Ketvirtadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) surengė nuotolinę diskusiją „Skaidraus lobizmo link”. Joje dalyvavo apie 40 asmenų – registruotų lobistų, asociacijų ir viešojo sektoriaus atstovų.
Sveikindamas susirinkusius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas teigė, kad tokios diskusijos reikėjo jau seniai, mat praėjusį kartą lobistinės veiklos tema diskutuota Seime, kai buvo kuriama naujoji Lobistinės veiklos įstatymo redakcija. „Noriu padėkoti visiems, kurie sutiko diskutuoti šiandien, o ypatingai – lobistams, kurie yra užsiregistravę arba kaip fiziniai asmenys, arba yra juridinio asmens, įtraukto į lobistų sąrašą, atstovai. Matau jus kaip skaidrios teisėkūros patriotus: jūs deklaruojate savo vykdomą lobistinę veiklą, teikiate teisės aktų iniciatyvas ir populiarinate lobizmo institutą“ – sakė VTEK vadovas.
Jis akcentavo, kad VTEK stengiasi suteikti visą pagalbą lobistinės veiklos klausimais, nuolat konsultuoja, vykdo prevenciją ir priežiūrą. „Yra daug pozityvių dalykų, tačiau, žinoma, yra ir nemaža dalis šešėlinio lobizmo, kurį reikia apčiuopti. Prieš porą metų buvo įkurtas Lobistinės veiklos priežiūros skyrius, taip pat dėjome visas pastangas, kad būtų sukurti poįstatyminiai teisės aktai, nauja informacinių technologijų platforma ir šiuo metu jau trys mėnesiai, kai veikia sistema SKAIDRIS, o registruotų lobistų jau turime beveik 200. Norime, kad teisėkūra būtų kuo skaidresnė“, – teigė E. Sakalauskas.
Lobistinės veiklos priežiūrą Komisijoje kuruojantis VTEK narys Martinas Žaltauskas akcentavo, kad lobizmą reikia suvokti kaip teigiamą reiškinį. „Visi turime žaisti pagal tas pačias taisykles – Lobistinės veiklos įstatymą (LVĮ) – ir svarbiausia, kad visi būtume jomis patenkinti: tiek lobistai, tiek tie, kuriems yra daroma lobistinė įtaka, tiek VTEK. Kadangi mes, kaip priežiūros institucija, tikrai nesame visažiniai, tai šiam tikslui ir surengėme diskusiją, kurioje tikimės aptarti visus rūpimus klausimus ir pabandyti tuos atsakymus atrasti. Svarbu suvokti, kad lobizmas nėra neigiamas reiškinys, o priešingai – kad tai yra galimybė priimti tinkamus sprendimus išgirdus įvairias nuomones ir argumentus. Tą matėte ir mūsų naujoje skrajutėje: pats pirmas dalykas – „nevenk lobistų“, nes kai iš jų sužinai skirtingų nuomonių, tai gali priiminėti teigiamus sprendimus“, – sakė VTEK narys.
Trumpais pranešimais pasidalijo registruotas lobistas Šarūnas Frolenko bei vidaus reikalų ministrės patarėjas dr. Raimundas Kalesnykas. Pirmasis akcentavo, kad dabartinis lobistinės veiklos reguliavimas yra pernelyg painus ir įsivyrauja tendencija, jog su lobistais bijoma bendrauti, vengiama dialogo. Jis taip pat pakvietė tobulinti esamą teisinį reguliavimą ir, atsisakant atskiro įstatymo, integruoti lobistinės veiklos reguliavimą į Teisėkūros pagrindų įstatymą (TPĮ). Esą, šie teisės aktai neturėtų vienas kitam prieštarauti ir būti harmoningi, nes pastarasis kalba apie teisėkūros atvirumą, kai LVĮ jį užveria. Š.Frolenko teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas veda biurokratijos ir kontrolės, bet ne skaidrumo link. Esą, skaidrumo tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis.
Dr. R. Kalesnykas kėlė klausimą, kokį lobizmo modelį kuriame Lietuvoje. „Buvome vieni iš pirmųjų valstybių Europoje, kuri įtvirtino lobizmo reguliavimą. Šiai dienai turime du teisės aktus – LVĮ ir TPĮ, – kurie daro žingsnį tam tikro lobizmo modelio atsiradimo link. Manau, kad šiuo atveju neturėtume į šalį nustumti ir naujos Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijos, kur išplečiamas organizacijos kultūros formavimo turinys. Džiugu, kad lobizmo modulio kūrimo prielaidas ir turinį formuoja VTEK per savo praktiką“, – sakė teisės profesorius. Jo teigimu, sistema SKAIDRIS – geras skaitmeninis įrankis, leidžiantis atsakyti į daug klausimų ir lobistams, ir VTEK, ir visuomenei, kuri gali pasitikrinti, ar teisėkūros procesai atspindi jos lūkesčius.
Dr. R. Kalesnykas taip pat iškėlė klausimą, koks turėtų būti lobisto profilis Lietuvoje. Esą, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į kompetencijas, gebėjimus, įgūdžius bei į tam tikrą veiklos mechanizmą. Jo teigimu, dar vienas svarbus lobizmo modelio elementas – geros teisėkūros instrumentas (angl. good lawmaking): lobizmas turėtų prisidėti prie teisėkūros, kuri apimtų ir atvirumą, ir efektyvumą, ir reagavimą į tam tikrus visuomenės pokyčius.
Prasidėjus diskusijai, dalyviai išsakė mintis apie galiojantį teisinį reguliavimą, jo efektyvumą bei lobizmo sampratą.
Lietuvos verslo konfederacijos, kuri yra ir registruota lobistė, prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad vyrauja du požiūriai į lobizmą. „Pirmasis: kai valstybės interesas – geras įstatymų leidybos procesas; antrasis: kai reikia viską sukontroliuoti – sakyčiau, policinis, nors su policija nieko bendro neturintis. Tada kyla klausimas, koks atskaitos taškas. Manau, kad Lietuvoje mes turime – ir kolegos lobistai tikriausiai pritars – antrąjį požiūrį ir nuo jo atsispiriant vykdomas visas reguliavimas: kaip viską sukontroliuoti ir susekti“. Jo teigimu, to rezultatas – reguliavimas verslo subjektų ir jį atstovaujančių asociacijų, kai visi kiti įtaką darantys asmenys nėra reguliuojami. Esą, jei reguliavimas turi daugybę išimčių, kyla klausimas, kokie skaidrumo tikslai yra pasiekiami.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, teisės aktais neįmanoma sureguliuoti taip, kad visiems būtų viskas aišku. „Reikia vadovautis sveika nuovoka: ar tai yra asmeninis interesas, siekiant pasipelnyti, ar tai pilietinės visuomenės atstovo bendro gėrio kūrimas. Mes turime eiti prie konceptualaus lobizmo sampratos”, – sakė D. Arlauskas. Jo manymu, svarbu ir tai, kad VTEK nori atlikti tarpininko vaidmenį.
Asociacijos Investors’ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė matanti kitokį lobistinės veiklos reguliavimo Lietuvoje modelį. „Beveik buvau įrodžiusi, kad lobistus reikia palikti prie Teisėkūros pagrindų įstatymo, pagal kurį būtumėme veikę kaip teisėkūros dalyviai, o lobistais palikti tik profesionalius lobistus -tuos, kurie iš tikrųjų dirba tą darbą“, – teigė ji.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, jų institucijos požiūris nėra nutolęs nuo kitų diskusijos dalyvių. „Manom, kad yra bendras interesas visų pirma – teisėta lobistinė veikla, kurią laikom vertybe ir normalios demokratinės visuomenės teisėkūros proceso sudėtine dalim, jos atribojimas nuo už teisėtos lobistinės veiklos ribų vykstančių procesų, o tais atvejais, jeigu tai yra susiję su neteisėto atlygio gavimu už neleistinos įtakos darymą, – ir nuo tam tikrų nusikalstamų veikų, kaip jos aprašytos Baudžiamajame kodekse: taip, kad šis atribojimas visiems duotų naudos ir ta praktika, tikimės, ta linkme ir formuosis. Vertingiausias sprendimas – informuotas sprendimas, tačiau tą informuotumą suprantame dviem aspektais. Visų pirma, kad toks sprendimas turėtų būti priimamas išklausius visus argumentus, įskaitant ir lobistų. Kitas dalykas – visi sprendimų priėmime dalyvaujantys subjektai turėtų būtų informuoti apie daromas įtakas“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Kiti diskusijos dalyviai dalijosi konkrečiais pavyzdžiais iš savo praktikos apie santykį su galiojančiu lobizmo reguliavimu ir su kokiomis problemomis susiduriama. Taip pat ne kartą nuskambėjo mintis, jog dabartinis teisinis reguliavimas nėra aiškus, o deklaravimas kelia baimę, mat tuomet vengiama su lobistais susitikti ir išgirsti jų teisėkūros iniciatyvas.
Apibendrindamas diskusiją, VTEK narys M. Žaltauskas sakė: „Iš diskusijos matyti, kad visiems – tiek lobistams, tiek verslo asociacijoms, tiek STT – rūpi kokybiška teisėkūra. O lobistas galėtų būti įrankis tai pasiekti, tik jau keletą metų susiduriame su dilema – ar griežtinti viską, ar atpalaiduoti ir LVĮ integruoti į TPĮ“. Jo teigimu, reikėtų iki rudens palaukti ir stebėti, kaip naujasis įstatymas veikia, o tada galbūt prie jo sugrįžti ir taisyti, kas neveikia.
VTEK informacija