Klausimas
kokios yra interesų konfliktų grėsmės?
Pabrėžtina, kad pateikiamas ne baigtinis konfliktų sąrašas. Juos sukelti gali įvairios situacijos, bet susipažinus su pagrindinėmis galima lengviau savo veikloje atpažinti visas kitas situacijas ir išvengti interesų konflikto.
Svarbu tai, kad VTEK deklaruojančių asmenų elgesį kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus. Šioje konsultacijoje, pasitelkiant hipotetinius interesų konfliktų situacijų pavyzdžius, paaiškinama, kaip turėtų būti įgyvendinami bendrieji Įstatymo reikalavimai. Konkretūs asmenų privatūs interesai, galbūt keliantys jiems interesų konfliktą, yra nustatomi tik Komisijai atlikus atitinkamą tyrimą.
Deklaruojančiojo darbo eiga tarnyboje
Deklaruojančiojo privačiu interesu yra laikomas jo gaunamas darbo užmokestis už atliekamas tarnybines funkcijas, įvairūs skatinimai, atostogos, kitos su einamomis pareigomis susijusios garantijos. Taigi deklaruojantysis turi nuo šių klausimų nusišalinti. Kadangi šiais klausimais yra asmeniškai suinteresuotas, todėl juos spręsdamas tarnautojas negali išlikti objektyvus ir nešališkas.
Jeigu yra sprendžiamas klausimas dėl deklaruojančiojo pareigybės panaikinimo, perkėlimo į kitas pareigas, papildomų pareigų ar atliekamų funkcijų pakeitimo, galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir pan. Deklaruojantysis, turi teisę nesutikti su planuojamais priimti sprendimais, teikti savo nuomonę ar pasiūlymus. Svarbu, kad deklaruojantysis nedalyvautų rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su savo paties einamomis pareigomis ar galbūt padarytais nusižengimais. Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruojančiajam draudžiama paveikti (bandyti paveikt)i kitų asmenų priimamus sprendimus, susijusius su šiais klausimais.
Deklaruojančio asmens papildomas darbas (toje pačioje darbovietėje ar kituose juridiniuose asmenyse) gali būti derinamas su jo pagrindiniu darbu, jeigu tokia papildoma veikla nesukelia nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Būtent, jei tokius konfliktus galima išspręsti jam nusišalinant. Nuolatinis interesų konfliktas šioje situacijoje kiltų, jeigu deklaruojančiojo pagrindinės pareigos būtų susijusios su jo paties papildomos veiklos vertinimu, priežiūra ar kontrole. Tokiu atveju papildomų pareigų reikėtų atsisakyti.
Situacijos
Jei interesų konfliktas galėtų atsirasti dėl vienkartinių pavedimų ir juos būtų galima sėkmingai suvaldyti nusišalinant, eiti papildomas pareigas kliūčių nebūtų. Pavyzdžiui, deklaruojančiajam gali tekti dalyvauti darbo grupės, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl tam tikrų pareigybių administravimo, panaikinimo, veikloje. Toks vienkartinis interesų konfliktas išsprendžiamas pateikus vadovui nusišalinimą nuo klausimų, kurie yra susiję su papildoma pareigybe.
Galimos situacijos, kai deklaruojančiojo darbovietėje yra įgyvendinamas projektas, kuris finansuojamas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lėšomis. Pažymėtina, kad Įstatymas nedraudžia deklaruojančiajam gauti užmokestį už dalyvavimą tokiame jo darbovietėje įgyvendinamame projekte. Vis dėlto tokiais atvejais, kaip jau aptarta, reikia įvertinti galimą interesų konflikto riziką. Jeigu deklaruojančiajam, pavyzdžiui, yra pavesta kontroliuoti jo darbovietėje įgyvendinamą projektą, jis negalėtų būti vienu iš šio projekto įgyvendintojų. Savo veiklos ir jos rezultatų kontroliavimas būtų laikytinas veikimu interesų konflikto situacijoje.
Pagal Įstatymo nuostatas, tikėtinas ir realias interesų konfliktų situacijas deklaruojančiojo darbovietėje sprendžia ir susijusią riziką valdo atitikties pareigūnas, kuris gerai išmano jo organizacijos veiklos sritį ir pobūdį. Šis pareigūnas, įvertinęs deklaruojančiojo privatų interesą ir pavestas vykdyti pareigas, gali pateikti bendrą situacijos vertinimą, išankstines rašytines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų jam reikėtų nusišalinti. Šias rekomendacijas atitikties pareigūnas gali pateikti ir savo nuožiūra, ir deklaruojančiajam to paprašius.
Nusišalinimo išimtis vadovams:
Institucijos ar įstaigos vadovas, neprivalo nusišalinti spręsdamas su savimi pačiu susijusius vidaus administravimo klausimus, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tokiems klausimams būtų priskiriami sprendimai, susiję su jo atostogomis, komandiruotėmis, darbo grafiku ir pan. Pabrėžtina, kad ši išimtis netaikoma klausimams, susijusiems su visų rūšių priemokų, išmokų, kitų iš esmės panašių mokėjimų skyrimu. Jeigu turite spręsti klausimą, kuris būtų susijęs su gaunama tam tikra finansine nauda, privalote teikti nusišalinimą jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui.
Dėmesio, išimtis netaikoma su vadovo artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis susijusiems jo sprendžiamiems vidaus administravimo klausimams, todėl nuo tokių klausimų reikia nusišalinti.