(2020-01-16 papildyta šešiais sprendimais)

- Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nenusišalino nuo sutuoktinės darbovietės

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2017 m. priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete. Šiais įsakymais sudaryta galimybė ir skirtas finansavimas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms atnaujinti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrangą – įsigyti naują linijinį greitintuvą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimu, šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK pažymi, kad tiriant vertintas tik A. Verygos elgesys. Įrangos įsigijimo Kauno klinikose tikslingumo VTEK nevertino.

Tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.

Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos. Atsižvelgiant į 2014 m. Vyriausybės nutarimu sudaryto 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto nustatytus reikalavimus, teikti projektą spindulinės terapijos paslaugų plėtrai galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas, tačiau šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 m. valstybės investicijų programos. Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose.

Taigi 2017 m. birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į atsiradusias galimybes, Kauno klinikos pateikė projektą finansavimui gauti. Kitais dviem – 2017 m. rugsėjį ir gruodį – pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas dėl linijinio greitintuvo atnaujinimo bei skyrė šiam projektui 4,6 mln. Eur. finansavimą.

Sutuoktinio darbovietė yra laikytina asmens privačiu interesu. Šis duomuo privalo būti nurodomas privačių interesų deklaracijoje. Pažymėtina, kad A. Veryga savo sutuoktinės darbovietę – Kauno klinikas – yra deklaravęs. Pagal teismo formuojamą praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui. Tačiau atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūrą nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime. Vadovas tuomet sprendžia, ar pateiktą nusišalinimą priimti ar nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau spręsti minėtąjį klausimą.

VTEK atkreipia dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai, vengtų interesų konfliktų ir elgtųsi taip, kad nė nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo.

VTEK pažymi, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Tyrimą VTEK atliko pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą.

- Buvęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius A. Pamerneckas nesuvaldė interesų konflikto

Eidamas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigas, Algimantas Pamerneckas pasirašė teisinių paslaugų sutartį bei sąskaitas faktūras su jį privačiose civilinėse ir administracinėse bylose atstovavusia advokate. Tokiais veiksmais jis nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatyta, kad A. Pamerneckas sutartiniai santykiai su atstovaujančia advokate jį sieja nuo 2017 m. Ji rengia ir teikia teismui procesinius dokumentus, atstovauja jį civilinėse ir administracinėse bylose bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose. 2018-2019 m., eidamas ligoninės vadovo pareigas, jis pasirašė tiesiogiai su advokate susijusius dokumentus: dvi ligoninei jos išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas bei teisinių paslaugų sutartį. Nenustatyta, kad šioje situacijoje A.Pamerneckas būtų nusišalinęs.

Tokioje situacijoje atsiranda valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, asmuo turi atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus – privalo vengti interesų konflikto. Šią pareigų priešpriešą galima išspręsti nusišalinimu. Tai įtvirtina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal jį, tokia pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę interesų konflikto vengimui.

Tyrimas buvo pradėtas pernai. Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio įsigaliojus naujai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakcijai, iki šio teisės akto įsigaliojimo pradėtus tyrimus VTEK baigia pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

- Kauno klinikų darbuotojos: vienai konstatuotas pažeidimas dėl nedeklaravimo, kita įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų pirkimų specialistė bei viešojo pirkimo komisijos narė Ilona Onusaitienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose. Nustatyta, kad iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, ji savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų, jog yra viešojo pirkimo komisijos narė.

Taip pat VTEK nusprendė, kad Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų pirkimų specialistė bei viešojo pirkimo komisijos narė Regina Gasiūnienė minėtojo teisės akto nuostatų nepažeidė. Tiriant nustatyta, kad ji laiku ir tinkamai deklaravo einamas pareigas viešuosiuose pirkimuose.

