Atkreiptinas dėmesys, jog ši informacija yra aktuali ir Seimo nariams.
Klausimas
Savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – Savivaldybės komisija) gavo pranešimą, kurio pavedama pagal kompetenciją vertinti Savivaldybės tarybos nario elgesį. Šiam klausimui nagrinėti Savivaldybės komisija buvo šaukiama du kartus, tačiau posėdžiai (dėl kvorumo nebuvimo) neįvyko.
VTEK klausiama, ar situacijoje, kai per 10 dienų buvo bandoma du kartus sušaukti Savivaldybės komisijos posėdį ir spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo, galima klausimo svarstymą atnaujinti ateityje, jeigu taip – per kiek laiko.
Atsakymas
Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Pažymėtina, kad Kodekse nėra numatyta, jog 10 dienų terminas tyrimui pradėti gali būti pratęstas arba atnaujintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pasisakė, kad Kodekse nustatytas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, jis negali būti pratęstas ar atnaujintas, o nesilaikymas negali būti laikomas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą (administracinė byla Nr. A-1029-552/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT šioje byloje taip pat pažymėjo, jog byloje nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad terminas buvo praleistas dėl ekstraordinarių, nuo atsakovo (savivaldybės tarybos etikos komisijos) valios nepriklausiusių aplinkybių, atsakovas taip pat nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių objektyvių priežasčių.
VTEK nuomone, atitinkamos aplinkybės (kurias reikia vertinti individualiai konkrečioje situacijoje) galėtų būti laikomos objektyviomis priežastimis, dėl kurių terminas dėl tyrimo pradėjimo buvo praleistas pagrįstai. Taip pat pabrėžtina, kad sprendimas dėl tyrimo pradėjimo turėtų būti priimamas nedelsiant po objektyviai pagrindžiamų aplinkybių išnykimo, kadangi Kodekse yra nustatyti terminai, per kuriuos tyrimas turi būti atliktas.
Pabrėžtina, kad Savivaldybės komisija privalo laikytis Kodekse nustatyto imperatyvaus teisinio reguliavimo. Be to, Savivaldybės tarybos nariai, esantys ir Savivaldybės komisijos nariais, privalo tinkamai įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas Savivaldybės tarybos nario pareigas, viena kurių dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose.
Sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas manytina, kad Savivaldybės komisija, gavusi fizinio ar juridinio asmens skundą, kreipimąsi ar pranešimą, privalo jį visais atvejais išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą, t. y. pradėti arba nepradėti tyrimo. Kodekso nuostatos nenumato, kad praleidus šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, Savivaldybės komisija gali skundą, kreipimąsi ar pranešimą palikti nenagrinėtu.
Pabrėžtina ir tai, kad 2021 m. gruodžio 15 d. VTEK patvirtino Metodines rekomendacijas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijoms dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių elgesio atitikties Kodekso nuostatoms vertinimo (sprendimas Nr. KS-348), kuriose rekomenduoja Savivaldybės komisijai tyrimo nepradėti, kai:
- skundžiamas asmuo nėra jos priežiūros subjektas (nėra valstybės politikas, pavyzdžiui, yra Komisijos nario pareigas einantis visuomenės atstovas);
- nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis);
- skundžiamos veikos vertinimas nėra Komisijos kompetencija (pvz., dėl galimo administracinio nusižengimo ar pan.);
- skunde nėra nurodyta pakankamai duomenų tyrimui pradėti.
LVAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje (žr. administracinę bylą Nr. eA-396-1062/2018), kurioje nagrinėta situacija dėl priimto sprendimo nepradėti tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyta, jog Savivaldybės komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti ir yra saistoma Savivaldybės kodekso nuostatų bei jo tikslų. LVAT nurodė, jog Kodekso 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią Savivaldybės komisijoje valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas esant vienam iš pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, šios dalies formuluotę ,,gali būti pradėtas“ aiškinant sistemiškai kartu su Kodekso 4 straipsniu, kuriame apibrėžti valstybės politikų elgesio principai, darytina išvada, kad Savivaldybės komisija gali nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, kai fizinio ar juridinio asmens skunde nėra nurodyta, kokį (kokius) konkretų (konkrečius) valstybės politikų elgesio principą (principus), konkrečią nuostatą (nuostatas) ar teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus jis savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidė. Sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartyje (žr. administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019) taip pat yra pasisakęs, kad Savivaldybės komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės komisijos sprendimams yra taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti viešojo administravimo principai, taip pat ir išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį bei nepiktnaudžiavimo valdžia, pagal kurį viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų.
Atkreiptinas dėmesys ir į analizuojamoje situacijoje reikšmingą LVAT suformuotą praktiką, pagal kurią laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; LVAT 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Tai reiškia, kad Savivaldybės komisijos nariai negali piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais ir sąmoningai vilkinti klausimo nagrinėjimą Savivaldybės komisijoje, galbūt siekiant praleisti Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 dienų terminą ir tokiu būdu išvengti skundžiamo Savivaldybės tarybos nario elgesio vertinimo. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Minėtoji nuostata imperatyviai taikoma ir Savivaldybės tarybos nariams, vykdantiems Savivaldybės komisijos nario pareigas.
Pažymėtina, kad ši informacija yra aktuali ir Seimo nariams.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.