PINREG

Privačių interesų registras

Efektyvesnis privačių interesų deklaravimas, skaidresnis sprendimų priėmimas viešajame sektoriuje, mažesnė galimybė atsirasti ir plisti korupcijai.

Kyla klausimų? Kreipkitės: tel. 8 603 88 386 arba pinreg.klaidos@vtek.lt

Išsamiau

Rekomendacinės gairės

Dėl lobistinės veiklos ir įtakos teisėkūrai

Lobistinė veikla gali būti pozityvi jėga, suteikianti galimybę demokratiškai atstovauti interesų grupėms.

Išsamiau

Rekomendacijos baigusiems tarnybą

Ribojimai dirbti ir atstovauti

Pareigas valstybinėje tarnyboje nustoję eiti asmenys tam tikrais atvejais turi „atvėsti“. Ribojimų tikslas – užkirsti kelią savavališkam naudojimuisi valdžia ir leisti valstybinę tarnybą baigusiam asmeniui bei jo ar jos kolegoms apsiprasti su pasikeitusiu statusu.

Išsamiau

Rekomendacinės gairės

Dėl dovanų ir paslaugų priėmimo ribojimo

Priimdami draudžiamas dovanas viešojo sektoriaus atstovai kelia visuomenei abejonių savo veiklos skaidrumu. Kada dovaną ar paslaugą galima priimti, o kada ne – tokias rekomendacines gaires pateikė VTEK.

Išsamiau

Įvykiai

Daugiau
Vadovų darbotvarkės Mokymai Posėdžiai

Sausio 17 d., sekmadienis

Įvykių šiai dienai nėra
Pastaba: nenurodytomis valandomis - darbas su dokumentais, darbiniai pasitarimai VTEK

Dažnai užduodami klausimai

Daugiau

Pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju Komisija asmens elgesį vertina individualiai, nustato konkrečias egzistuojančias aplinkybes ir detaliai nagrinėja jo (jos) veiksmus, todėl šioje skiltyje pateikiama tik bendrojo pobūdžio informacija.

Jei norite pasikonsultuoti dėl su Jumis susijusių konkrečių aplinkybių, maloniai kviečiame užduoti mums klausimą šioje skiltyje užpildant paklausimo formą.

Privačių interesų deklaravimas

Per kiek laiko turiu pateikti privačių interesų deklaraciją?

Deklaracija pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos.

 

 

Ar deklaracijoje turiu nurodyti visas savo darbovietes, ar tik tas, dėl kurių įgijau deklaruojančio asmens statusą?

Privalu nurodyti visas savo darbovietes ir jose einamas pareigas. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantis asmuo turi nurodyti ne tik darbovietes, dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, bet ir kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (6 straipsnio 1 dalis). Taip pat privalu deklaracijoje nurodyti ir tokius savo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio duomenis.

Ar turiu deklaruoti individualiąją veiklą?

Jeigu vykdoma individualioji veikla Jums kelia ar gali kelti interesų konfliktą, ją nurodyti deklaracijoje privalote. Būtina nurodyti ir interesų konfliktą galintį kelti ryšį, atsiradusį dėl 3 000 eurų viršijančio individualiosios veiklos sandorio. Pažymėtina, kad nuo 2020-01-01 pasikeitus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, deklaruoti individualios veiklos nebūtina, jei Jums dėl jos interesų konfliktas nekyla.

Ar turiu deklaruoti iš tėvų gautas dovanas? Ar dovanojimo sandorio sumos sumuojamos?

Nuo 2020-01-01 pasikeitus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms deklaruojamos tik tos didesnės nei 3 000 eurų vertės dovanos, kurios kelia ar gali kelti interesų konfliktą atliekant tarnybines pareigas. Kiekvienas interesų konfliktą keliantis dovanojimo sandoris deklaruojamas atskirai, jų vertės nesumuojamos.

Ar galiu pateikti popierinę privačių interesų deklaraciją?

Ne, VTEK neturi galimybių priimti popierinių deklaracijų. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šio teisės akto 5 straipsnyje numatytas išimtis. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, arba asmenys, pretenduojantys į šias pareigas, deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas ar į kurią pretenduoja, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais.

Interesų derinimas

Kas yra interesų konfliktas?

Tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Kas yra privatūs, o kas – viešieji interesai?

Privatūs interesai yra deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Kas yra artimi asmenys?

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas apibrėžia, kad artimi asmenys yra: deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (2 straipsnio 1 dalis).

Ar įstaigos vadovas(-ė) gali pasirašyti bendrą visiems darbuotojams įsakymą dėl priemokų skyrimo, įskaitant įstaigoje dirbantį giminaitį?

