Nuo 2021-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas (LVĮ), kuriuo siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, bei Teisėkūros pagrindų įstatymo (TPĮ) pakeitimai.
Esminiai skirtumai tarp senojo ir naujojo reglamentavimo:
- Deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą turi ne tik lobistai, bet ir asmenys, kurie patyrė lobistinę įtaką (t. y., asmeniškai iš lobisto gavo pasiūlymą dėl konkrečių teisės akto nuostatų);
- Galimybė kryžmiškai sugretinti pateiktas deklaracijas ir, prireikus, VTEK imtis prevencinių veiksmų;
- Registruotis lobistu gali ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo;
- Asmenys, kuriems netaikomas LVĮ, bet kurie nori tapti įtakdariais teisėkūrai, vadovaudamiesi TPĮ, gali savanoriškai įsirašyti į darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašą. Šiame sąraše įregistruotieji turi teisę gauti informaciją iš institucijų apie pastarųjų rengiamus teisės aktų projektus pagal prašyme nurodytas teisinio reguliavimo sritis.
- Įtakdariai teisėkūrai turi deklaruoti savo vykdomą veiklą kartą per metus. Deklaracijos nepateikus ir po Komisijos perspėjimo, asmuo bus išbrauktas iš įtakdarių teisėkūrai sąrašo.
Ko siekiama naujuoju lobistinės veiklos deklaravimu?
- Didinti supratimą, kad: skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus; o diskusija su lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis – normali darbo dalis;
- Siekiant skaidrumo, skatinti deklaruoti lobistinės veiklos atvejus kryžmiškai;
- Pateikti visą informaciją apie konkrečią lobistinę veiklą vienoje platformoje (nepriklausomai nuo to, ar atskiros organizacijos tokią informaciją viešina savo tinklalapiuose);
- Sudaryti galimybę lobistams parodyti konkrečius savo veiklos rezultatus.
Kas nelaikoma lobistine veikla:
- viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją;
- asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
- valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla;
- įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai;
- peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;
- fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas;
- specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą;
- asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
- asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
- politinių partijų veikla;
- viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla;
- religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.