Klausimas
Kviečiant lektorius, kurie yra valstybės tarnautojai, jie atsisako dalyvauti kaip pranešėjai konferencijose, organizuojamuose renginiuose, motyvuodami tuo, kad valstybės institucijos, kuriose jie dirba, nebeleidžia užsiimti tokia mokymų ir/ar kita autorine veikla.
Valstybės tarnautojas: 1) savęs nepristato ir kitaip neidentifikuoja kaip valstybės tarnautojo, neatstovauja valstybės institucijai, nenaudoja jos logotipų, kitų skiriamųjų ženklų, metodinės medžiagos ir kitų resursų; 2) veiklą vykdo ne darbo laiku; 3) veikla yra deklaruota pagal Įstatymą ir suderinta su darbdaviu; 4) nesinaudoja tarnybine informacija.
Prašoma pateikti nuomonę, išaiškinimą, ar valstybės tarnautojai gali užsiimti mokymo ir/ar kita autorine veikla, kai nėra objektyvaus interesų konflikto. Taip pat ar tai gali būti suderinama su Įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) normomis ir principais.
Atsakymas
Pagal Įstatymą valstybės tarnautojo privatus interesas taip pat siejamas su jo vykdoma papildoma veikla, nesusijusia su tarnybinėmis pareigomis. Pažymėtina, kad papildoma veikla gali būti derinama su tarnautojo darbu valstybinėje tarnyboje. Jeigu ji nesukelia tarnautojui nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto. T. y. Įstatymo nuostatų pažeidimo galima išvengti nusišalinant nuo tarnybinių pareigų, susijusių su papildoma veikla. Tarnautojas, užsiimdamas privačia veikla, privalo laikytis ir Įstatymo 3 straipsnyje išvardintų privačius interesus deklaruojančių asmenų pareigų. T. y. nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis, viešai neskelbiama tarnybine informacija, nesinaudoti valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, tinkamai deklaruoti privačius interesus.
Jeigu šiuo atveju, tarnautojas, užsiimdamas mokymų veikla, laikosi Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pareigų. T. y. nenaudoja savo kaip tarnyboje dirbančio asmens statuso, nenaudoja tarnybinės informacijos ar valstybės turto savo papildomoje veikloje, vadovaudamasis Įstatymo 6 str. sąlygomis deklaruoja privačius interesus. O kilus interesų konfliktui, jį gali efektyviai suvaldyti nusišalindamas nuo tarnybinių pareigų vykdymo. Komisijos nuomone, pagal Įstatymo nuostatas, kliūčių tarnautojui užsiimti papildoma privačia veikla neturėtų kilti.
Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Komisija prižiūri kaip įgyvendinami Įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas. Teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTĮ 6 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą. Sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.
Komisija, pagal savo kompetenciją, gali pateikti nuomonę tik dėl teisingo Įstatymo nuostatų taikymo tarnautojo papildomoje veikloje. Jeigu yra pagrindo manyti, kad papildoma tarnautojo veikla diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kt. Galutinį sprendimą dėl leidimo užsiimti papildoma veikla įgaliotas priimti tarnautoją į pareigas priimantis subjektas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.