Tyrimų paieška

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Pažeidimas gali būti konstatuotas tik atlikus tyrimą ir priėmus atitinkamą sprendimą.

Tyrimui atlikti VTEK įstatymas numato 3 mėnesių terminą nuo tyrimo pradžios dienos. Dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, tiriamo asmens prašymu ar dėl kitų svarbių priežasčių VTEK tyrimo atlikimo terminą gali pratęsti. Bendra tyrimo trukmė negali viršyti 6 mėnesių termino.

Pagal VTEK įstatymą, VTEK gali sustabdyti tyrimą iki bus atlikti kitų įgaliotų institucijų veiksmai, susiję su skundžiamo asmens veika.

VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais.

Aiškinamasi, ar, eidamas šias pareigas, jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatų, kai pernai liepą ginklu apdovanojo tuometinį sveikatos apsaugos ministrą. Gautame pranešime, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, teigiama, jog toks premjero potvarkis galbūt laikytinas skatinimu, nors VPIDĮ pažeidusio asmens vienerius metus skatinti negalima. Pernai sausį VTEK buvo pripažinusi, jog tuometinis sveikatos apsaugos ministras pateko į interesų konfliktą, spręsdamas klausimus dėl VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą iš naujo nagrinėti gautą pranešimą. Pranešta, jog 2019 metais V. Sinkevičius, eidamas ministro pareigas, nenusišalino Vyriausybės posėdyje ir balsavo už savo kandidatūrą į Europos Komisijos narius.

Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu. Pranešta, kad R. Gudynienė galbūt sprendė klausimus dėl Seimo nario, kurio padėjėja dirba. Esą, ji pirmininkavo pernai rugsėjį vykusiam Utenos apygardos Nr. 51 rinkimų komisijos posėdžiui, kuriame svarstyta tyrimo grupės išvada dėl tuometinio kandidato į Seimo narius galimo Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, ir pasirašė šio posėdžio protokolą. Taip pat nurodyta, kad minėtąją išvadą apygardos rinkimų komisijos nariams R. Gudynienė išsiuntė elektroniniu paštu.

Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Tyrimą VTEK pradėjo suabejojusi, ar Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priimtame sprendime tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. VTEK tiria aplinkybes, kai pernai liepą L. Rimkienė, tarnybos tikslais atvykusi į Vilnių, tarnybiniu automobiliu galbūt naudojosi ne tik tarnybos tikslais.

Aiškinamasi, ar valstybės politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, M. Tamaliūnas pernai lapkritį dalyvavo savivaldybės tarybos komiteto ir tarybos posėdžiuose, sprendžiant su VšĮ Raseinių ligonine susijusius klausimus, nors joje dirba valstybės politiko sutuoktinė.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, pernai rugsėjį J. Kaminskas sprendė klausimą dėl netarnybinio transporto naudojimo tarnybos tikslais – pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad jo artimo asmens privatus automobilis bus naudojamas komandiruotei.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo (LVĮ) 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neteisėtą lobistinę veiklą. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktos informacijos pagrindu. Esą, M. Statulevičius savo iniciatyva 2020 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į aplinkos viceministrą dėl teisės akto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ keitimo.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas informaciniame leidinyje „Dzūkų žinios“ publikacijos „UAB „Lazdijų vanduo“ įmonės technika – E. Zaburos kieme“ ir papildomos informacijos pagrindu. Esą E. Zaburas, kaip privatus asmuo, 2020 m. lapkričio 20 ir 21 dienomis pranešė UAB „Lazdijų vandenys“ apie avariją/gedimą jo name. Avarija/gedimas buvo pašalinti, o UAB “Lazdijų vandenys” ne darbo valandomis įvykusių avarijų/gedimų registravimo žurnale, kaip kontroliuojantis asmuo, pasirašė pats šios bendrovės vadovas E. Zaburas.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) draudimo atstovauti bei reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui VPIDĮ draudžia atstovauti valstybei, savivaldybei, institucijai ar įstaigai tvarkant reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų; taip pat tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, du direktoriaus pavaldiniai yra jam artimi asmenys, dėl kurių jis galbūt priiminėjo įvairius sprendimus – priėmė juos į darbą, nustatė jų darbo sąlygas, skyrė priedus, priemokas, skatino ir pan. Taip pat pranešta, jog VšĮ „Klaipėdos šventės“ šiemet keturis kartus suteikė įstaigos inventorių VšĮ „Klaipėdos publika“ naudoti neatlygintinai.

Aiškinamasi, ar valstybės tarnautoja nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų. Tyrimas pradėtas gautos informacijos pagrindu. Tiriamos aplinkybės, kai G. Kazlauskienė savivaldybės administracijoje galbūt rengė dokumentus, susijusius su individualia įmone, kurios vadovas galbūt yra valstybės tarnautojai artimas asmuo.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vienerius metus „atvėsti“. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu. Esą, jis įsidarbino AB „Telia Lietuva“, nors prieš tai koordinavo viešųjų ryšių tinklų vientisumui keliamų reikalavimų priežiūrą, taip pat darbus, susijusius su bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų priežiūra bei darbus, susijusius su RRT įsipareigojimų, nustatytų didelę įtaką atitinkamose rinkose turintiems ūkio subjektams, vykdymo priežiūra. RRT direktoriaus įsakymu, AB „Telia Lietuva“ pernai liepą pripažinta ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką Didmeninės centrinės prieigos rinkoje.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai gautos medžiagos pagrindu. Bus tiriamos aplinkybės, kai J. Ruškys galbūt dalyvavo derinant savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo dalis savivaldybės biudžeto lėšų buvo numatyta skirti Gargždų ligoninei. Pastarajai vadovauja J. Ruškiui artimas asmuo.

Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, vadovaudama EPMC, S. Lengvinienė pasirašė su jai artimais asmenimis susijusius dokumentus.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, A. Gylys galbūt neinformavo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklo (ŽRVVGT) valdybos apie jai adresuotą skundą dėl jo paties galbūt neteisėtų veiksmų ir nesudarė valdybai galimybės spręsti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

Aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir VTEK papildomai surinktos informacijos pagrindu. Nagrinėjamos aplinkybės, kai šių metų gegužę ir rugsėjį viceministras galbūt nenusišalino ir pirmininkavo susisiekimo ministro įsakymu sudarytos Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose. Esą, šiuose posėdžiuose V. Puodžiukas pristatė sąrašą kelių objektų, kurių rekonstrukcijai siūloma skirti finansavimą. Tarp jų buvo ir trys Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtojimuisi galbūt svarbios gatvės. Prieš tapdamas viceministru, V. Puodžiukas buvo LEZ administruojančios UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ valdybos nariu, taip pat sutarties pagrindu teikė šiai bendrovei atlygintinas konsultacines paslaugas.

Tiriama situacija, kai jis vykdytą lobistinę veiklą galbūt deklaravo atgaline data. Aiškinamasi, ar jis nepažeidė atitinkamų Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, kurie įpareigoja vykdytą lobistinę veiklą deklaruoti per septynias dienas nuo jos pradžios. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir žiniasklaidoje skelbtos informacijos pagrindu. Esą, 2019 m. M. Nagevičius Seimo narei parengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, naudingą biodegalų gamintojams, bet šią lobistinę veiklą deklaravo tik tada, kai Seimo narės teikiamam projektui Seime pritarta po pateikimo. Taip pat, esą, M. Nagevičius nuolat dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, tačiau to nedeklaruoja.

Aiškinamasi, ar valstybės politikai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimai pradėti gauto pranešimo ir papildomos informacijos pagrindu. Esą, šių metų vasarį M. Urmonas nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinant savivaldybės 2020-2022 metų strateginį planą, kuriame skirtas finansavimas kitai valstybės politiko darbovietei – Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrui. V. Aleknavičienė minėtajame posėdyje taip pat nenusišalino, nors sprendimu skirta lėšų Joniškio sporto centrui, kuriam vadovauja valstybės politikei galbūt interesų konfliktą keliantis asmuo.

Aiškinamasi, ar valstybės politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, valstybės politikas rugpjūtį nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje tikslinant šių metų savivaldybės biudžetą, kai svarstyta perskirstyti lėšas apšvietimo įrengimui gatvėje, kurioje gyvena S. Jakimavičiui artimi asmenys.

Aiškinamasi, ar jam nekilo interesų konfliktasir ar jis nepažeidė atitinkamų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, rugpjūtį A. Katinas nenusišalino rengdamas ir teikdamas svarstyti Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą, susijusį su žemės sklypų pirkimu steigiamam Utenos pramonės parkui, nors penki iš trylikos savivaldybės planuojamų įsigyti sklypų priklauso jo sutuoktinei. Esą, meras taip pat nenusišalino, kai savivaldybės tarybos frakcijų seniūnų sueigos bei Utenos regiono trišalės tarybos posėdžiuose buvo svarstomas su šiuo projektu susijęs klausimas.

Aiškinamasi, ar šis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu. Tiriama situacija, kai M. Šunokas, būdamas valstybės politiko visuomeniniu patarėju, Klaipėdos rajono savivaldybėje galbūt sprendė klausimus, susijusius su minėtojo politiko vadovaujama kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“.

VTEK aiškinasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo nesinaudoti valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei pareigomis asmeninei naudai gauti. Pranešime teigiama, jog LAAIF direktorius darbo ir nedarbo metu galimai naudojasi tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais. Taip pat rašoma, jog jis į darbą priėmė jam galimai artimo asmens šeimos narį.

Tiriama, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Pranešta, jog V. Pakalka, turėdamas sąsajų su AB „Alvilė“ ir laikinai eidamas NŽT direktoriaus pareigas, pasirašė taikos sutartį su minėta bendrove Lietuvos valstybės vardu. Tyrimas sustabdytas 2015-03-04 atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą ir vadovaujantis VTEK įstatymu.

VTEK aiškinasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Šiaulių apygardos prokuratūra pranešė, jog direktorius turi asmeninių sutartinių santykių su UAB „Colis“ pagal statybos rangos sutartį, todėl suabejota dėl galimo interesų konflikto P. Simavičiui galimai rengiant, svarstant ar pasirašant sutartis su minėta bendrove dėl darbų ligoninėje atlikimo. Tyrimas sustabdytas 2015-01-14 gavus informaciją apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir vadovaujantis VTEK įstatymu.