Tokia įstaigos vadovo(-ės) veikla atitinka visus interesų konflikto požymius: tai yra konkretus asmeninis suinteresuotumas artimo asmens tarnybos eiga ir dalyvavimas dėl einamų pareigų priimant sprendimą dėl šio artimo asmens. Šiuo atveju vadovui(-ei) privalu nusišalinti nuo jam (jai) interesų konfliktą keliančių (su artimu asmeniu susijusių) funkcijų atlikimo.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su juo pačiu ar jam artimais asmenimis. Draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir deklaruojančio asmens privačių interesų konfliktą.

Interesų konflikto bei minėtojo įstatymo nuostatų pažeidimo galima išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, jei interesų konflikto požymiai yra nesisteminio pobūdžio. Tačiau jeigu nusišalinant tampa neįmanoma atlikti didesnės dalies priskirtų funkcijų, rekomenduotina svarstyti galimybę dirbti kitą darbą ar eiti kitas pareigas, kurie nekelia interesų konflikto, arba kitaip iš esmės panaikinti nuolatinį interesų konfliktą keliančias priežastis.

Ar privalau nusišalinti, jei turiu atlikti planinius patikrinimus mokykloje, kurioje mokosi mano vaikai?

Jei nėra kitų neįvardytų aplinkybių, tokia situacija iš anksto savaime nevertintina kaip tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas. Kita vertus, bet koks Jūsų dalyvavimas priimant individualaus pobūdžio sprendimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius su išskirtinėmis Jūsų vaikų, besimokančių švietimo įstaigoje, mokslo, buities ir pan. sąlygomis, prieštarautų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslams ir uždaviniams.

Pažymėtina, kad institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį toliau dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kai svarstomas klausimas yra susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių viešosiomis paslaugomis (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų, šilumos energijos, vandens tiekimo, komunalinėmis ir pan.), kuriomis naudojasi privačius interesus deklaruojantis asmuo ar jo artimi asmenys, išskyrus atvejus, kai priėmus sprendimą šie asmenys tokiomis paslaugomis naudotųsi išskirtinėmis sąlygomis ir pasiūlymais, suteiktais dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens einamų pareigų arba kai nagrinėjamas klausimas akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su privačius interesus deklaruojančio ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Lobistinė veikla

Kas yra lobistinė veikla?

Tai fizinio asmens veiksmai, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims (kurie, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant), kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Kas nėra lobistinė veikla?

Lobistine veikla nelaikoma:

• viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informacija;
• asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
• valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla;
• įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai;
• peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;
• fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka
• specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
• asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
• asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
• politinių partijų veikla;
• viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla;
• religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.

Kada lobistinė veikla yra neteisėta?

Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu:

  • lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka;
  • lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.
Ar privalau registruotis lobistu(-e)?

Taip, jeigu:

  • tiesiogiai ar netiesiogiai (žodžiu, raštu, elektroniniais laiškais, susitikimų ar pasitarimų metu) bendraujate su valstybės politikais, valstybės pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kitais asmenimis, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus;
  • bendraujate su minėtaisiais asmenimis dėl teisės aktų, teisės aktų pakeitimų projektų, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų priėmimo ar nepriėmimo.
Kiek Lietuvoje yra registruotų lobistų? Kur galima peržiūrėti jų sąrašą?

Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 100 registruotų lobistų. Visą jų sąrašą galima rasti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS). Tik į šį sąrašą įrašyti asmenys turi teisę vykdyti lobistinę veiklą.

Kaip yra deklaruojama lobistinė veikla? Kur rasti šias deklaracijas?

Lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą elektroninėmis priemonėmis Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), teikiant skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto.

Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką).

Kai dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią.

Lobistų pateiktas veiklos deklaracijas galima peržiūrėti SKAIDRIS.

    Pateikite klausimą arba prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

    Jūsų duomenys

    Paklausimo, prašymo duomenys





    Norite paklausti?
    Interesų derinimo tema:
    Artūras Paliušis
    vyresnysis patarėjas
    8 647 17 609
    Virginija Aleksejūnė
    skyriaus vedėja
    8 673 60 392
    Deklaravimo tema:
    Dainius Dudutis
    vyriausiasis specialistas
    8 673 61 039
    Giedrius Korsakas
    vyriausiasis specialistas
    8 603 88 386
    Lobistinės veiklos tema:
    Inga Pankienė
    patarėja
    8 684 69 658
    Edita Kavoliūnienė
    skyriaus vedėja
    8 646 93 149