Tirti buvusio premjero S. Skvernelio elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio elgesio. Bus aiškinamasi, ar, eidamas šias pareigas, jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatų, kai pernai liepą ginklu apdovanojo tuometinį sveikatos apsaugos ministrą.

Gautame pranešime, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, teigiama, jog toks premjero potvarkis galbūt laikytinas skatinimu, nors VPIDĮ pažeidusio asmens vienerius metus skatinti negalima. Pernai sausį VTEK buvo pripažinusi, jog tuometinis sveikatos apsaugos ministras pateko į interesų konfliktą, spręsdamas klausimus dėl VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Įregistruoti 12 lobistų

Vos per dvi šių metų savaites lobistais panoro tapti 12 asmenų – pusė tiek, kiek per visus praėjusius metus. Nauja tai, kad nuo sausio registruotis gali ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Atsižvelgdama į gautus prašymus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lobistais jau įrašė Lietuvos verslo konfederaciją, Lietuvos prekybos įmonių asociaciją, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociaciją, Lietuvos projektavimo įmonių asociaciją, Nacionalinę pastatų administratorių asociaciją, VšĮ „Žaliąjį tašką”, Lietuvos keleivių vežimo asociaciją, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociaciją ir aviacijos įmonių asociaciją „Lietuvos aviacija”. Kaip fiziniai asmenys į lobistų sąrašą įtraukti Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, AB „Telia Lietuva” vyresnioji juriskonsultė Inga Volungevičiūtė ir UAB „Anel” vadovė Jurgita Petrauskienė.

Iš viso šalyje įregistruoti 123 lobistai. Visas jų sąrašas ir vykdomos veiklos deklaracijos yra viešai skelbiami šįmet pradėjusioje veikti Skaidrių teisėkūros porocesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), esančioje VTEK interneto svetainėje vtek.lt.

Dar viena pakeisto Lobistinės veiklos įstatymo naujovė – nuo šių metų deklaruoti turi ir lobistinę įtaką patyrusieji. Šalies prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių administracijų direktoriai viešas deklaracijas teiks per sistemą SKAIDRIS tai atvejais, jei asmeniškai iš lobisto bus gavę pasiūlymą dėl konkrečių teisės akto nuostatų. Siekiant didesnio lobistinės veiklos skaidrumo, patyrusiųjų lobistinę įtaką deklaracijos sistemoje SKAIDRIS bus sugretintos su lobistų deklaracijomis, o VTEK atliks jų kryžminį patikrinimą.

VTEK primena, kad turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams patariama susitikimų su lobistais nebijoti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kas lobisto veiklą finansuoja ir kieno interesams jis ar ji atstovauja, o tuomet įsivertinti, ar susitikimas nekelia interesų konflikto. Taip pat griežtai draudžiama iš lobisto priimti dovanas ar kitokį atlygį, o lobistams – teikti. VTEK interneto svetainėje pateikiama ir daugiau rekomendacijų, kokių veiksmų susitikus su lobistu reikėtų imtis ir ko derėtų vengti.

Šalia lobisto statuso šiemet atsiranda ir dar vienas – įtakdarys teisėkūrai. Jais gali savanoriškai registruotis tie, kuriems Lobistinės veiklos įstatymas netaikomas. Pavyzdys – nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės. Tapę darančiais įtaką teisėkūrai, asmenys turės atsiskaityti visuomenei kartą per metus sistemoje SKAIDRIS. Jų deklaracijos taip pat bus viešos.

Lobistinė veikla yra fizinio arba juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims – kurie, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, – kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Lobistinė veikla Lietuvoje reglamentuojama nuo 2000-ųjų. Ją prižiūri VTEK.

Buvusi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė L. Nagienė pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė Laima Nagienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu. Nustatyta, kad L. Nagienė 2019-2020 metais savivaldybės administracijoje sprendė klausimus, susijusius su Mažeikių Kalnėnų pagrindine mokykla, kuriai vadovauja L. Nagienei artimas asmuo. Nors 2019 m. spalį administracijos direktorė pareiškė nusišalinimą nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Kalnėnų progimnazija, o meras ją potvarkiu nuo minėtųjų klausimų nušalino, bet L. Nagienė ir toliau dalyvavo šiuos klausimus sprendžiant. VTEK vertinimu, ji veikė interesų konflikto situacijoje.

Taip pat tyrimo duomenys rodo, kad pernai kovą, šalyje paskelbus karantiną dėl COVID-19, L. Nagienė pasirašė įsakymą, kuriuo įgaliojo UAB „Tomga vairuotoją atstovauti savivaldybės administraciją organizuojant keturių asmenų, tarp kurių buvo ir L. Nagienei artimas asmuo, parvežimą iš Estijos į Lietuvą. Tačiau teisės aktai tuo metu įpareigojo piliečių parvežimą tik nuo sienos kirtimo punktų ar oro bei kitų uostų Lietuvoje. Išlaidas L. Nagienė savivaldybės administracijai kompensavo tik pasirodžius Mažeikių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitai apie galimus teisės aktų pažeidimus. VTEK vertinimu, L. Nagienė šioje situacijoje pasinaudojo tuo metu eitomis pareigomis ir savivaldybės administracijos lėšomis suorganizavo jai artimo asmens parvežimą iš Estijos, nors teisės aktai to nenumatė.

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys V. Kanišauskas įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Valdas Kanišauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi, ar Pakruojo rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priimtame sprendime tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Tirta situacija, kai pernai balandį V. Kanišauskas dalyvavo savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, kaimo ir aplinkos komiteto posėdyje svarstant dėl UAB „Pakruojo komunalininkas“ 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo. Esą ši situacija galėjo sukelti jam interesų konfliktą.

VTEK vertinimu, vien tai, kad V. Kanišausko vadovaujama ir valdoma VšĮ „Valdresta” ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ gali konkuruoti tam tikroje srityje, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad savivaldybės taryboje ar komitetuose svarstomi ir priimami bet kokie su minėtąja bendrove susiję sprendimai V. Kanišauskui kelia interesų konfliktą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, interesų konfliktas negali būti grindžiamas prielaidomis, hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą, o turi būti tiesioginis ir akivaizdus. VTEK vertinimu, bendrovės veiklos ataskaitos patvirtinimas nėra tiesiogiai susijęs su VšĮ „Valdresta” veikla ir nesukuria pastarajai jokių teisinių pasekmių. Taip pat nėra duomenų ar aplinkybių, kuo V. Kanišausko vadovaujama ir valdoma įstaiga būtų suinteresuota komunalinių atliekų aikštelių perėmimu bendrovės žinion.

VTEK informacija