Atkreiptinas dėmesys, jog ši informacija yra aktuali ir Seimo nariams.
Situacija
Savivaldybės tarybos etikos komisija pagal asmens skundą vykdė tyrimą dėl tarybos nario elgesio atitikties Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatoms. Trijų mėnesių nuo tyrimo pradėjimo terminas suėjo rugsėjo 30 d. (šeštadienį), o Etikos komisijos (toliau – Savivaldybės komisija) posėdis buvo iš anksto planuotas rugsėjo 28 d. (ketvirtadienį).
Apie nedalyvavimą posėdyje niekas iš anksto nepranešė. Į Etikos komisijos posėdį nesusirinko 2/3 komisijos narių, todėl posėdis nevyko. Sprendimas dėl tarybos nario elgesio nepriimtas.
Klausiama VTEK, kaip informuoti apie nutrūkusį tyrimą skundo teikėją ir apskųstą asmenį.
Atsakymas
Pabrėžtina, kad Savivaldybės komisija privalo laikytis Kodekse nustatyto imperatyvaus teisinio reguliavimo. Savivaldybės tarybos nariai, esantys ir Savivaldybės komisijos nariais, privalo tinkamai įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas Savivaldybės tarybos nario pareigas, viena kurių dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose (3 punktas). Tai reiškia, kad Savivaldybės komisijos nariai negali piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais ir sąmoningai vilkinti klausimo nagrinėjimą Savivaldybės komisijoje, galbūt siekiant praleisti Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą tyrimo atlikimo bei sprendimo priėmimo terminą ir tokiu būdu išvengti skundžiamo Savivaldybės tarybos nario elgesio vertinimo. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Minėtoji nuostata imperatyviai taikoma Savivaldybės komisijos nariams.
Pabrėžtina, kad Savivaldybės komisijos padarytos procesinių normų taikymo klaidos ar neveikimas, turi būti vertinamas ir taikomas tiriamojo asmens naudai. Todėl, nesant objektyvių tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminų praleidimo priežasčių, negali būti priimami sprendimai bloginantys tiriamo asmens statusą. Apie atitinkamą Savivaldybės komisijos priimtą sprendimą dėl bylos baigties, vadovaujantis analogija, įtvirtina Kodekso 9 straipsnio 3 dalyje, per 5 darbo dienas turi būti pranešta proceso šalims.
Atkreiptinas dėmesys į analizuojamoje situacijoje reikšmingą LVAT suformuotą praktiką. Pagal kurią laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir nešališkai vertinant įrodymus. (LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; LVAT 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.
Pažymėtina, kad ši informacija yra aktuali ir Seimo nariams.