Tyrimas buvo pradėtas pernai. Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio įsigaliojus naujai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakcijai, iki šio teisės akto įsigaliojimo pradėtus tyrimus VTEK baigia pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

- Trakų rajono savivaldybės tarybos narės N. Lisevičienė ir I. Židonytė neišvengė interesų konflikto

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos narės Nijolė Lisevičienė bei Inesa Židonytė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatyta, kad 2019 m. balandį politikės dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje svarstant kitų savo darboviečių 2018 metų veiklos ataskaitas. N. Lisevičienė dirba Trakų suaugusiųjų mokymo centre (TSMC) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei neformalaus suaugusiųjų švietimo specialiste, o I. Židonytė – programų koordinatore Trakų globos ir socialinių paslaugų centre. Jos posėdyje nenusišalino ir balsavo. VTEK vertinimu, priimdamos sprendimus dėl pritarimo savo pačių darboviečių veiklos ataskaitoms, politikės negalėjo išlikti nešališkos ir objektyvios.

Taip pat nustatyta, kad N. Lisevičienė nenusišalino ir kitu atveju – kai savivaldybės taryba svarstė klausimą dėl TSMC etatų sąrašo patvirtinimo. Sprendimu buvo patvirtinta šios biudžetinės įstaigos personalo etatų skaičius bei darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų suma.

Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai nekeltų visuomenei jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nustato nusišalinimo procedūrą. Ši pareiga turi būti įgyvendinta aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais, o asmuo turi nedalyvauti tolimesnėse procedūrose. Savivaldybės tarybos nario pareikšto nusišalinimo savivaldybės taryba gali ir nepriimti, tačiau patekus į interesų konflikto situaciją asmeniui būtina įvykdyti nusišalinimo pareigą. Tą pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

VTEK nekonstatavo pažeidimo N. Lisevičienei dėl aplinkybių, susijusių su TSMC etatų sąrašo svarstymu savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje, kadangi nustatyta, jog numatytasis posėdis neįvyko.

Tyrimai buvo pradėti pernai. Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio įsigaliojus naujai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakcijai, iki šio teisės akto įsigaliojimo pradėtus tyrimus VTEK baigia pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

- Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys R. Želvys privačių interesų deklaraciją pateikė laiku, dėl dalies aplinkybių tyrimas nutrauktas

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Rimas Želvys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų dėl privačių interesų deklaravimo nepažeidė. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dalį tyrimo VTEK nutraukė.

Tirtos aplinkybės, kai valstybės politikas galbūt nustatytais terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, kai pradėjo eiti savivaldybės tarybos nario pareigas. Taip pat aiškintasi, ar R. Želvys laiku ir tinkamai deklaravo ryšius su keturiais juridiniais asmenimis – UAB „Pas Rimą“, UAB „Riladva“, Pasvalio „Rotary“ klubu bei Pasvalio verslininkų asociacija „Verslo žiedas“.

Nustatyta, kad naujos kadencijos savivaldybės tarybos nario įgaliojimus R. Želvys įgijo 2019 m. balandžio 17 d. Privačių interesų deklaraciją jis privalėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų. Šią pareigą jis įgyvendino 2019 m. balandžio 29 d. – nepraleisdamas šio termino.

Taip pat VTEK nustatė, kad ryšius su minėtaisiais juridiniais asmenimis R. Želvys deklaravo pavėluotai, tačiau dėl šių aplinkybių tyrimas nutrauktas. Priimdama sprendimą, VTEK atsižvelgė į tai, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis jame sušvelninama: deklaravus tam tikrus duomenis dar iki skundo VTEK pateikimo arba VTEK raginime nustatyto termino, deklaruojančiajam asmeniui netaikomos teisinio poveikio priemonės. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir praeičiai jie negalioja, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant, kad palankesnis įstatymas į praeitį galioja. Šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

- Tyrimas dėl buvusio Šilutės ligoninės direktoriaus D. Steponkaus elgesio nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl buvusio VšĮ „Šilutės ligoninė“ direktoriaus Dariaus Steponkaus elgesio. Tiriant aiškintasi, ar jis, eidamas minėtąsias pareigas, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus. Tirtos aplinkybės, kai D. Steponkus nustatyta tvarka ir terminais galbūt nedeklaravo duomenų apie eitas Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas, individualią įmonę ir buvimą nariu Lietuvos gydytojų teniso sąjungoje ir Šilutės „Rotary“ bei valdybos nariu – asociacijoje Šilutės miesto vietos veiklos grupė „Pamario kraštas“.

Tyrimo metu nustatyta, kad D. Steponkus laiku ir tinkamai nedeklaravo minėtųjų duomenų, tačiau VTEK tyrimą dėl jo elgesio nutraukė. Priimdama sprendimą, VTEK atsižvelgė į tai, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis jame sušvelninama: deklaravus tam tikrus duomenis dar iki skundo VTEK pateikimo arba VTEK raginime nustatyto termino, deklaruojančiajam asmeniui netaikomos teisinio poveikio priemonės. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir praeičiai jie negalioja, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant, kad palankesnis įstatymas į praeitį galioja. Šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

- Tirti Visagino savivaldybės tarybos narės J. Kucalovos elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Visagino savivaldybės tarybos narės Jekaterinos Kucalovos elgesio. Bus aiškinamasi, ar valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo naudotis tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Pagal gautą informaciją, J. Kucalova iš Visagino savivaldybės administracijos galbūt reikalavo pateikti jai visus konkurso dokumentus, kuriame 2019 m. dalyvavo jos vadovaujama VšĮ „Kūno laboratorija“. Esą, šio konkurso rezultatais ji galėjo būti suinteresuota asmeniškai, kaip privatus asmuo. VTEK duomenimis, minėtoji įstaiga dalyvavo projektų atrankos konkurse, susijusiame su Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 m. veiksmų plano įgyvendinimu. Paraišką šiam konkursui 2019 m. rugpjūtį pateikė VšĮ „Kūno laboratorija“ vadovė J. Kucalova.

Tyrimas pradėtas VTEK suabejojus Visagino savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Naujosios redakcijos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyta, kad VTEK, abejodama dėl galimo netinkamo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.


VTEK informacija

- Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nenusišalino nuo sutuoktinės darbovietės

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2017 m. priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete. Šiais įsakymais sudaryta galimybė ir skirtas finansavimas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms atnaujinti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrangą – įsigyti naują linijinį greitintuvą. VTEK vertinimu, šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Tokiu elgesiu jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK pažymi, kad tiriant vertintas tik A. Verygos elgesys. Įrangos įsigijimo Kauno klinikose tikslingumo VTEK nevertino.

Tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.

Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos. Atsižvelgiant į 2014 m. Vyriausybės nutarimu sudaryto 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto nustatytus reikalavimus, teikti projektą spindulinės terapijos paslaugų plėtrai galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas, tačiau šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 m. valstybės investicijų programos. Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose.

Taigi 2017 m. birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į atsiradusias galimybes, Kauno klinikos pateikė projektą finansavimui gauti. Kitais dviem – 2017 m. rugsėjį ir gruodį – pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas dėl linijinio greitintuvo atnaujinimo bei skyrė šiam projektui 4,6 mln. Eur. finansavimą.

Sutuoktinio darbovietė yra laikytina asmens privačiu interesu. Šis duomuo privalo būti nurodomas privačių interesų deklaracijoje. Pažymėtina, kad A. Veryga savo sutuoktinės darbovietę – Kauno klinikas – yra deklaravęs. Pagal teismo formuojamą praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui. Tačiau atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūrą nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime. Vadovas tuomet sprendžia, ar pateiktą nusišalinimą priimti ar nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau spręsti minėtąjį klausimą.

VTEK atkreipia dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai, vengtų interesų konfliktų ir elgtųsi taip, kad nė nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo.

VTEK pažymi, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Tyrimą VTEK atliko pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą.
 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Giedrius Korsakas Vyr. specialistas 8 603 88386

Lobistinės veiklos klausimais konsultuoja:

Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
(8 5) 212 43 96
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti