2017-04-21

Beveik penkerius metus teismuose vykęs ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) konstatuoto pažeidimo baigėsi VTEK naudai. Neskundžiamai liko galioti VTEK sprendimas dėl tuomečio Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) skyriaus vadovo elgesio. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, tai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

2012 m. VTEK pripažino, jog buvęs skyriaus vadovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 str. 2 d. ir 11 str. 1 bei 2 d.). Tyrimo duomenys parodė, kad 2009-2011 m. jis nuolat dalyvavo sprendžiant klausimus dėl klinikinių vaistinių preparatų tyrimų leidimų išdavimo savo kitai darbovietei, kurioje dirbo papildomai.

Leidimus atlikti klinikinius tyrimus išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Lietuvos bioetikos komiteto pritarimą. Leidimas išduodamas kiekvienam tyrimo centrui atskirai. Sutartis numatė, jog, gavusi leidimą tyrimui atlikti, kita tuometinio skyriaus vadovo darbovietė iš tyrimą užsakiusios farmacijos kompanijos gauna sulygtą užmokestį bei papildomą apmokėjimą už kiekvieną tyrimą baigusį pacientą. Tuometinis skyriaus vadovas vertino farmacijos kompanijų paraiškas atlikti klinikinių vaistų preparatų tyrimus ir teikė teigiamas išvadas. Jis taip pat dalyvavo VVKT Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir klinikinės praktikos priežiūros komisijoje (FBGLKPPK) svarstant farmacijos kompanijų bei jo kitos darbovietės paraiškas ir priimant sprendimus dėl leidimų tyrimams išdavimo.

VTEK įsitikinimu, spręsdamas šiuos savo darbdaviui finansiškai aktualius klausimus, tuometinis skyriaus vadovas negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas. Taip elgdamasis jis veikė interesų konflikto situacijoje, o jo privatūs interesai pasireiškė potencialia finansine nauda, savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą ir pan.) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui.

Įvertinę bylos duomenis, LVAT teisėjai apibendrino, jog tuometinis skyriaus vadovas, svarstydamas ir spręsdamas su savo kita darboviete susijusius klausimus, veikė interesų konflikto situacijoje. Duomenys liudija, kad jo veikla buvo susijusi su dalyvavimu nagrinėjant paraiškas gauti leidimams atlikti klinikinius tyrimus ir dėl tokių sprendimų balsuojant. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuometinis skyriaus vadovas dalyvavo gana svarbiame šių leidimų išdavimo etape, kai priimant siūlymus turi būti ne tik siekiama tam tikros medicinos pažangos, bet ir užtikrinama pacientų sauga bei priimamų sprendimų nešališkumas ir objektyvumas.

Įrodymai byloje liudija, kad tuometinis skyriaus vadovas neinformavo kartu sprendimų priėmimo procedūroje dalyvavusių FBGLKPPK narių apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo procedūroje, nors priimami sprendimai jam kėlė interesų konfliktą. Tuometinio skyriaus vadovo privatūs interesai pasireiškė tuo, kad jis dirbo moksliniu tyrėju kitoje darbovietėje ir priimami sprendimai buvo susiję su jo vykdoma moksline veikla. Teisėjų nuomone, sutarties sąlygos dėl atliekamų klinikinių tyrimų taip pat leidžia spręsti, kad egzistavo tuometinio skyriaus vedėjo privatus interesas svarstant dėl siūlymų išduoti minėtuosius leidimus kitai savo darbovietei. Atkreiptas dėmesys, jog privatus interesas gali būti ir nematerialus, tačiau nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Tačiau teisėjai pabrėžė, jog šiuo atveju nėra aktuali kitos darbovietės galbūt įgytina nauda, tačiau – tuometinio skyriaus vadovo asmeninis interesų konfliktas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, dalyvaudamas leidimų išdavimo procedūroje vaistinių preparatų tyrimams, kurie ypač aktualūs visuomenei sprendžiant sunkiai pagydomų ligų (ir onkologinių) prevencijos bei gydymo problemas, tuometinis skyriaus vadovas, kaip valstybės tarnautojas, turėjo elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų priimant vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus.

Taip pat teisėjų kolegija pabrėžė, jog klinikiniai tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis principu – paciento interesai visada svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus. Turi būti užtikrinta, jog bus apsaugotos tiriamojo asmens teisės, saugumas bei gerovė ir kad klinikinių tyrimų rezultatai bus patikimi.

Spręsdamas šią bylą LVAT rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei išaiškinimais dėl valstybės ir jos institucijų pareigų sveikatos priežiūros sistemoje, kurios taip pat taikytinos ir kalbant apie vaistinių preparatų tyrimus, atliekamus su pacientais.  

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS DEKLARAVIMO PROCESĄ

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
Virginija Aleksejūnė Vyresnioji patarėja 8 673 60392

Lobistinės veiklos klausimais konsultuoja:

Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Dainius Dudutis Vyriausiasis specialistas 8 673 61039
Giedrius Korsakas Vyriausiasis specialistas 8 603 88386
(8 5) 212 43 96
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti