„4-iems susilaikius, niekam neprieštaraujant, o 56-iems balsavus už, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas yra priimtas“, – toks sprendimas prieš 20 metų nuskambėjo Seimo plenarinių posėdžių salėje. Jis paklojo teisinius pamatus tarnybinės etikos sklaidai šalyje. 1997-ųjų liepos 2-ąją priimtas įstatymas įsigaliojo tų pačių metų rudenį.
Šis teisės aktas įtvirtino veiklos skaidrumo bei nešališkumo būtinybę tarnaujant viešajame sektoriuje. Įstatyme akcentuota pareiga siekti viešųjų – visuomenės – interesų viršenybės. Valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims tapo privalu deklaruoti privačius interesus, nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų, imtis kitų nustatytų priemonių, siekiant kelią korupcijos plitimui.
Nagrinėjant deklaravimą aptariančius teisės akto straipsnius, Seimo plenariniame posėdyje tuomet atkreiptas dėmesys, jog praktika, kai privatūs interesai deklaruojami įstaigos vadovui arba kitam pareigūnui, taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat – kad privačių interesų deklaracijos skiriasi nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamų pajamų ir turto deklaracijų.
Vienas pagrindinių pokyčių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (VPIDVTĮ) per pastaruosius du dešimtmečius – popierines deklaracijas pakeitė deklaravimas elektroniniu būdu, leidęs Lietuvai patekti į pažangiausių šioje srityje pasaulio valstybių gretas. Taip pat metines privačių interesų deklaracijas pakeitė tęstinis (nuolatinis) deklaravimas. Per šį laikotarpį plėtėsi ir deklaruojančiųjų ratas. Pavyzdžiui, nuo 2014-ųjų privačių interesų deklaracijas turi teikti viešajame sektoriuje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, o nuo 2018-ųjų deklaruoti privalės ir viešųjų pirkimų komisijų nariai bei šiose procedūrose dalyvaujantys ekspertai.
VPIDVTĮ taip pat įtvirtino nepriklausomos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kaip kontrolės institucijos, atsiradimą, nustatė jos formavimo ir veikimo principus. Pagal pirmąją įstatymo redakciją, po vieną nepriekaištingos reputacijos VTEK narį ketveriems metams turėjo skirti Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, o du – teisingumo ministras.
Vadovaudamasi šiuo teisės aktu, pirmąjį sprendimą VTEK priėmė 1998 m. lapkričio 24 d., dalyvaujant trims tuo metu Seimo paskirtiems nariams – Zenonui Juknevičiui (teiktam Seimo Pirmininko), Kęstučiui Čilinskui (teiktam Ministro Pirmininko) bei Raimundui Mieželiui (teiktam Lietuvos Respublikos Prezidento). Svarstytas tuometinio susisiekimo ministro elgesys, kai jis komandiravo save ir savo vadovaujamos delegacijos narius į Švediją, antrąją vizito dieną skyrė medžioklei ir į Lietuvą sugrįžo lėktuvo reisu, už kurį sąskaita buvo pateikta Susisiekimo ministerijai. VTEK tuomet nusprendė, kad, „pasinaudodamas ir leisdamas kitiems pasinaudoti valstybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai“, politikas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Nuolatinį darbą įgyvendinant minėtojo teisės akto laikymosi kontrolę VTEK pradėjo 2000-aisiais. Tuo metu Seimas buvo patvirtinęs penkis komisijos narius: pirmininką Vytautą Andriulį (teiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko), narius Tomą Birmontienę (teiktą Lietuvos Respublikos Prezidento), Antaną Dapšį (teiktą Seimo Pirmininko), Justiną Marcinkevičių (teiktą Ministro Pirmininko) ir Algimantą Dziegoraitį (teiktą Lietuvos teisininkų draugijos).
Iki šiol VTEK narių pareigas ėjo 21 pareigūnas. Per visus savo veiklos metus VTEK, vadovaudamasi VPIDVTĮ, priėmė daugiau nei 1100 sprendimų dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio.
VTEK informacija