2019-03-15

Trys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai kovo 13 d. skaitė pranešimus 6-ojoje kasmetinėje tarptautinėje Viešojo valdymo pokyčių konferencijoje. Mykolo Romerio universitete vykusioje konferencijoje VTEK narys prof. Saulius Katuoka kalbėjo viešųjų ir privačių interesų sąvokų klausimu, dr. Virginijus Kanapinskas atkreipė dėmesį į pareigos nusišalinti teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą administracinių teismų praktikoje, o VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė aptarė pagrindinius lobistinės veiklos reguliavimo Lietuvoje iššūkius ir kryptis. Šie pranešimai, kartu su kitų konferencijos pranešėjų pateikta informacija, buvo skaityti sekcijoje, skirtoje pasidalyti aktualijomis tarnybinės etikos srityje.

Konferencija

Prof. S. Katuoka pažymėjo, kad viešojo intereso samprata gvildenta ne vieną šimtmetį. Jis pabrėžė, kad, vertinant tam tikras sąvokas, derėtų atsižvelgti ir į kintančias vertybes įstojus į Europos Sąjungą bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). VTEK narys priminė, kad viešąjį interesą Lietuvoje gina ir valstybės institucijos bei jų vadovai ir valstybės tarnautojai. Aptardamas privataus intereso sampratą, prof. S. Katuoka pažymėjo, kad viešojo intereso gynimo atveju nekalbama apie subjektinių teisių gynybą.

Dr. V. Kanapinskas savo pranešimą pradėjo paminėdamas aukštą tarnybinės etikos standartą, kurį formavo pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas prieš daugiau nei 200 metų. Draugo paprašytas paskirti jį į aukštas valstybines pareigas, G. Washingtonas atsakė: „Mano asmeniniai jausmai neturi nieko bendro su šiuo atveju. Aš nesu Washingtonas, aš esu JAV prezidentas. Būdamas Washingtonu, aš padaryčiau bet ką, kad tau padėčiau, bet, kaip prezidentas, aš nieko negaliu“. VTEK narys priminė, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų nešališkumas yra būtinas, siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba ir pačia valstybe. Dr. V. Kanapinskas išskyrė 7 atvejus, kai asmuo privalo nusišalinti, priimdamas sprendimą (dėl savo ar artimųjų verslo įmonių, artimų asmenų darbo toje pačioje įstaigoje, savo profesinės ar individualios veiklos ir pan.), tačiau pabrėžė, kad sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienas atvejis yra individualus ir interesų konflikto požiūriu turėtų būti vertinamas atskirai. VTEK narys priminė, jog Kanados ir JAV teismai dar praėjusiame amžiuje yra pasisakę, kad net įspūdis apie galimą interesų konfliktą daro tokią pačią žalą, kaip ir akivaizdus interesų konfliktas. Taip pat dr. V. Kanapinskas aptarė pagrindines Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tezes, aiškinančias pareigą nusišalinti.

VTEK skyriaus vedėja E. Matulaitienė priminė, kad lobistinė veikla Lietuvoje reglamentuojama nuo 2000 m., tačiau pažymėjo, kad priimtas įstatymas ilgus metus neveikė taip, kaip turėtų. Net ir Seimui priėmus naują šio teisės akto redakciją 2017 m., situacija šioje srityje kardinaliai nepasikeitė. Tarptautinės organizacijos yra pateikusios rekomendacijų, kokiais principais vadovautis, kad lobistinės veiklos reglamentavimas veiktų ir kad šioje srityje turi būti nustatyti labai aiškūs skaidrumo standartai. E. Matulaitienė pažymėjo, kad Lietuvoje lobistų registracija yra privaloma, o jų skaičius siekia apie 80. Palyginimui, Škotijoje lobistų įregistruota apie 2 tūkstančius, o Europos Parlamento ir Europos Komisijos valdomame viešame skaidrumo registre – apie 12 tūkstančių, panašus lobistų skaičius užfiksuotas ir JAV. VTEK atstovės teigimu, EBPO rekomendacijose dėl lobistinės veiklos reguliavimo pabrėžiama, jog šioje srityje turi būti aiškios sąvokos, deklaracijų duomenys aktualūs ir prieinami, turi būti užtikrintas valstybės tarnautojų veiklos skaidrumas bendraujant su lobistais, kreipiamas tinkamas dėmesys į „atvėsimo laikotarpius“. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą švietimą, stebėseną ir reikalavimų privalomumą. Panašias rekomendacijas yra pateikusi ir Europos Taryba. E.Matulaitienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva šiuo metu pirmauja pagal lobistinės veiklos deklaravimo terminams keliamus reikalavimus – nė vienoje šalyje neprivaloma taip operatyviai – t. y. per 7 dienas – deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą.

Šiemet VTEK buvo viena iš Viešojo valdymo pokyčių konferencijos organizatorių. Šio renginio metu keltas tikslas – mokslinių koncepcijų kontekste analizuoti ir vertinti viešojo valdymo pokyčius socialinio poveikio aspektu. Siekiant šio tikslo, konferencijos turinys suskaidytas į nagrinėtas temas: savivalda ir bendruomeniškumas; valstybės tarnybos etika; koprodukcija, bendrakūra ir kolektyvinis verslumas; sporto politikos formavimas ir įgyvendinimas; teoriniai metodologiniai viešojo administravimo ir projektų valdymo vystymo aspektai.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Giedrius Korsakas Vyr. specialistas 8 603 88386

Lobistinės veiklos klausimais konsultuoja:

Inga Pankienė Patarėja 8 684 69658

Interesų derinimo klausimais konsultuoja:

Artūras Paliušis Vyresnysis patarėjas 8 647 17609
(8 5) 212 43 96
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti