UAB „Lazdijų vanduo“ direktorius E. Zaburas interesų konflikto neišvengė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Lazdijų rajono savivaldybės valdomos UAB „Lazdijų vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Tyrimo duomenys rodo, kad pernai lapkritį E. Zaburas užpildė UAB „Lazdijų vanduo“ ne darbo valandomis įvykusių avarijų ar gedimų registravimo žurnalą duomenimis apie jam nuosavybės teise priklausančiu adresu įvykusius gedimus ir pasirašė jame kaip kontroliuojantis asmuo. Pagal žurnale įrašytus duomenis, E. Zaburui, kaip privačiam asmeniui, buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią jis apmokėjo, taigi mokėtina suma tiesiogiai priklausė nuo žurnale nurodytų duomenų. VTEK vertinimu, pasirašymas žurnale E. Zaburui sukėlė interesų konfliktą, nes jo, kaip UAB „Lazdijų vanduo” vadovo, atlikti veiksmai buvo susiję su jam nuosavybės teise priklausančiu namu.

Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo to momento, kai jis turi rengti, svarstyti, priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, susijusį su jo privačiais interesais.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo UAB „Lazdijų vanduo“ valdybai patvirtinti bendrovės teikiamų paslaugų užsakymo procedūrą reglamentuojančią tvarką ir bendrovės veiklos organizavimo tvarką, kai direktoriui patekus į interesų konflikto situaciją jis nusišalina.

Tyrimas atliktas naujienų portalo „Dzūkų žinios“ publikacijos ir VTEK papildomai surinktos informacijos pagrindu.

Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas pateko į interesų konfliktą, dėl dalies aplinkybių pažeidimas nenustatytas, dėl dalies – tyrimas nutrauktas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas pateko į interesų konfliktą ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus jo vengti, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatyta, kad A. Katinas, pernai rugpjūtį dalyvavo Trišalės tarybos posėdyje svarstant su jo sutuoktinės privačiais interesais susijusį klausimą ir pasirašė Utenos rajono Trišalės tarybos posėdžio protokolą. Pastaruoju buvo įformintas ir posėdyje priimtas protokolinis sprendimas dėl savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“, tiesiogiai susijusio su A. Katino sutuoktinės privačiais interesais. Ji yra 5 iš 13-os į steigiamo parko teritoriją planuotų įtraukti sklypų savininkė.

VTEK vertinimu, dalyvaudamas svarstant minėtąjį klausimą ir pasirašydamas posėdžio protokolą, A. Katinas akivaizdžiai sukėlė šališkumo regimybę. Taip pat jis netinkamai įgyvendino nusišalinimo procedūras. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi ne tik nusišalinti, bet ir fiziškai neatlikti interesų konfliltą keliančių veiksmų. Tirtoje situacijoje meras informavo, kad nusišalina nuo projekto svarstymo Trišalės tarybos posėdyje, bet iš jo neišėjo, o vėliau pasirašė šio posėdžio protokolą, kuriuo įforminti priimti sprendimai.

Tiriant nenustatyta, kad A. Katinas būtų atlikęs savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo ir posėdžio organizavimo veiksmus, kai buvo įtrauktas su jo sutuoktinės privačiais interesais susijęs klausimas. Todėl VTEK pripažino, kad šiuo atveju VPIDĮ nuostatų jis nepažeidė.

Nesant neginčijamų ir vienareikšmiškų duomenų, VTEK nutraukė tyrimą A. Katino atžvilgiu dėl aplinkybių, susijusių su jo dalyvavimu savivaldybės tarybos narių frakcijų vadovų pasitarime pernai rugpjūtį, galbūt svarstant su savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“ projektu susijusį klausimą. Tiriant nustatyta, kad nėra jokio dokumento ar kitų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kokie klausimai buvo svarstyti minėtajame pasitarime, kas jame dalyvavo ir pan. Taip pat nesant vienareikšmiškų duomenų, nutrauktas tyrimas dėl galimo mero naudojimosi tarnybiniu statusu ir pareigomis, siekiant, kad į steigiamo Utenos pramonės parko teritoriją nebūtų įtraukti A. Katino sutuoktinei priklausantys žemės sklypai.

Atsižvelgdama į tyrimo duomenis, VTEK siūlo Utenos rajono savivaldybės administracijai savivaldybės tarybos posėdžių protokoluose aiškiai nurodyti, kurie posėdžiui pirmininkavę asmenys už kuriuos klausimus pasirašo.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Buvęs susisiekimo viceministras V. Puodžiukas į interesų konfliktą nepateko

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvęs susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir VTEK papildomai surinktos informacijos pagrindu. Nagrinėtos aplinkybės, kai pernai gegužę ir rugsėjį tuometinis viceministras galbūt pirmininkavo susisiekimo ministro įsakymu sudarytos Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose. Esą, juose V. Puodžiukas pristatė sąrašą kelių objektų, kurių rekonstrukcijai siūloma skirti finansavimą. Tarp jų buvo ir trys Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtojimuisi galbūt svarbios gatvės. Prieš tapdamas viceministru, V. Puodžiukas buvo LEZ administruojančios UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ valdybos nariu ir šiai bendrovei sutarties pagrindu teikė atlygintinas konsultacines paslaugas.

