Buvusi kultūros viceministrė I. Veliutė tinkamai „neatvėso”: įsidarbino Mažvydo bibliotekoje, dėl kurios finansavimo prieš tai sprendė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimą vienus metus „atvėsti”. Pagal šį teisės aktą, jei per paskutinius vienus metus einant pareigas valstybinėje tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų minėtajame juridiniame asmenyje.

Tyrimo metu VTEK nustatė, kad, eidama viceministrės pareigas, pernai nuo vasario iki rugsėjo I. Veliutė vizavo keturis kultūros ministro įsakymus, kuriais Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (LNMMB) buvo skirta lėšų iš valstybės biudžeto. O šiemet sausį I. Veliutė šioje bibliotekoje įsidarbino Kultūrinės edukacijos plėtros veiklų koordinatore.

Atliekant tyrimą I. Veliutė prašė VTEK taikyti išimtį dėl įpareigojimo „atvėsti”, kaip tai numato VPIDĮ. Tačiau VTEK pabrėžia, kad dėl išimties taikymo asmuo gali kreiptis prieš įsidarbindamas juridiniame asmenyje, dėl kurio rengė, svarstė ar priėmė atitinkamus sprendimus, o ne po to. Taigi šiuo atveju taikyti tokią išimtį teisinio pagrindo nėra.

Pagal pernai įsigaliojusią tvarką, asmenys gali kreiptis į VTEK dėl išimčių taikymo. Tuomet VTEK vertina surinktus duomenis apie konkrečią situaciją ir tai, ar apribojimų įsidarbinti tinkamai „neatvėsus“ taikymas kenktų visuomenės ar valstybės interesams, prieštarautų VPIDĮ paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos bei elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams. Per beveik metus, kai VPIDĮ leidžia prašyti išimties, tai padarė keturi asmenys. Atsižvelgusi į VPIDĮ keliamus reikalavimus, įsidarbinti vienerius metus „neatvėsus” VTEK leido vienam iš jų.

Atlikdama tyrimą, VTEK taip pat išsiaiškino, jog būnant kultūros viceministre pernai rugpjūtį I. Veliutės pasirašytas raštas su pastabomis bei pasiūlymais dėl LNMMB vidaus administravimo akto, koreguojančio bibliotekos organizacinę struktūrą, nelaikytinas sprendimu dėl šios biudžetinės įstaigos kontrolės ar priežiūros. Tokiu sprendimu nelaikytinas ir I. Veliutės pernai lapkritį vizuotas kultūros ministro įsakymas dėl bibliotekos nuostatų pakeitimo – jis priskirtinas prie administracinio reglamentavimo funkcijos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, VTEK nusprendė konstatuoti, jog I. Veliutė nepažeidė VPIDĮ ribojimo įsidarbinti ir reikalavimo „atvėsti”.

Druskininkų savivaldybės tarybos narys L. Urmanavičius veikė interesų konflikte

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos narys Linas Urmanavičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas).

Tyrimo duomenys rodo, kad valstybės politikas sprendė klausimą, susijusį su galimybe skirti jam apdovanojimą. Pernai rugpjūtį L. Urmanavičius buvo pristatytas gauti „Auksinės krivūlės riterį” – Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigtą apdovanojimą, skirtą pagerbti Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui nusipelniusius asmenis. Kandidatūros, įskaitant jo paties, svarstytos jungtiniame rugpjūčio 18 d. savivaldybės tarybos Finansų, Ūkio ir kurorto plėtros, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje. L. Urmanavičius jame dalyvavo ir nenusišalino, be to, balsavo prieš kitas kandidatūras – tai matyti atlikus tyrimo metu gautų duomenų analizę.

Atsižvelgusi į tyrime nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Druskininkų savivaldybės tarybai, prieš pradedant klausimus nagrinėti iš esmės, priminti savivaldybės tarybos komitetų nariams apie jų pareigą vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl jo egzistavimo, o esant galimam interesų konfliktui – nusišalinti.

Telšių rajono savivaldybės vicemeras M. Serva įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Pranešime, kurio pagrindu atliktas tyrimas, teigta, kad šių metų vasarį M. Serva nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl savivaldybės mero pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo.

Tyrimo duomenys rodo, kad M. Serva balsavo už sprendimo projektą nustatyti jam 15.3 pareiginės algos koeficientą. Kai asmuo sprendžia savo darbo užmokesčio klausimus, VTEK vertinimu, tokia situacija turi interesų konflikto požymių. Šiuo atveju tiriant nustatyta, kad mero pavaduotojo konkretų pareiginės algos koeficiento dydį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Taigi savivaldybės taryba negalėjo padidinti ar sumažinti pareiginės algos koeficiento, rinktis iš kelių koeficiento variantų ar kitu būdu spręsti dėl koeficiento dydžio. Taip pat ir M. Serva – balsuodamas, jis neturėjo galimybės daryti įtakos klausimo turiniui. Taigi, negalima ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Mantas Serva pateko į interesų konfliktą.

Pagėgių savivaldybės tarybos narys E. Kuturys į interesų konfliktą nepateko

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaro Kuturys nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Pernai liepą ir lapkritį savivaldybės tarybos posėdžiuose valstybės politikas balsavo už tai, kad būtų deleguotas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą ir Tauragės regiono plėtros tarybos kolegiją. VTEK vertinimu, ši situacija nelaikytina keliančia interesų konfliktą, kadangi dalyvavimas minėtųjų organų veikloje yra teisės aktais nustatyta sudėtinė savivaldybės tarybos nario pareigų dalis. Tokį delegavimą reglamentuoja Vietos savivaldos, Sveikatos draudimo bei Regioninės plėtros įstatymai.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas S. Mickevičius pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Nustatyta, kad pernai rugsėjį ir spalį S. Mickevičius sprendė klausimus dėl savo sutuoktinės, tuo metu dirbusios jo vadovaujamame fakultete. VDU rektoriui jis teikė siūlymus skirti sutuoktinei darbo užmokesčio priemoką. VTEK vertinimu, tokiais veiksmais S. Mickevičius pateko į interesų konfliktą ir nesiėmė veiksmų jo išvengti nusišalinant.

Atsižvelgdama į tyrime nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo VDU rektoriui imtis prevencinių priemonių galimoms interesų konflikto rizikoms valdyti. Reikėtų parengti išankstines rekomendacijas S. Mickevičiui dėl interesų konflikto valdymo, spręsti klausimą dėl sutuoktinių subordinacijos fakulteto atliekamuose tyrimuose, taip pat įgalioti kitą asmenį spręsti su S. Mickevičiaus sutuoktinės darbu VDU susijusius klausimus.

Tirti buvusios švietimo, mokslo ir sporto viceministrės K. Tiesnesytės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Kornelijos Tiesnesytės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vienus metus „atvėsti”.

Pagal galiojančias nuostatas, jei per paskutinius vienus metus einant pareigas valstybinėje tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų minėtajame juridiniame asmenyje.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu. Esą, K. Tiesnesytė įsidarbino Lietuvos antidopingo agentūroje, dėl kurios finansavimo sprendė eidama viceministrės pareigas.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Tirti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nario M. Gudo elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nario Mindaugo Gudo elgesį. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo atstovauti bei reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Šiame teisės akte nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

VTEK tirs aplinkybes, kai pernai vasarį M. Gudas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl vėjo elektrinių išdėstymo specialiojo plano kaip AB „Dolomitas“ generalinis direktorius. Jis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad vėjo jėgainėms numatyti plotai yra potencialios dolomito kasybos teritorijos, o Pakruojo rajone yra sutelkta absoliuti dauguma šalies dolomito kasybos; taip pat prašė, kad būtų atliktas išsamus žemės gelmių išteklių potencialo ir ekonominis vertinimas, įtraukiant į diskusiją ir Lietuvos geologijos tarnybą.

Tyrimą VTEK pradėjo suabejojusi, ar Pakruojo rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priimtame sprendime tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Tirti trijų Plungės rajono savivaldybės tarybos narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos narių Rimo Dužinsko, Jono Mockūno ir Adomo Zamulskio elgesio. Bus aiškinamasi, ar šie valstybės politikai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tyrimą VTEK pradėjo suabejojusi, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priimtame sprendime tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

VTEK tirs aplinkybes, kai 2019 metais tapę savivaldybės tarybos nariais, jie nedeklaravo ryšių su šiais juridiniais asmenimis: R. Dužinskas – su kita savo darboviete UAB „Kauno saulėtekis, J. Mockūnas – su asociacija „Plungės iniciatyvinė grupė“ bei MB „Drapanas“, o A. Zamulskis – su asociacija „Pilietiškumo ir bendruomeniškumo ugdymo draugija“.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) vykdė lobistinę veiklą neįsiregistravę lobistais ir tokiais veiksmais nusižengė Lobistinės veiklos įstatymui.

Tirdama VTEK nustatė, kad šių metų sausį LVPŪA raštu kreipėsi į žemės ūkio ir aplinkos ministrus bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką ir prašė keisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą: apibrėžti ūkių dydžių – ,,labai mažo“, ,,mažo“, ,,vidutinio“ ir ,,didelio“ – sąvokas.

VTEK vertinimu, nebūdama registruota lobiste, LVPŪA atliko veiksmus, kuriais siekė daryti įtaką dėl teisės akto. Siekdama užsiimti lobistine veikla, asociacija privalėjo įsirašyti į lobistų sąrašą ir savo veiklą deklaruoti visuomenei VTEK Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), tačiau to nepadarė.

Lobistais įregistruoti du juridinius asmenis, įtakdare teisėkūrai – vieną

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) į registruotų lobistų sąrašą nusprendė įrašyti Žuvininkystės įmonių asociaciją „Lampetra“ ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į šių juridinių asmenų pateiktus prašymus.

Šiuo metu šalyje įregistruota 215 lobistų. Visas jų sąrašas ir vykdomos veiklos deklaracijos yra viešai skelbiami šįmet pradėjusioje veikti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), esančioje VTEK interneto svetainėje vtek.lt.

VTEK primena, kad turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams patariama susitikimų su lobistais nebijoti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti. Šios ir lobistų teikiamos deklaracijos yra viešai prieinami sistemoje SKAIDRIS. Pastarąją galima pasiekti per VTEK interneto svetainę vtek.lt. Skaidri lobistinė veikla gali paskatinti diskusijas svarbiais visuomenei klausimais ir prisidėti prie efektyvesnės teisėkūros, taip stiprindama demokratiją.

Taip pat VTEK papildė asmenų, siekiančių daryti įtaką teisėkūrai sąrašą. Į jį įtraukta Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungą „Žingsnis“.

Šiuo metu įtakdarių teisėkūrai yra 36. Šį statusą gali savanoriškai įgyti asmenys, kurie nėra laikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Jiems taip pat suteikiama galimybė įtikinėti asmenis teikiant siūlymus dėl teisės aktų. Siekdami skaidrumo, įtakdariais teisėkūrai gali tapti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos.

Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per VTEK administruojamą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.

Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos. Įtakos teisėkūrai nedeklaruojantį asmenį VTEK gali pašalinti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

VTEK informacija