(2018-12-12 papildyta pirmais septyniais sprendimais)

 

- Nutraukti tyrimą dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero S. Mockevičiaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nutraukti tyrimą dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus elgesio. VTEK tyrė, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimų.

Tirtos aplinkybės, kai jis galbūt į aukštesnes – Jurbarko bibliotekos direktoriaus – pareigas priėmė dirbti VPIDVTĮ reikalavimus pažeidusį asmenį. Šis asmuo iki tol ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo pareigas.

Pagal VPIDVTĮ 15 straipsnį, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos nėra konkretizuojamos jokiame teisės akte, VTEK kreipėsi tarnybinės pagalbos į Valstybės tarnybos departamentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo kanceliarijos Teisės departamentą, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybą bei Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti vertinimą ir nuomonę, kurios pareigos laikytinos aukštesnėmis. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad nėra aiškaus ir konkretaus teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu būtų galima neabejotinai nustatyti šiuo atveju aukštesnes pareigas.

Taip pat pažymėtina, kad VTEK ir jos sprendimus tikrinantys Lietuvos administraciniai teismai akcentuoja valinius asmens veiksmus ir pastangas tinkamai įgyvendinti VPIDVTĮ keliamus reikalavimus. Iš tyrime surinktų duomenų matyti, kad S. Mockevičius rodė siekį nepažeisti įstatymo 15 straipsnio reikalavimų: jis konsultavosi su savivaldybės teisininkais, kreipėsi išaiškinimo į VTEK.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, tyrimas dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero elgesio nutrauktinas.

 

- Nedeklaruodami privačių interesų šeši Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai pažeidė įstatymo nuostatas

Šeši Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) nariai – Giedrė Filipavičienė, Augis Gučas, Viltė Janušauskaitė, Gražina Kirdeikienė, Jakovas Mendelevičius ir Aušrelė Racevičienė – pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Tiriant nustatyta, kad minėtieji NKPVT nariai įstatymo nustatytais terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos arba joje nenurodė informacijos apie dalyvavimą šios tarybos veikloje.

Pareigą šiems asmenims deklaruoti privačius interesus nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Jame įtvirtinta speciali valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvoka, kuri nurodo, kad į šią kategoriją patenka ir viešojo administravimo įgaliojimus turintys asmenys.  

Savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir apibrėžia jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.

Atsižvelgiant į NKPVT funkcijas ir tai, kad šios tarybos sprendimai sukelia teisinių pasekmių, VTEK nuomone, taryba yra laikytina viešojo administravimo subjektu, kuriam Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai – prižiūrėti atitinkamų įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą.

 

- Buvusi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja D.Kondratenkienė pažeidė įstatymo nuostatas

Buvusi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danguolė Kondratenkienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 bei 2 dalys). Taip pat ji pažeidė šio įstatymo reikalavimus „atvėsti“ nuo buvusios tarnybos ir iš to išplaukiančius apribojimus įsidarbinti (18 straipsnis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tiriant nustatyta, kad D. Kondratenkienė, eidama pareigas savivaldybėje, turėjo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su savo buvusia darboviete – VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru (PSPC), tačiau to nepadarė. Ši pareiga jai kilo todėl, kad dar nebuvo praėję vieneri metai, kai nutrūko jos darbo santykiai su šia darboviete. Pažymėtina, kad buvusi darbovietė gali kelti interesų konfliktą, kadangi dar 12 mėnesių asmuo yra laikomas turintis su ja sąsajų.

Tyrimo duomenys rodo, kad D. Kondratenkienė savivaldybėje nuolat akivaizdžiai ir tiesiogiai sprendė dėl savo buvusios darbovietės: pasirašė sutartį su Rokiškio PSPC, kuria skyrė lėšas remontui, tvirtino centro finansinių ataskaitų rinkinį, keitė panaudos sutartį, pasirašė sutartį su Rokiškio PSPC, kuria buvo perkamos savivaldybės darbuotojų skiepijimo paslaugos ir kt.
Taip pat VTEK nustatė, kad, nustojusi eiti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, D. Kondratenkienė, nepraėjus vieneriems metams, įsidarbino Rokiškio PSPC direktoriaus pareigose. VPIDVTĮ draudžia pareigas valstybinėje tarnyboje nustojusiam eiti asmeniui įsidarbinti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

 

- Tirti septynių medžiotojų klubo „Girios” narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimus dėl septynių medžiotojų klubo „Girios” narių, kuriems yra taikomi arba per pastaruosius trejus metus buvo taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai. Bus tiriama, ar jie tinkamai ir laiku deklaravo narystę šiame klube.

VTEK vertins VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Raguvėlės girininko Arvydo Stakės ir Jurbarko regioninio padalinio Veliuonos girininko Sauliaus Belevičiaus, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo Rimanto Bieliausko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojo Evaldo Torrau, buvusio Utenos kolegijos direktoriaus Gintauto Bužinsko ir Kauno miesto mero visuomeninio patarėjo Rimanto Benečio elgesį.

