, įstaigos vadovas jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą turėtų deklaruoti jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto nustatyta tvarka, jeigu jis tokią tvarką yra nustatęs.

Jeigu įstaigos vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas tokios tvarkos nėra nustatęs, įstaigos vadovas jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą turėtų deklaruoti savo nustatyta tvarka, teikdamas deklaracijas įgaliotam asmeniui, kaip ir kiti įstaigos valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant.

Jeigu įstaiga yra kolegiali institucija, Komisijos nuomone, įstaigos vadovas turėtų deklaruoti jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą ta pačia savo nustatyta tvarka, kaip ir kiti įgalioti asmenys, kurie kartu su juo priima sprendimus.

Kada privalu pateikti asmens, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaraciją?

Tokia deklaracija turėtų būti teikiama tada, kai į Lobistinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis tiesiogiai, raštu, elektroninėmis priemonėmis kreipiasi lobistas ir pateikia pasiūlymą dėl teisės akto ar jo projekto, o asmuo, į kurį lobistas kreipėsi, susipažino su pateikta informacija (jam tapo žinomas lobisto siekis keisti teisinį reguliavimą) ir asmuo atliko tam tikrus veiksmus:

  • užregistravo pateiktą projektą dokumentų valdymo sistemoje;
  • parengė arba pavedė įstaigos atstovui parengti atsakymą lobistui ir (ar) teisės akto projektą pagal lobisto pateiktus pasiūlymus;
  • atsakė lobistui elektroniniu paštu;
  • kalbėjo su lobistu telefonu ir aptarė siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus;
  • susitiko su lobistu ir aptarė siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus.
Kaip elgtis, jeigu elektroninį laišką ar raštą su teisės aktų pakeitimų siūlymais atsiuntė į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo?

Rekomenduotina apie tai informuoti Komisiją (šiuo atveju Komisijai tenka pareiga išsiaiškinti, ar buvo vykdyta neteisėta lobistinė veikla). Šioje situacijoje asmens, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijos teikti nereikia (pavyzdžiui, jeigu frakcijoje Seimo nariai, darbo grupės, komiteto, komisijos nariai susitinka su lobistu ir aptaria teisės aktų projektų nuostatas, manytina, kad šiuo atveju pasiūlymas dėl teisės akto ar jo projekto teikiamas ne konkrečiam asmeniui, o asmenų grupei ir lobistinė veikla konkretaus asmens atžvilgiu nevykdoma).

Kieno nustatyta tvarka specialusis atašė turėtų deklaruoti jo (jos) atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą?

Specialusis atašė deklaruoti jo (jos) atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą turėtų vadovaudamasis(-i) jį (ją) paskyrusio ar perkėlusio ministro ar ministro įgaliojimu jį (ją) paskyrusio arba perkėlusio įstaigos prie ministerijos vadovo, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka, jeigu lobistinę veiklą jo (jos) atžvilgiu vykdo Komisijos į lobistų sąrašą įrašyti asmenys.

Lobistinės veiklos įstatymas reglamentuoja tik Komisijos į lobistų sąrašą įrašytų lobistų veiklą, jos deklaravimą bei asmenų, kuriems šie lobistai siekia daryti įtaką, deklaracijų pateikimą ir nereglamentuoja užsienio šalyse registruotų lobistų veiklos, jų dalyvavimo tarptautinių teisės aktų rengimo procese, jų daromos įtakos deklaravimo.

Kokioje teisės akto projekto rengimo stadijoje turėtų būti pateikiama informacija lobistui, jam pateikus prašymą informuoti jį apie įstaigoje rengiamus teisės akto projektus?

Prašoma informacija lobistui turėtų būti pateikta prašyme nurodytu būdu ir kontaktais iki teisės akto projekto paskelbimo Teisės aktų projektų registre: valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai priėmus sprendimą rengti teisės akto projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbus teisėkūros iniciatyvą, patenkančią į lobisto prašyme nurodytą teisinio reguliavimo sritį, lobistas turėtų būti informuojamas apie pradedamą rengti teisės akto projektą, kad galėtų pateikti reikalingus pasiūlymus ir dalyvauti teisės akto projekto rengimo procese (pavyzdžiui, dalyvauti teisės aktui parengti sudarytos darbo grupės posėdžiuose, pasitarimuose).

