• Įregistruoti 12 lobistų ir 10 įtakdarių teisėkūrai

Per pastarąjį pusantro mėnesio lobistais tapo daugiau nei pusšimtis asmenų, kai per visus praėjusius metus tokį norą buvo pareiškę 17. Tai lėmė šiųmetės naujovės Lobistinės veiklos įstatyme. Viena iš jų – lobistu jau gali tapti ir juridinis asmuo.

Naujais lobistais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį įregistravo: Maisto papildų gamintojų asociaciją, Lietuvos pramoninkų konfederaciją, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, Lietuvos saulės energetikos asociaciją, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociaciją, Lietuvos karjerų asociaciją, konsultacines paslaugas teikiančią UAB „Rex consultorum” bei asociacijas „Kauno vežėjų klubas” ir „Lietuvos aeroklubas”. Jų vardu lobistinę veiklą vykdys įgalioti atstovai – šių juridinių asmenų dalyviai, valdymo organų nariai arba darbuotojai. Teisė vykdyti lobistinę veiklą taip pat suteikta ir vienam fiziniam asmeniui – AB „Telia Lietuva” generalinio vadovo asistentei Ievai Malcevičiūtei.  

Vykdomą lobistinę veiklą lobistai turi deklaruoti VTEK per 7 dienas Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), tą patį turės padaryti ir jų lobistinę įtaką patyrę asmenys.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paprašė iš lobistų sąrašo išbraukti jos darbuotojus, kurie anksčiau lobistais buvo įregistruoti kaip fiziniai asmenys – Evaldą Čepulį, Mantą Paulauską, Ramunę Gurklienę, Tomą Gėdrimą ir Valdą Lukoševičių. Taigi iš viso šiuo metu Lietuvoje – 158 lobistai.

Didžiulį susidomėjimą sukėlė ir šiemet atsiradęs įtakdario teisėkūrai statusas. Jų jau įregistruota 14. Tai asmenys, kurie taip pat gali įtikinėti asmenis teikdami siūlymus dėl teisės aktų, tačiau nėra laikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Siekdami skaidrumo, įtakdariais teisėkūrai gali savanoriškai tapti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės bei viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

VTEK šį statusą trečiadienį suteikė Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai, Nacionalinio švietimo NVO tinklui, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansui, paramos fondui „Rigra”, koordinaciniam centrui „Gilė”, gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas”, Lietuvos negalios organizacijų forumui, Lietuvos paraplegikų asociacijai, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklui.

Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos. Įtakos teisėkūrai nedeklaruojantį asmenį VTEK gali pašalinti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

Būdami įtakdariais teisėkūrai, asmenys gali daug greičiau, nei kiti gauti informaciją iš institucijų apie rengiamus teisės aktų projektus, gauti nuolatinius leidimus patekti į įstaigų patalpas, teikti siūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų, dalyvauti juos rengiant ir patys tokius projektus rengti. Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per SKAIDRIS ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.

  • Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir registruotas lobistas M. Nagevičius Lobistinės veiklos įstatymo nepažeidė, dėl dalies aplinkybių tyrimas nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir registruotas lobistas Martynas Nagevičius nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, kurie įpareigoja vykdytą lobistinę veiklą deklaruoti per septynias dienas nuo jos pradžios.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir žiniasklaidoje skelbtos informacijos pagrindu. Teigta, kad 2019 m. M. Nagevičius tuometinei Seimo narei parengė biodegalų gamintojams naudingą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) projektą, bet šią lobistinę veiklą deklaravo tik tada, kai Seimo narės teikiamam projektui Seime pritarta po pateikimo. Taip pat, esą, M. Nagevičius nuolat dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, tačiau to nedeklaruoja.

Tirdama VTEK negavo duomenų, kad M. Nagevičius savo iniciatyva būtų teikęs siūlymus tuometinei Seimo narei dėl įstatymo projekto. Tyrimo medžiaga rodo, kad valstybės politikė parengtus pasiūlymus keisti įstatymą nusiuntė M. Nagevičiui siekdama jo, kaip atsinaujinančios energetikos srities eksperto nuomonės.

Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą nėra laikoma lobistine veikla. VTEK vertinimu, kadangi konsultacijas M. Nagevičius teikė Seimo narės prašymu, lobistinės veiklos šiuo atveju jis nevykdė, taigi ir jos deklaruoti nereikėjo. M. Nagevičiaus teigimu, lobistinės veiklos deklaraciją jis pateikė siekdamas skaidrumo.

Nesant pagrįstų duomenų, kad, siųsdamas laišką Seimo ir jo aplinkos apsaugos komiteto nariui dėl AIEĮ, M. Nagevičius būtų vykdęs lobistinę veiklą, VTEK dėl šių aplinkybių tyrimą nutraukė. VTEK negavo faktinių duomenų, kieno iniciatyva šis laiškas buvo siųstas. Taip pat VTEK nusprendė, kad, dalyvaudamas Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose 2018 m. gruodį ir pernai sausį bei Seimo Ekonomikos komitete 2019 m. birželį, M. Nagevičius lobistinė veiklos nevykdė. O nesant pagrįstų duomenų, kad jis būtų vykdęs lobistinę veiklą pernai balandį, kai su paklausimu kreipėsi ekpertinės nuomonės į Lietuvos banko specialistus, tyrimas šioje dalyje taip pat nutrauktas.

  • Tirti Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentės D. Matonienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentės Daivos Matonienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė iki 2020-12-31 galiojusio Lobistinės veiklos įstatymo draudimo vykdyti lobistinę veiklą neįsirašius į lobistų sąrašą.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, D. Matonienė, neįsiregistravusi lobiste, savo iniciatyva teikė siūlymus Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai keisti šiuos teisės aktus: Vyriausybės nutarimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, aplinkos ministro įsakymą dėl butų ir kitų patalpų savininko susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo bei įsakymą dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

  • Tirti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės R. Leonavičienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvių gestų kalbos vertimo centro (LGKVC) direktorės Ramunės Leonavičienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos pagrindu. Esą, pernai rugsėjį ji galbūt sprendė klausimus dėl LGKVC dirbančių jai artimų asmenų.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

  • Tirti Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėjo Č. Nevieros elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėjo Česlovo Nevieros elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nario pareigas, pernai lapkritį ir gruodį Č. Neviera dalyvavo nagrinėjant pranešimą ir sprendžiant dėl savo tiesioginio vadovo – savivaldybės mero – elgesio atitikties Politikų elgesio kodekso nuostatoms.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

  • Tirti Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės A. Trimonytės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės Aurelijos Trimonytės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurios draudžia atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu. VTEK aiškinsis aplinkybes, kai 2019 m. lapkritį, atstovaudama savo vadovaujamai VšĮ „Sprendimų centras“, A. Trimonytė su Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė keturias sutartis.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

VTEK informacija