Tyrimai pradėti naujienų portale „Delfi” pasirodžiusios informacijos pagrindu. Tyrimams atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimų pradėjimas savaime nereiškia pažeidimų nustatymo.

Praėjusią savaitę VTEK sudarė darbo grupę, kuri analizuoja, kaip interesų derinimo reikalavimų laikosi medžiotojų klubo „Girios“ veikloje dalyvaujantys valstybinėje tarnyboje dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys. Tikrinami šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys, vertinama ar tinkamai atskleisti ryšiai su asociacijomis ir kitais juridiniais asmenimis. Pirminiai analizės duomenys teikiami svarstyti VTEK. Galutinius rezultatus VTEK planuoja pateikti 2019 m. vasarį.

 


- Tirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus P. Poderskio elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimų naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Tyrimas pradėtas viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos pagrindu. Esą, P. Poderskis buvo užfiksuotas tarnybiniu automobiliu vykstantis iš namų į darbą.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

 


- Tirti Neringos savivaldybės mero D. Jasaičio elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio elgesio. Bus aiškinamasi, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, meras dalyvavo savivaldybės tarybos posėdžiuose ir balsavo dėl tarybos sprendimų, susijusių su biudžetine įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir Nidos kultūros ir turizmo centru „Agila“, nors juose dirba merui artimi asmenys.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.


- Tirti Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. Šulco elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo Artūro Šulco elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, A. Šulcui galėjo kilti interesų konfliktas, kadangi 2016 m. Seimo rinkimuose jis gavo finansinę paramą iš AB „Klaipėdos vanduo“ direktoriaus, o A. Šulcas eina minėtosios bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas. Taip pat VTEK aiškinsis, ar minėtosios paramos A. Šulcas neturėjo nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

 

- Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pažeidė įstatymo nuostatas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Politikas taip pat nesilaikė šio teisės akto įpareigojimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tiriant nustatyta, kad, tinkamai „neatvėsęs” nuo savo buvusios darbovietės, ministras skyrė finansavimą jos projektui. A. Verygos įsakymu iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) lėšų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslinio tyrimo „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.“ įgyvendinimui buvo skirta 32 684,20 Eur. Šį įsakymą ministras pasirašė 2017 m. spalį, o jo darbo santykiai su LSMU nutrūko 2016 m. lapkritį. VTEK neturi duomenų, jog A. Veryga tuo metu būtų įgyvendinęs pareigą nusišalinti. Todėl, VTEK vertinimu, interesų konflikto ministras neišvengė: buvusi darbovietė taip pat gali kelti interesų konfliktą, kadangi dar 12 mėnesių asmuo yra laikomas turintis su ja sąsajų. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, kad dėl lėšų skyrimo balsuoja VVSSF taryba, tačiau galutinį sprendimą priima šio fondo administratorius – Sveikatos apsaugos ministerija – ir šis sprendimas realizuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. VTEK nuomone, įsakymo pasirašymas nėra nereikšmingas formalumas: ministro priimami sprendimai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, kadangi tai būtų akivaizdžiai netinkamas ministro statuso vertinimas.

Pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl egzistuojančio interesų konflikto. Pastarąjį kelia valstybės tarnyboje dirbančio asmens galimas šališkumas, teigiamas ar neigiamas nusistatymas priimant sprendimus, todėl būtina vengti net šališkumo regimybės. A. Veryga nusišalinimą pareiškė post factum – po to, kai priėmė interesų konfliktą keliantį sprendimą, kai jau buvo praėję daugiau nei metai nuo darbo santykių su LSMU pabaigos ir tuomet, kai VTEK jau buvo pradėjusi tyrimą dėl jo elgesio.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu VTEK vertina būtent ministro elgesį susidariusioje situacijoje, tačiau nekvestionuoja LSMU projekto tikslingumo.

Tyrimo metu VTEK taip pat nustatė, jog duomenis apie keturis deklaruotiną sumą viršijančius sandorius – būsto paskolos ir dvi automobilio lizingo su AB „Swedbank“ sutartis bei automobilio pardavimą – A. Veryga privačių interesų deklaracijoje nurodė nesilaikydamas įstatymu nustatytų terminų. Šiuos duomenis ministras deklaravo tuomet, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl jo elgesio. Deklaravimo terminų politikas nesilaikė ir privačių interesų deklaracijoje vėluodamas nurodyti dabartinę darbovietę – Sveikatos apsaugos ministeriją – ir joje einamas ministro pareigas, kaip to reikalauja įstatymas.

Tyrimas buvo atliktas gavus pranešimą apie galimą pažeidimą.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Giedrius Korsakas Vyr. specialistas 8 603 88386
Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
(8 5) 212 43 96
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti