- Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė D. Ivanauskienė įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė Danutė Ivanauskienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tyrimas buvo pradėtas po to, kai VTEK kilo abejonių dėl galbūt netinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo savivaldybės tarybos Etikos komisijos atliktame tyrime. VTEK tyrė aplinkybes, kai D. Ivanauskienė galbūt laiku ir tinkamai nepateikė privačių interesų deklaracijos šių metų sausį tapusi savivaldybės tarybos nare.

Nustatyta, jog D. Ivanauskienė privačius interesus deklaravo šių metų kovą – iki pranešimo savivaldybės tarybos Etikos komisijoje, kuri pirmoji atliko tyrimą, gavimo dienos. Taip pat matyti, kad pateiktuose dokumentuose nesama informacijos apie D. Ivanauskienei galbūt kilusį interesų konfliktą dėl deklaracijoje nurodytų duomenų.

Pažymėtina, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos VPIDĮ, kuriame iš esmės pasikeitė su privačių interesų deklaravimu susijusio nuostatos. Šiuo metu šis teisės aktas įtvirtina, kad VTEK nepradeda tyrimo, jeigu iki pranešimo gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis, o iš pranešime pateiktos ar papildomai surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Atsižvelgiant į tai, tyrimas nutrauktas.

- Laikinai Nacionalinio kraujo centro direktorės pareigas ėjusi E. Vilutytė neišvengė interesų konflikto, dėl dalies aplinkybių tyrimas nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad laikinai VšĮ Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorę pavadavusi tuometė šios įstaigos pavaduotoja medicinai Edita Vilutytė pažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių).

Nustatyta, kad, 2019 m. liepą, pusantros savaitės pavaduodama NKC direktorę jos kasmetinių atostogų metu, E. Vilutytė nusistatė lankstų darbo grafiką. Tyrimo duomenys rodo, jog tuo metu ji, be minėtųjų direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigų, ėjo ir už gamybą atsakingo kvalifikuoto asmens, už didmeninį platinimą atsakingos farmacinės veiklos vadovės bei už plazmos ruošimą atsakingo kvalifikuoto asmens pareigas. Atitinkamai E. Vilutytė parašė keturis prašymus nustatyti jai lankstų darbo grafiką ir šiuos prašymus adresavo sau, kaip laikinajai NKC vadovei. Tuomet, jau kaip laikinoji NKC vadovė, minėtuosius prašymus nukreipė atsakingam šios įstaigos darbuotojui, išleido įsakymą dėl savo pačios darbo sutarties pakeitimo, atitinkamai pakeitė darbo sutarties sąlygas ir pati su savimi pasirašė šios sutarties pakeitimą. VTEK neturi duomenų, kad E. Vilutytė būtų šioje situacijoje nusišalinusi, taigi, VTEK vertinimu, E. Vilutytė negalėjo išlikti nešališka ir objektyvi, spręsdama su savo pačios pateiktais prašymais susijusius klausimus.

VPIDVTĮ tikslas – užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengtų interesų konflikto ir elgtųsi taip, kad nekiltų abejonių, dėl tokio konflikto egzistavimo. Šiame įstatyme įtvirtintas draudimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims dėl savo tarnybos eigos. Atlikdamas šiuos veiksmus, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias VPIDVTĮ nuostatas.

Prireikus spręsti klausimą, susijusį su savo privačiais interesais, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, prieš pradėdamas tokio sprendimo rengimą, svarstymą ar priėmimą arba pačios procedūros metu, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą bei kartu dalyvaujančius asmenis apie esamą interesų konfliktą, nusišalinti ir jokia forma toliau nedalyvauti sprendžiant atitinkamą klausimą.

Taip pat VTEK nusprendė nutraukti tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su galimu E. Vilutytės pasinaudojimu pareigomis asmeninei naudai. Gautame pranešime, kurio pagrindu atliktas tyrimas, teigta, jog pagal įsakyme nustatytas fiksuotas E. Vilutytės darbo valandas susiklosto situacija, kad ji nuolat tuo pačiu metu atlieka kelias darbo funkcijas. Esą, tarp besikeičiančių pareigų nėra jokio laiko tarpo, kurio metu ji galėtų pakeisti savo buvimo vietą ar kitaip pasiruošti naujoms pareigoms.

Konstatuojant, kad asmuo naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti, privalu ne tik nustatyti neteisėto naudojimosi pareigomis, turint tikslą gauti asmeninę naudą, faktą, bet ir nustatyti, kokios asmeninės naudos buvo siekiama neteisėtu naudojimusi pareigomis. Vadovaudamasi tyrimo metu surinktų duomenų visuma, VTEK manymu, negauta objektyvių duomenų, kad E. Vilutytė neatliko jai, kaip NKC darbuotojai, pavestų funkcijų ir už tai gavo darbo užmokestį. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybės dėl neįrodytos asmeninės naudos nepaneigia VTEK vertinimo, jog E. Vilutytė pateko į minėtąjį interesų konfliktą.

- VTEK priėmė sprendimus dėl dviejų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojų – E. Kuzmarskio ir A. Drungilo elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis pažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatyta, kad 2017, 2018 m. E. Kuzmarskis KVJUD priėmė sprendimus, susijusius su UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ (patvirtino kasmetinio apsaugos patikrinimo aktą, pavedė atlikti neeilinį uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą ir kt.), kurios veikloje dalyvauja ar pareigas eina E. Kuzmarskiui artimi asmenys.

KVJUD Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo atveju VTEK nusprendė, kad jis nepažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tirtos aplinkybės, kai 2018 m. kovą jis galbūt nenusišalino KVJUD reklamos projektų vertinimo darbo grupės posėdyje, kuriame papildomai patvirtintas atrinktų reklamos projektų, įskaitant Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos teiktos reklamos paraišką, sąrašas. VTEK nuomone, tai, kad šiai federacijai tuo metu vadovavo savininkas bendrovės, kuri naudojosi UAB „Mūsų miestas“ paslaugomis, kurios akcijas valdė pats A. Drungilas, o šiuo metu – jam artimas asmuo, nėra pakankama ir akivaizdi konstatuoti, kad A. Drungilui, sprendžiant klausimus dėl federacijos, kyla interesų konfliktas.

Taip pat VTEK nusprendė, kad E. Kuzmarskis ir A. Drungilas nepažeidė VPIDVTĮ nuostatų dėl privačių interesų deklaravimo, o dėl dalies aplinkybių tyrimai nutraukti. Tyrimo metu nustatyta, kad visus deklaruotinus duomenis dar iki tyrimo VTEK pradėjimo dienos jie abu, nors ir praleidę nustatytą terminą, deklaravo. Nenustatyta duomenų, jog dėl galbūt nedeklaruotų ar pavėluotai deklaruotų duomenų E. Kuzmarskis ir A. Drungilas būtų patekę į interesų konflikto situaciją.

Pažymėtina, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis jame sušvelninama: deklaravus tam tikrus duomenis ir dėl jų nepatekus į interesų konfliktą dar iki skundo VTEK pateikimo arba VTEK raginime nustatyto termino, deklaruojančiajam asmeniui netaikomos teisinio poveikio priemonės. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir praeičiai jie negalioja, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant, kad palankesnis įstatymas į praeitį galioja. Šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

- Biržų rajono savivaldybės tarybos narys S. Štrėma neišvengė interesų konflikto

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Sigutis Štrėma pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatyta, kad šių metų vasarį ir balandį S. Štrėma nenusišalino savivaldybės tarybos posėdžiuose priimant sprendimus, kuriuose buvo minimos ne tik kitos rajono švietimo įstaigos, bet ir jo sutuoktinės darbovietė – Biržų „Aušros“ pagrindine mokykla. Vasarį savivaldybės tarybos sprendimu pakeistas Biržų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016 – 2020 m. bendrasis planas. Sprendime nurodoma, kad reorganizacijoje dalyvaujančioje Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje steigiami Papilio pagrindinio ugdymo skyrius bei Nemunėlio Radviliškio pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcis centras. Balandį savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų, įskaitant Biržų „Aušros“ pagrindinę mokyklą, 2020–2021 mokslo metų mokinių skaičius klasės sraute.

Taigi, VTEK vertinimu, valstybės politikas šiuo atveju neišliko objektyvus ir nešališkas. Vengdamas interesų konflikto, jis privalėjo nusišalinti ir nedalyvauti svarstant klausimus, susijusius su jo artimo asmens privačiais interesais.  

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Biržų rajono savivaldybės merui imtis prevencijos priemonių, kad būtų išvengta VPIDĮ pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose.

- Tirti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės E. Janušienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės Editos Janušienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, 2019 m. vasarą VMI viršininkė nenusišalino skiriant didesnį pareiginės algos koeficientą artimam asmeniui.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.


- Tirti Jonavos rajono savivaldybės mero M. Sinkevičiaus elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus elgesio. Bus aiškinamasi, ar valstybės politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, šių metų balandį savivaldybės taryboje M.Sinkevičius sprendė klausimus, susijusius su Jonavos rajono sodininkų bendrija „Užuovėja“, kurios teritorijoje valstybės politikas ir jam artimas asmuo turi nekilnojamojo turto. Teigiama, kad klausimai dėl finansavimo skyrimo Užuovėjos gatvės kapitaliniam remontui bei kitų dviejų – Pušyno ir Žaliakalnio – gatvių dalių išpirkimui buvo įtraukti į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, kurią sudarė M. Sinkevičius po to už šiuo klausimus balsavęs ir pačiame savivaldybės tarybos posėdyje.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.


- Tirti buvusios Aplinkos ministerijos tarnautojos E. Vaišnorienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo grupės vyresniosios specialistės Editos Vaišnorienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytų atstovavimo apribojimų.

Vadovaujantis VPIDVTĮ, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir persiųstos informacijos pagrindu. Esą, atstovaudama fiziniams ir juridiniams asmenims, E. Vaišnorienė 2019-2020 m. teikė septynis prašymus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, veikiančiai prie Aplinkos ministerijos: du – kuriais, prašyta patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ar paskirties keitimą ir penkis – kuriais, prašyta išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.


VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS DEKLARAVIMO PROCESĄ

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
Virginija Aleksejūnė Vyresnioji patarėja 8 673 60392

Lobistinės veiklos klausimais konsultuoja:

Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Giedrius Korsakas Vyriausiasis specialistas 8 603 88386
Vita Ulytė-Grigelevičienė Vyriausioji specialistė 8 600 13452
(8 5) 212 43 96
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti