K. Tiesnesytė tinkamai „neatvėso“ nuo buvusių švietimo, mokslo ir sporto viceministrės pareigų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vienus metus „atvėsti” nuo buvusios tarnybos.

VTEK nustatė, kad 2020 m. kovo-liepos mėnesiais K. Tiesnesytė vizavo tris įsakymus, kuriais Lietuvos antidopingo agentūrai (LAA) skirta lėšų iš valstybės biudžeto, bei dvi juos įgyvendinančias sutartis. Neišlaukusi metų, šių metų sausį, ji įsidarbino LAA.

Pagal galiojančias nuostatas, jei per paskutinius vienus metus einant pareigas valstybinėje tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų minėtajame juridiniame asmenyje.

Šiuo atveju svarbu tai, kad viceministrės viza turėjo lemiamos reikšmės finansavimo skyrimui: ministras įsakymus pasirašo tik esant viceministro vizai. Pastaroji yra ir viceministro valios išraiška, rodanti pritarimą parengtam įsakymui.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministrei imtis prevencinių veiksmų, kad ministerijoje pareigas baigiantys eiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys būtų papildomai informuojami apie šio jiems taikomus apribojimus pasibaigus tarnybai.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu.

Nutraukti tyrimus dėl dviejų ministrų – J. Šiugždinienės ir S. Gentvilo – elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimus dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės bei aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesio. Toks sprendimas priimtas nustačius teisinio reguliavimo nesuderinamumą.

VTEK tyrė aplinkybes, kai šie valstybės politikai galbūt sprendė su savo nusišalinimu susijusius klausimus. Šių metų kovą ir balandį į Vyriausybės posėdžius buvo teikti ir svarstyti trys nutarimo projektai, kuriais siūlyta priimti J. Šiugždinienės ir S. Gentvilo nusišalinimus. Aplinkos ministras nusišalino nuo sprendimų, susijusių su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kol pastaroji pabaigs jo privačiose statybose įvykusios avarijos tyrimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė nusišalino nuo tam tikrų sprendimų, susijusių su savo buvusia darboviete – Kauno technologijos universitetu (KTU). J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas dalyvavo Vyriausybės posėdyje priimant šiuos nutarimo projektus, o po to pasirašė jau priimtus nutarimus.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad nusišalinimą pareiškęs asmuo jokia forma negali toliau dalyvauti atliekant tarnybines pareigas tais klausimais, kuriais nusišalino. Taigi, formaliai vertinant, šių ministrų veiksmai neatitinka šio teisės akto nuostatų. Tačiau Vyriausybės įstatymas nurodo, kad Vyriausybės nutarimus turi pasirašyti ne tik Ministras Pirmininkas, bet ir atitinkamos valdymo srities arba nutarimo projektą pateikusiai ministerijai vadovaujantis ministras, nepaisant to, ar jis dalyvavo posėdyje ir kaip balsavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant elgesį pirmenybė teiktina ne jo formai, o turiniui ir gėriui, kurį gina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. VTEK vertinimu, tirtuoju atveju svarbu, kad J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas, siekdami išvengti interesų konflikto regimybės ir laikydamiesi įstaigų vadovams taikomų aukštesnių elgesio standartų, išreiškė valią nusišalinti. Šią savo valią jie išreiškė tiek raštu nutarimo projektų lydraščiuose, tiek žodžiu Vyriausybės posėdyje. Nusišalinimas buvo išankstinis, pareikštas prevenciškai, kadangi jį priimant posėdyje nebuvo sprendžiami tiesiogiai su VTPSI arba KTU susiję klausimai.

Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinio reguliavimo priešpriešą, VTEK siūlo Vyriausybei imtis prevencinių veiksmų bei nusistatyti tvarką, užtikrinančią, kad Vyriausybės nariai, pareiškę nusišalinimą, nedalyvautų sprendžiant šio nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo klausimą.

Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. Račkauskas įstatymo nepažeidė

Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kai šių metų balandį Panevėžio „Cido“ arenoje tiesiogiai stebėjo krepšinio klubų „Lietkabelis“ ir „Žalgiris“ varžybas. Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tirta, ar šioje situacijoje valstybės politikas nepasinaudojo tarnybinėmis pareigomis ar statusu asmeninei naudai gauti, taip pat ar nepriėmė neleistinos dovanos.

Nustatyta, kad R. M. Račkauską į salėje vykusias varžybas kvietė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“. Tuo metu galiojo karantino režimas, todėl žiūrovai šį sporto renginį galėjo stebėti tik nuotoliniu būdu. Pabrėžtina, kad VTEK vertino tik mero elgesį derinant viešuosius ir privačius interesus, kadangi jai nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar nebuvo pažeistos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatos.

Iš VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad meras, kaip renginio dalyvis, yra nuolatos kviečiamas atvykti į rungtynes padrąsinti komandą, sveikinti žaidėjus, teikti apdovanojimus ir kt. Esą tokią praktiką palaiko ir Lietuvos futbolo federacija.

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad R. M. Račkauskas varžybose dalyvavo ne kaip šį sporto renginį stebėjęs privatus asmuo, bet kaip sporto sritį kuruojantis ir savivaldybę reprezentuojantis aukščiausias vietos valdžios pareigūnas. Įgaliojimus reprezentuoti savivaldybę jam suteikia Vietos savivaldos įstatymas. Taigi, VTEK vertinimu, klubo kvietimas į varžybas nelaikytinas dovana ar paslauga, taip pat ši situacija negali būti vertinama kaip pasinaudojimas tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Vertinant, ar asmuo nepasinaudojo tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis pats, pabrėždamas savo tarnybinį statusą, aktyviai išreikštais veiksmais siekė iš fizinio ar juridinio asmens gauti sau asmeninės naudos. Tyrimo metu tokių faktinių įrodymų nenustatyta.

Tirti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario D. Bajoro elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Dovydo Bajoro elgesio. Bus vertinama, ar valstybės politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

VTEK tirs situaciją, kai pernai lapkritį D. Bajoras dalyvavo savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto bei tarybos posėdžiuose svarstant sprendimų projektus, susijusius su savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimu. Tuo metu valstybės politiko vadovaujama UAB „ProDJ“ buvo laimėjusi Kretingos kultūros centro paskelbtą viešąjį pirkimą garso aparatūrai įsigyti, o minėtaisiais sprendimų projektais buvo numatyta skirti šiai biudžetinei įstaigai lėšų tokio ilgalaikio turto įsigijimui.

Tyrimą VTEK pradėjo nepritarusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimui. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Įregistruoti tris naujus lobistus

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) į registruotų lobistų sąrašą nusprendė įrašyti UAB Heston Airlines, asociaciją Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga bei Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos pirmininką Artūrą Štaudę. Sprendimai priimti atsižvelgus į gautus šių asmenų prašymus.

Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Šiuo metu Lietuvoje yra 238 įregistruoti lobistai. Visą jų sąrašą galima rasti VTEK interneto svetainėje esančioje Skaidrių teisėkūros procesų sistemoje (SKAIDRIS). Siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą gali VTEK pateikti internetu. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.

Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.

Taip pat svarbu pažymėti, kad turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams VTEK pataria susitikimų su lobistais nevengti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti.

VTEK informacija