Interesų konfliktas ir nusišalinimas

Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, apie interesų konflikto situaciją, pareikšti nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo laikytis VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, nustatytų reikalavimų. Specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.

Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK.

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas.

Duomenys apie sprendimą nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka.

Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK.

Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos (RIKKIS) duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra.

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą.

Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems valstybės pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, VPIDĮ 11 straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.

VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtina nusišalinimo pirkimuose tvarkos aprašą.

• Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašas
• Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gairės

VPIDĮ be kita ko gina viešąjį visuomenės interesą, kuris apibrėžiamas kaip jos lūkesčiai sulaukti tik nešališkų, t. y. interesų konfliktų nepaveiktų valdžios atstovų sprendimų. VPIDĮ nuostatose įvardijama galimybė paveikti ne tik sprendimus, bet ir pasitikėjimą, taigi valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nustatoma tiesioginė pareiga elgtis nepriekaištingai ir neleisti visuomenei net suabejoti, kad jų tarnybinėje veikloje yra galimas interesų konfliktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog interesų konfliktas egzistuoja. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl asmuo, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės (LVAT administracinės bylos Nr. A261-3154/2011, Nr. A525-518/2013 ir kt.).

Be to, LVAT ne kartą pabrėžė, kad VPIDĮ esmė yra prevencija, todėl šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti buvus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių ir kad asmuo nesiėmė VPIDĮ nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant klausimus ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (LVAT 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A469-844/2007, 2010-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2012, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).