Kada lobistui jo (jos) prašomą informaciją reikia pateikti per 3 arba 7 darbo dienas?

Lobistinės veiklos įstatymas (LVĮ) įtvirtina lobisto teisę  gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse (4 straipsnio 10 punktas).

Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos.

Pateikiant lobisto prašomų teisės aktų projektų kopijas bei kitą informaciją LVĮ įtvirtintais terminais, šių terminų turėtų būti laikomasi, jeigu lobistas prašo:

  • pateikti konkretaus rengiamo teisės akto projekto kopiją;
  • pateikti kitą prašyme aiškiai įvardytą informaciją (šiuo atveju nepakanka abstraktaus lobisto prašymo nuolat teikti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją).
Kaip įvertinti, ar organizacija yra viešosios naudos nevyriausybinė organizacija ir jos veikla dalyvaujant teisėkūroje nelaikytina lobistine?

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme apibrėžta, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – tai nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Taigi, kad išimtis būtų taikoma ir nevyriausybinės organizacijos veikla dalyvaujant teisėkūroje būtų nelaikoma lobistine veikla, nevyriausybinė organizacija turi atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką.

Ar profesinės sąjungos veikla teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų ir jų projektų laikoma lobistine veikla?

Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, „specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą“ nelaikoma lobistine veikla (7 straipsnio 7 punktas). Profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos organizacijos, kurios atstovauja darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos gina. Profesinių sąjungų įstatymo 14 straipsnis apibrėžia profesinių sąjungų teises teisės aktų leidyboje – „Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo“.

Taigi manytina, kad profesinės sąjungos veikla, atsižvelgiant į jos tikslus (atstovauti darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginti) ir vertinant jos pobūdį (nesiekia pelno, vykdo tam tikrai visuomenės daliai naudingą veiklą), galėtų būti priskirtina viešąjį interesą tenkinančiai veiklai ir jos dalyvavimas teisėkūros procesuose teikiant pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl teisės aktų ar jų projektų darbo, ekonominių ir socialinių klausimų srityje nebūtų laikoma lobistine.

Ar turiu deklaruoti abu adresatus, jei raštą su teisėkūros iniciatyvomis siunčiu įstaigai ir jos darbuotojui?

Taip, lobistinės veiklos deklaracijoje turite nurodyti abu adresatus – asmenų grupę (įstaigą) ir asmenį, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla (įstaigos darbuotoją), – jeigu raštą su teisėkūros iniciatyvomis siunčiate šiems dviem adresatams.

Jeigu konkretų lobisto pasiūlymą raštu arba el. paštu vienu metu gavome keli teisės akto rengėjai, kaip mums deklaruoti patirtą lobistinę įtaką - vienam ar visiems atskirai?

Deklaraciją turėtų pateikti atskirai kiekvienas asmuo, gavęs raštu ar elektroniniu paštu lobisto pasiūlymą dėl teisės akto projekto ir atlikęs tam tikrus veiksmus (žiūrėti klausimą „Kada privalu pateikti asmens, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaraciją?”). Pabrėžtina, kad Lobistinės veiklos įstatyme nustatyta asmeninė pareiga deklaruoti patirtą lobistinę įtaką.

Gavau lobisto pasiūlymą dėl rengiamo teisės akto, nors ir nesu jo rengėjas - ar turiu deklaruoti patirtą lobistinę įtaką?

Taip, deklaruoti turite. Aplinkybė, kad nesate rengėjas teisės akto projekto, dėl kurio į Jus kreipėsi lobistas, šiuo atveju nereikšminga.

    Pateikite klausimą arba prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

    Jūsų duomenys

    Paklausimo, prašymo duomenys





    Norite paskambinti?
    Dėl interesų derinimo:
    Artūras Paliušis
    8 647 17 609
    Virginija Aleksejūnė
    8 673 60 392
    Dėl deklaravimo:
    Giedrius Korsakas
    8 603 88 386
    Renata Vaitonė
    8 673 61 039
    Birutė Vaivadaitė-Šubravė
    8 602 70 437
    Roberta Šveistienė
    8 673 60 455
    Dėl lobistinės veiklos:
    Inga Pankienė
    8 684 69 658
    Edita Kavoliūnienė
    8 646 93 149