Tirdama VTEK nenustatė faktinių duomenų, kad V. Puodžiukas būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą, kai pernai gegužę ir rugsėjį dalyvavo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose svarstant klausimus dėl Kauno rajono savivaldybėje esančių K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių remonto darbų įtraukimo į valstybės lėšomis finansuojamų objektų sąrašą.

VTEK neturi pakankamo pagrindo K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymo tiesiogiai sieti su Kauno LEZ valdymo bendrovės verslo interesais, kadangi šių gatvių sutvarkymu, gyventojams prašant, rūpinosi Kauno rajono savivaldybė, o pats LEZ dėl jų nesikreipė. Taip pat nustatyta, kad anksčiau minėtųjų posėdžių metu teisiniai santykiai tarp V. Puodžiuko ir Kauno LEZ valdymo bendrovės neegzistavo. V. Puodžiukas teikė konsultacines paslaugas Kauno LEZ valdymo bendrovei konsultavimo sutarties pagrindu iki pernai vasario, tačiau darbo sutarties su šia bendrove neturėjo. Taigi, VTEK nuomone, Kauno LEZ valdymo bendrovė nelaikytina V. Puodžiuko buvusia darboviete, nuo kurios klausimų svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų jis 12 mėnesių privalėtų nusišalinti.

Be to, VTEK nenustatė faktinių duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti, jog V. Puodžiukas aptariamų Kelių objektų atrankos komisijos posėdžių metu būtų galėjęs turėti ir nematerialaus pobūdžio privatų interesą, orientuotą į K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymą.

Nutraukti tyrimą dėl Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento M. Statulevičiaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus elgesio galbūt vykdžius neteisėtą lobistinę veiklą.

Tirtos aplinkybės, kai, esą, nebūdamas registruotu lobistu, pernai kovą jis elektroniniu laišku kreipėsi į tuometinį aplinkos viceministrą dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 keitimo.

Tyrimo metu nenustatyta pagrįstų duomenų, kad M. Statulevičius, teikdamas minėtuosius siūlymus, būtų vykdęs lobistinę veiklą.

Iki 2020-12-31 galiojęs Lobistinės veiklos įstatymas lobistinę veiklą apibrėžta kaip fizinio asmens veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims (kurie, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant), kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Kai asmenys dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose ar pasitarimuose teisės aktų projektams rengti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu, tokia veikla nelaikoma lobistine veikla.

Tirtoje situacijoje nenustatyta faktinių duomenų, kieno iniciatyva buvo siųstas elektroninis laiškas su pasiūlymais dėl Statybos techninio reglamento keitimo. Tyrimo duomenys rodo, kad iniciatyva galėjo susiformuoti tiek Aplinkos ministerijoje, tiek LNTPA, kadangi reglamento pakeitimus rengė ir vieni, ir kiti. Be to, iš M. Statulevičiaus laiško turinio matyti, kad su buvusiu aplinkos viceministru jis bendravo nebe pirmą kartą.

Nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas, jei paaiškėja duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam įvertinimui ir jei nėra suėjęs trejų metų senaties terminas.

Įregistruoti VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrių įtakdariais teisėkūrai

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) į asmenų, siekiančių darytį įtaką teisėkūrai, sąrašą įtraukė VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrių. Sprendimas priimtas atsižvelgus į šios įstaigos prašymą.

Įtakdario teisėkūrai statusas yra naujiena Lietuvoje. Nuo šių metų jais gali savanoriškai tapti tie, kurie nelaikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą – pavyzdžiui, viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos.

Įtakdario teisėkūrai statusą VTEK šiemet jau suteikė 26 juridiniams asmenims. Jį turėdami, asmenys įgija įvairių teisių. Pavyzdžiui, jie gali iš įstaigų gauti nuolatinius leidimus patekti į jų patalpas, daug greičiau, nei kiti asmenys gauti informaciją iš institucijų apie rengiamus teisės aktų projektus, teikti siūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų, dalyvauti juos rengiant ir patys tokius projektus rengti. Jiems suteikiama teisė įtikinėti įstaigas ar kitus dalyvaujančius teisėkūroje, dalyvauti posėdžiuose, susitikimuose ir pasitarimuose dėl teisės aktų projektų.

Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per VTEK administruojamą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.

Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos. Įtakos teisėkūrai nedeklaruojantį asmenį VTEK gali pašalinti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

Tirti Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” galbūt neteisėtai vykdytą lobistinę veiklą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” (LŽŪKAKK) galbūt neteisėtai vykdytos lobistinės veiklos. Bus aiškinamasi, ar šios asociacijos nepažeidė atitinkamų Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų.

Tyrimas pradėtas gavus informacijos iš Žemės ūkio ministerijos. Esą, šių metų sausį LŪS ir LVPŪA prašė žemės ūkio ir aplinkos ministrų keisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Esą, LVPŪA šiuo klausimu kreipėsi ir į Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Tuo metu LŽŪKAKK esą siūlė žemės ūkio ministrui keisti ne tik minėtąjį aprašą, bet inicijuoti ir kitų teisės aktų pakeitimus – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, Pieno supirkimo taisyklių.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Tirti Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo M. Servos elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Manto Servos elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, šių metų vasarį M. Serva nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl savivaldybės mero pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

VTEK informacija