Klausimas
Nurodoma, kad asmuo yra atitinkamos Konfederacijos narys, advokatų profesinės bendrijos partneris. 2024 m. pabaigoje jis buvo išrinktas į Konfederacijos valdymo organus – Prezidiumą. Konfederacija delegavo jį į atitinkamą Tarybą ir į atitinkamą šios tarybos komitetą.
Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų LVĮ nuostatų įgyvendinimo. Teikdama šią nuomonę Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, Komisijai nepateiktos aplinkybės.
Prašoma pateikti nuomonę ir, esant poreikiui, rekomendacijas, ar eidamas pareigas asocijuotoje verslo struktūroje ir dalyvaudamas Tarybos veikloje, komentuodamas Konfederacijos poziciją, pasisakydamas dėl parengtų teisės aktų projektų viešai, t. y. iš esmės veikdamas kaip darbdavių organizacijos deleguotas atstovas, asmuo turėtų registruotis lobistu.
Atsakymas
Nurodytoje situacijoje veikla, kuomet kaip Konfederacijos deleguotas narys, dalyvaudamas Tarybos ir atitinkamo komiteto veikloje, išdėsto Konfederacijos poziciją, pasisako dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų teisės aktų ar jų projektų Tarybos ir šios Tarybos nario funkcijų ribose, nėra laikytina lobistine.
Komisija, siekdama didinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, atsižvelgdama į pateiktą teisinį reguliavimą, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą, savanorišką įtakdarių veiklos pobūdį ir viešosios naudos siekimą, rekomenduoja ministerijai bendradarbiauti su įtakdariais, įtraukiant juos į darbo grupes.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.
Teisės nuostatos
Pagal LVĮ nuostatas, lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LVĮ 2 straipsnio 2 dalis).
LVĮ 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkrečių teisės aktų – t. y. inicijuojami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, ar kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad būtų priimtas ar nepriimtas tam tikras teisės aktas ar, kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu. Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys (LVĮ 8 straipsnio 1 dalis).
LVĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad lobistas privalo užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, turintis teisę būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.
Lobistinės veiklos išimtys nustatytos LVĮ 7 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punkto nuostata nurodo, kad asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – TPĮ) nėra laikoma lobistine. To paties straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami.
Tarybos sudėtis ketveriems metams patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame nutarime nurodyta, kad taryboje darbdavių organizacijoms atstovauja Konfederacijos deleguotas atstovas.
Tarybos tikslus, funkcijas, teises, veiklos organizavimą reglamentuoja Tarybos nuostatai (toliau – Nuostatai). Taryba – socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių sudaryta institucija. Tarpusavio susitarimais Taryba Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pataria socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais. Tarybą sudaro 7 darbuotojų atstovai, 7 darbdavių atstovai ir 7 Vyriausybės atstovai.
Siekdama Nuostatuose nurodytų veiklų tikslų, Taryba atlieka funkcijas:
- vykdo nuolatinę socialinių, ekonominių ir darbo klausimų stebėseną ir jų analizę bei teikia siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;
- savo iniciatyva ar Seimo bei Vyriausybės prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas;
- svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinių, teritorinių ir šakinių kolektyvinių sutarčių ir savo kompetencijos ribose prižiūri kaip šalys jų laikosi.
Pabrėžtina, kad Taryba turi teisę priimti sprendimus, teikti išvadas ir rekomendacijas Tarybos kompetencijos klausimais. Tarybos narys turi teisę teikti siūlymus dėl Tarybos posėdžio, pasitarimo darbotvarkės klausimų bei vykdyti kitas nuostatuose nustatytas Tarybos nario funkcijas. Tarybos komitetas yra nuolatinė bendradarbiavimo vieta, kuris nagrinėja vienai šakai ar sektoriui būdingus socialinius, ekonominius klausimus. Tarybos posėdžiai yra vieši.