- Nepradėti tyrimo dėl generalinio prokuroro E. Pašilio elgesio

Nesant pakankamo teisinio pagrindo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nepradėjo tyrimo dėl generalinio prokuroro Evaldo Pašilio elgesio. Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad E. Pašilis vyriausiuoju Panevėžio apylinkės prokuroru paskyrė savo dukters krikštatėvį ir buvusį bendradarbį Julių Gelumbauską, surinkusį mažiausiai balų iš Prokurorų atrankos komisijos.

Savo sprendimą VTEK motyvuoja pirmiausiai tuo, kad interesų konfliktas negali būti grindžiamas spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinėmis išvadomis, o turtinis ar neturtinis asmens suinteresuotumas konkrečiu klausimu turi būti pakankamai akivaizdus ir pagrįstas. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taip pat VTEK atkreipia dėmesį, kad krikšto tėvas nėra artimas asmuo, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Krikštas tarp asmenų nesukuria civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuotų Civilinis kodeksas. Šiuo atveju paminėtina, kad ir bažnytinėje teisėje – pagal Kanonų teisės kodeksą – krikštas nesukuria tiesioginių teisinių tarpusavio santykių. Be to, E. Pašilis ir J. Gelumbauskas akcentuoja, kad artimų santykių nepalaiko.

Vadovaujantis Lietuvos teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, vien faktas, kad asmuo yra krikšto tėvas arba bendradarbis, savaime neįrodo asmens privataus intereso ir nepagrindžia tiesioginio suinteresuotumo atliekant tarnybines pareigas. VTEK neturi duomenų, kad E. Pašilį ir J.Gelumbauską sietų asmeniniai turtiniai, finansiniai ar kitokie įsipareigojimai.

VTEK supranta, kad šiuo atveju visuomenei gali kilti abejonių dėl E. Pašilio nešališkumo, todėl atkreipia dėmesį, jog būtent nešališkumą, kaip vieną iš elgesio standartų, įtvirtina Prokurorų etikos kodeksas. Tačiau šio teisės akto laikymosi priežiūra nepatenka į VTEK kompetencijos ribas. Taip pat VTEK neturi įgaliojimų vertinti priimto sprendimo dėl prokuroro atrankos teisėtumo ir pagrįstumo.

Jei atsirastų naujų pagrįstų duomenų apie galbūt Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažeidžiantį E. Pašilio elgesį, VTEK pakartotinai spręstų klausimą dėl tyrimo pradėjimo.

- Išbraukti J. Pagojų ir D. Dabašinską iš registruotų lobistų sąrašo

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) išbraukė Julių Pagojų ir Dainių Dabašinską iš registruotų lobistų sąrašo. Tokį sprendimą VTEK priėmė išnagrinėjusi gautus šių asmenų prašymus ir vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Šiuo metu šalyje įregistruotas 81 lobistas. Lobistine veikla neturi teisės užsiimti VTEK neįregistruoti lobistai. Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nuomone, informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Interesų grupių įtaka teisės aktų leidybai yra neišvengiama, tačiau visuomenė turi teisę žinoti, kas, kam ir kodėl daro įtaką, kad būtų priimti ar nepriimti teisės aktai.

Siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, lobistai privalo teikti viešas veiklos deklaracijas. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios deklaracijoje būtina nurodyti, kas užsakė lobistinę veiklą, dėl kokio teisės akto ji buvo vykdoma ir kokiam valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui šiais veiksmais buvo siekiama padaryti įtaką. Lobistų deklaracijas galima rasti internete adresu www.lobistai.lt.

Lobistinės veiklos įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000-ųjų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK.

- Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis A. Šatevičius laiku nepateikė privačių interesų deklaracijos

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Andrius Šatevičius nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis).

Tyrimo duomenys rodo, kad 2017 m. spalį jis pradėjo laikinai vykdyti minėtosios tarnybos direktoriaus funkcijas. Taigi per 30 kalendorinių dienų A. Šatevičius privalėjo pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau tai padarė tik šių metų sausio pabaigoje.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

- Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys S. Nacius laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Nacius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktai bei 7 straipsnio 1 dalis).
Tyrimo duomenys rodo, kad S. Nacius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nepateikė duomenų apie dalyvavimą juridiniame asmenyje, savo ir sutuoktinės darbovietes bei sudarytą 3 000 Eur sumą viršijantį nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

- Du medžiotojų klubo „Girios“ nariai laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų, dėl vieno tyrimas nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Albertas Stanislovaitis ir buvęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos 6-ojo Miškotvarkos skyriaus vedėjas Šarūnas Bėčius laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų. Tokiais veiksmais jie pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus.

Nustatyta, kad šie asmenys per įstatyme nustatytą terminą nedeklaravo narystės medžiotojų klube „Girios“, o Š. Bėčius laiku nenurodė ir narystės medžiotojų klube „Miškotvarkininkas“. Be to, nustatyta, kad A. Stanislovaitis laiku nedeklaravo 9 savo ir sutuoktinės sudarytų sandorių bei sutuoktinės darbovietės UAB „Ūlos baldai“.

Nesant pakankamai duomenų teisiniam asmens veikos vertinimui, VTEK nutraukė tyrimą dėl buvusio VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdo Benjamino Sakalausko.

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, VTEK pernai gruodį ėmėsi analizuoti valstybinėje tarnyboje dirbančių arba per pastaruosius trejus metus dirbusių asmenų, kurie dalyvauja medžiotojų klubo „Girios“ veikloje, privačių interesų deklaracijų duomenis. VTEK tikrina, ar šie asmenys tinkamai įvykdė pareigą atskleisti ryšius su juridiniais asmenimis. Nuo pernai lapkričio šios analizės pagrindu VTEK atliko tyrimus ir priėmė sprendimus dėl 14 asmenų. Šiuo metu tebevykdomi tyrimai dėl 2 asmenų.

Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Interesų deklaravimo svarbą pabrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) bei Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Jei valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys nedeklaruoja privačių interesų, daroma žala valstybinės tarnybos skaidrumo įvaizdžiui.

- 11 sveikatos priežiūros specialistų laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų, vienas įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad 10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbuotojų ir vienas Nacionalinio vėžio instituto darbuotojas laiku ir tinkamai nedeklaravo ryšių su asociacijomis. Tokiais veiksmais jie pažeidė privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) nuostatas.

Privačių interesų deklaravimas yra svarbi interesų konfliktų prevencijos priemonė. Jos svarbą akcentuoja ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO). Privačių interesų deklaravimas – kiekvieno deklaruojančiojo individuali pareiga. Jei šią pareigą turinčiam asmeniui kyla neaiškumų ar abejonių dėl konkrečių duomenų deklaravimo, jis privalo imtis visų priemonių išsiaiškinti ir tinkamai užpildyti privačių interesų deklaraciją. Nežinojimas, kaip deklaruoti, nepašalina asmens atsakomybės už deklaravimo pareigos nevykdymą.

Taip pat VTEK pabrėžia, kad privačių interesų deklaravimas yra nuolatinis procesas: pirmą kartą deklaracija užpildoma per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas valstybinėje tarnyboje dienos, po to ją būtina patikslinti kaskart, kai atsiranda naujų deklaruotinų duomenų ar pasikeičia jau deklaruotieji. Tikslinimui taip pat nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas.

Tiriant nustatyta, kad šie Kauno klinikų sveikatos priežiūros specialistai įstatyme nustatytais terminais nedeklaravo tokių duomenų:

Endoskopijų skyriaus vadovas Kęstutis Adamonis, Žarnyno ir kasos ligų sektoriaus vadovas Gediminas Kiudelis bei gydytoja gastroenterologė Vitalija Petrenkienė – narystės ir pareigų asociacijoje „Lietuvos gastroenterologų draugija“;

Hematologijos skyriaus vadovas Rolandas Gerbutavičius – narystės ir pareigų Lietuvos hematologų draugijoje;

Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė Giedrė Bakšytė ir Anesteziologijos klinikos vadovas Andrius Macas – narystės ir pareigų Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijoje;

Širdies chirurgijos skyriaus vadovas Povilas Jakuška, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Juozas Kapturauskas, Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Edmundas Širvinskas – narystės ir pareigų asociacijoje „Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija“;

Gydytojas Antanas Vaitkus – narystės ir pareigų Lietuvos neurologų asociacijoje;

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Saulius Cicėnas nedeklaravo narystės ir pareigų asociacijoje „Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija“. Taip pat VTEK nusprendė, kad šio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas Vincas Urbonas VPIDVTĮ nuostatų nepažeidė. Tyrimo metu nustatyta, kad jis neturėjo pareigos nurodyti ryšio su „Lietuvos laboratorinės medicinos draugija“.

Atsižvelgusi į tyrimų rezultatus, VTEK siūlo Kauno klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto vadovybei imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti, kad šioje įstaigoje dirbantys asmenys privačius interesus deklaruotų VPIDVTĮ nustatytais terminais ir tvarka. Tarptautinių organizacijų nuomone, siekiant efektyvumo, institucijose turėtų būti skatinama atvira, į pagalbą asmeniui, o ne baudimą orientuota aplinka, kad asmenys nebijotų konsultuotis dėl jiems galimai kylančių interesų konfliktų ar tuo labiau juos atskleisti.

Tyrimai atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktos informacijos pagrindu.

- Tirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos A. Velykienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų.

Tyrimas pradėtas nepritarus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atlikto tyrimo išvadai. Tyrimo metu VTEK aiškinsis, ar A. Velykienė tinkamai deklaravo duomenis apie savo ir sutuoktinio ryšius su UAB „Sinergijos projektai“ ir ar nesprendė su šia bendrove susijusių klausimų. Taip pat VTEK tirs aplinkybes, kai ji galbūt atstovavo privačius asmenis Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybų inspekcijoje ir kitose institucijose. Be to, bus aiškinamasi, ar A. Velykienė neveikė interesų konflikto situacijoje, kai kontroliavo Urbanistinės plėtros departamentą, kurio priimami sprendimai galbūt susiję su UAB „Sinergijos projektai“ ir ar nereklamavo šios bendrovės teikiamų paslaugų, prisistatydama kaip savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

- Tirti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo R. Račinsko elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo Ronaldo Račinsko elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gavus Vyriausybės kanceliarijos pateiktos vidaus audito ataskaitos duomenis. VTEK aiškinsis aplinkybes, kai R. Račinskas galbūt priiminėjo įsakymus, kuriais pats sau skirdavo priedus ir priemokas, išleisdavo save atostogų bei komandiruodavo save į užsienio valstybes.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Giedrius Korsakas Vyr. specialistas 8 603 88386
Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
(8 5) 212 43 96