Klausimas
Prašoma, kad VTEK, pagal savo kompetenciją, įvertintų ligoninės įvardytas problemas. Šios problemos susijusios su specialistų darbu keliose įstaigose – darbo organizavimu, kokybe, pacientų sauga, kontrole, teisiniais aspektais, darbo teise ir interesų konfliktu. Taip pat prašoma pasiūlyti galimus sprendimo būdus (teisinius, administracinius ar organizacinius), kuriuos būtų galima svarstyti nacionaliniu ar įstaigų lygmeniu. Įvertinti, ar galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, ar reikalingi pokyčiai (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, metodikų lygmeniu ar panašiai).
Komisijos kompetencija
Komisija pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą prižiūri, kaip įgyvendinamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Ji teikia pasiūlymus dėl šio teisės akto nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo, šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, Komisija, veikdama savo kompetencijos ribose, teikia nuomonę tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Įstatymo nuostatų taikymu nurodomu atveju.
Atsakymas
Įstatymo nuostatos Įstatymo nuostatos dėl interesų deklaravimo, nusišalinimo ir dovanų priėmimo taikomos gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams. Tai apima dirbančius sveikatos priežiūros ar vaistinės licenciją turinčiose viešosiose ir biudžetinėse įstaigose. Taip pat – valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kuriose valstybė ar savivaldybė turi lemiamą įtaką per akcijas ar kitais būdais, Įstatymo 11 ir 13 straipsniai bei 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas.
Gydytojo privatūs interesai
Nagrinėjamu atveju gydytojo veikla privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) yra laikoma jo privačiu interesu. Pažymėtina, kad tokia papildoma veikla gali būti derinama su darbu valstybinėje ASPĮ, jeigu ji nesukelia nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Gydytojui Įstatymo nuostatų pažeidimo galima išvengti nusišalinant nuo tarnybinių pareigų, kai šios pareigos yra susijusios su privačia papildoma veikla, vykdymo. Pavyzdžiui, kai deklaruojantysis galėtų būti laikomas asmeniškai suinteresuotu sprendžiamų tarnybinių klausimų eiga ar rezultatu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad privačius interesus deklaruojantiems asmenims taip pat taikomos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, tarp jų ir pareiga nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 punktas).
Gydytojas, konsultuodamas pacientą valstybinėje ASPĮ, jį nukreipia gydytis į privačią ASPĮ, kurioje dirba pats. Jeigu to gydymo galima būtų suteikti ir valstybinėje įstaigoje, toks veiksmas gali prieštarauti Įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad pacientas turi teisę pasirinkti ASPĮ, kurioje jis nori tęsti gydymą. Jeigu pacientas pageidauja sužinoti alternatyvas, gydytojas privalo jas pateikti objektyviai. Jis negali bandyti paveikti paciento pasirinkimo savo naudai. Jeigu valstybinėje ASPĮ dirbantis gydytojas agituoja pacientą, bandydamas įkalbėti jį tęsti gydymą pas tą patį gydytoją, tačiau jau privačioje ASPĮ, laikytina, kad jis naudojasi savo, kaip valstybinėje ASPĮ dirbančio gydytojo statusu, asmeninei naudai gauti.
Atkreiptinas dėmesys
Pabrėžtina, kad gydytojai, einantys pareigas privačiose ASPĮ, nėra laikomi Komisijos kontrolės subjektais ir todėl Įstatymo nuostatos, kai yra vykdomos šios pareigos, jiems netaikomos. Taigi situacijų, kai gydytojas konsultuojamą pacientą privačioje ASPĮ nukreipia į valstybinę ASPĮ (kai atvejis kliniškai sudėtingas, didesnė komplikacijų rizika ir todėl atsakomybė ir išlaidos perkeliamos kitai įstaigai), vertinimas nėra Komisijos kompetencija.
Taisyklės, kurių turi laikytis privačius interesus deklaruojantys asmenys, taigi ir gydytojai, dirbantys valstybės ar savivaldybių ASPĮ, tam, kad tarnybinės pareigos ar statusas nebūtų naudojami tenkinti privačius interesus, jau yra aiškiai reglamentuoti Įstatyme.
Rekomendacijos vadovams
Kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo, kontroliuoja bei prižiūri ir institucijų ir įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Pastarieji deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva prevenciniais tikslais gali pateikti rekomendacijas dėl Įstatymo nuostatų laikymosi (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis). Raštu teikiamos rekomendacijos deklaruojantiems asmenims yra privalomos. Jose nurodoma, nuo kokių pareigų reikia nusišalinti. Taip pat paaiškinama, kada elgesys gali būti laikomas statuso naudojimu asmeninei naudai.
Siūlytina ASPĮ vadovams (įgaliotiems asmenims) ne tik reguliariai priminti privačia veikla užsiimantiems gydytojams apie jiems taikomas Įstatyme nustatytas pareigas, bet ir apsvarstyti išankstinių rekomendacijų pateikimą.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.