Situacijos aprašymas
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą. Tai leidžiama pagal institucijos ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokama už papildomas mokslo darbuotojo pareigas. Apmokėjimas vykdomas pagal 5 dalies 3–6 punktus ir 10–12 dalių nuostatas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi pavaldžių mokslo įstaigų, kurių vadovai, prašo leisti papildomai dirbti mokslo darbuotojo pareigose toje pačioje įstaigoje.
Klausimai
Ar mokslo įstaigos (centro, instituto) vadovas gali dirbti papildomą darbą, t. y. ar gali būti toje įstaigoje, kuriai jis vadovauja, kartu ir mokslo darbuotoju?
Jeigu taip:
- Ar įstaigos vadovui nekyla dėl to nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas?
- Ar pavaduojančiam darbuotojui, kai jis atlieka įstaigos vadovo funkcijas, nuo kurių mokslo įstaigos vadovas nusišalina (nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokslinio darbuotojo, atžvilgiu), nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jei pavaduojantis yra tiesiogiai pavaldus įstaigos vadovui ?
Atsakymai
Ar mokslo įstaigos (centro, instituto) vadovas gali dirbti papildomą darbą, t. y. ar gali būti toje įstaigoje, kuriai jis vadovauja, kartu ir mokslo darbuotoju?
Valstybinių mokslinių tyrimų institutai veikia kaip biudžetinės arba viešosios įstaigos. Jei jų steigėjas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, direktorius ir jo pavaduotojas laikomi valstybės tarnautojais. Taigi, jiems taikoma Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigojanti vengti interesų konfliktų ir nusišalinti.
Įstatymo nuostatos nereglamentuoja teisės dirbti papildomą darbą toje pačioje ar kitoje įstaigoje, kurioje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo eina pareigas. Tačiau Įstatymo nuostatų požiūriu, papildomas darbas gali būti derinamas su valstybės tarnyba tik nesant interesų konflikto. Jei kyla interesų konfliktas, jo galima išvengti nusišalinant nuo sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo.
Ar įstaigos vadovui nekyla dėl to nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas?
Jeigu vadovas įstaigoje, kartu dirba ir darbuotoju, atsiranda tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Toks asmuo turi pareigą atlikti savo tarnybines funkcijas ir privalo vengti interesų konflikto. Nuolatinis interesų konfliktas privalo būti suvaldytas Įstatyme nustatytomis priemonėmis.
Asmuo, kuriam kyla interesų konfliktas, negali pats nuspręsti, kaip šis konfliktas bus valdomas. Jis turi paskirti asmenį, kuris spręstų su jo privačiais interesais susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju interesų konfliktų situacijos, galinčios kilti įstaigų vadovų veikloje, yra siejamos su jų privačiais interesais, papildomomis mokslinio darbuotojo pareigomis toje pačioje įstaigoje. Sprendimus dėl tokių interesų konfliktų situacijų valdymo pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį turėtų priimti šių įstaigų vadovus į pareigas priimantis subjektas.
Pažymėtina, kad nurodytoje situacijoje gali kilti papildoma vadovo veiklos rizika, susijusi su jo privačiais interesais. Pavyzdžiui, tai gali būti bandymas paveikti sprendimus dėl papildomų pareigų.
Įvertinant tai, kad įstaigos vadovui taikytini aukščiausi elgesio standartai, dėl jo veiksmų visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių. Todėl rekomenduotina pašalinti visus rizikos veiksnius, galinčius interesų konflikto situaciją sukurti.
Ar pavaduojančiam darbuotojui, kai jis atlieka vadovo funkcijas, nuo kurių mokslo įstaigos vadovas nusišalina (nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokslinio darbuotojo, atžvilgiu), nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jei pavaduojantis yra tiesiogiai pavaldus mokslo įstaigos vadovui?
Mokslo įstaigos vadovui, nusišalinus nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokslinio darbuotojo, atžvilgiu, interesų konfliktas nekyla. Tačiau įžvelgtina rizika, kad sprendimus, susijusius su mokslo įstaigos vadovo papildomomis pareigomis, priimantis pavaldus asmuo, gali būti neobjektyvus.
Iš pateiktos informacijos nėra aišku, kam pavaldus yra mokslo įstaigos vadovas eidamas mokslinio darbuotojo pareigas. Jeigu įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai kontroliuoja tiesioginio vadovo veiklą jam einant mokslinio darbuotojo pareigas. Tai, pažymėtina, kad šie pavaldumo santykiai taip pat gali būti susiję su neobjektyvumo rizika priimant sprendimus.
Siūlymai
Proporcingai pasirenkamos interesų konfliktų valdymo priemonės leidžia kontroliuoti ir netgi panaikinti interesų konflikto situacijos rizikas. Pritaikius Įstatyme numatytas interesų konflikto valdymo priemones rizikos veiksniai, galėtų būti tinkamai suvaldyti. Siūlytina:
- Mokslo įstaigos vadovui pateikus nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su jo kitomis pareigomis toje įstaigoje, pavesti spręsti šiuos klausimus kitam asmeniui (pavyzdžiui, mokslo įstaigos vadovo pavaduotojui);
- Tikrinti mokslo įstaigos vadovo pavaduotojo sprendimų, susijusių su mokslo įstaigos vadovo kitomis (mokslinio darbuotojo) pareigomis, pagrįstumą.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.