„Skaidri lobistinė veikla prasideda nuo sąmoningo pasirinkimo veikti atvirai“, – pabrėžė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė Edita Kavoliūnienė, Vyriausybės kanceliarijos surengtame nuotoliniame susitikime valstybės tarnautojams pristačiusi skaidraus interesų atstovavimo principus.
E. Kavoliūnienės teigimu, skaidrumas yra būtina sąlyga pasitikėjimui teisėkūra ir viešuoju sektoriumi kurti. Tą padeda užtikrinti Lietuvoje veikiantis lobistinės veiklos reguliavimo modelis, grindžiamas registruotų lobistų sistema, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijomis, kryžminio deklaravimo principu, viešumu ir atskaitomybe.
Diskusijoje pabrėžta, kad būtina vadovautis viešojo intereso viršenybės, skaidrumo, atvirumo, profesionalumo principais. Visos interesų grupės turi turėti vienodas galimybes būti išgirstos. Be to, siekiama, kad interesų atstovavimas vyktų atvirai, būtų matomas visuomenei ir nekeltų abejonių dėl priimamų sprendimų šališkumo.
E. Kavoliūnienė atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojams kyla įvairių abejonių dėl verslo ar kitų organizacijų atstovų teikiamų pasiūlymų. Tai – normalu. Svarbu įvertinti aplinkybes, jei reikia – kreiptis konsultacijos ir tuomet užfiksuoti įvykusį kontaktą.
Aptariant praktines situacijas, valstybės tarnautojams pasiūlytas keturių žingsnių metodas, padedantis įvertinti, ar konkretus kontaktas gali turėti lobistinės veiklos požymių:
- Interesai. Kas veikia? Ar asmuo arba organizacija atstovauja savo, kliento ar kito naudos gavėjo interesams?
- Subjektas. Ar kontaktas susijęs su konkrečiu teisės aktu arba jo projektu?
- Tikslas. Ar teikiamas konkretus pasiūlymas priimti, pakeisti arba nepriimti tam tikrų teisės akto nuostatų?
- Procesas. Kas inicijavo bendravimą, kokiame teisėkūros etape jis vyksta ir ar netaikoma teisės aktuose nustatyta išimtis?