Klausimas
Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės valdoma uždaroji akcinė bendrovė (toliau – Bendrovė) įpareigota išieškoti delspinigius iš Bendrovei žalą padariusių asmenų. Bendrovė kreipėsi į teismą dėl žalos išieškojimo iš Bendrovės buvusios generalinės direktorės, tačiau teismas pastarosios neteisėtų veiksmų nenustatė ir priteisės iš Bendrovės bylinėjimosi išlaidų. VTEK klausiama:
- Ar Etikos komisija gali pradėti tyrimą dėl Savivaldybės tarybos narių balsavimo, kai jie, priimdami sprendimą įpareigoti Bendrovės administraciją kreiptis į teismą, galimai viršijo savo įgaliojimus, kadangi nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Akcinių bendrovių įstatymas tokios teisės tarybos nariams nesuteikia?
- Kadangi teismų sprendimais paaiškėjo, jog tarybos sprendimui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, ar tokia situacija gali būti laikoma tęstinio pobūdžio pažeidimu, dėl kurio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ir vėliau, kai jau galutinai paaiškėjo visos aplinkybės?
Atsakymas
Dėl termino
Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų. Kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas (institucijos) nutraukia šiuos veiksmus. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-1188/2023).
VTEK nuomone, esant situacijai, kai Etikos komisijoje sprendžiamas klausimas dėl tyrimo (ne)pradėjimo dėl tarybos nario dalyvavimo savivaldybės tarybos posėdyje jam balsuojant dėl atitinkamo sprendimo – toks veiksmas teisės teorijos požiūriu turėtų būti traktuojamas kaip paprastas vienkartinis galimas pažeidimas, bet ne tęstinis, todėl tyrimo atlikimo ir atsakomybės taikymo senaties terminas yra skaičiuojamas nuo veiksmų atlikimo. T. y. balsavimo taryboje dėl sprendimo, bet ne nuo vėliau paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su pasekmėmis, kilusiomis dėl minėtojo sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 7 straipsnio 2 dalį Etikos komisija tiria tik tuos galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai bei, įvertinus tą aplinkybę, kad Savivaldybės tarybos nariai tarybos posėdyje sprendimą priėmė (duomenys neskelbiami) manytina, kad Etikos komisija, vadovaudamasi Kodekso nuostatomis, neturi teisinio pagrindo pradėti tarybos narių elgesio tyrimo, nes jau yra suėję tokio tyrimo pradėjimo ir atsakomybės taikymo valstybės politikams senaties terminas.
Dėl Etikos komisijos kompetencijos
Etikos komisijos kompetencija yra ganėtinai plati ir neapsiriboja vien Kodekso nuostatų laikymosi priežiūra. Visgi, spręsdama klausimą, ar pradėti valstybės politiko elgesio tyrimą, Etikos komisija privalo nustatyti, ar svarstomas klausimas yra priskirtinas jos kompetencijai.
Nors VTEK teigiama, kad bylinėjimosi išlaidų priteista, nes teismas nenustatė Bendrovės buvusios direktorės neteisėtų veiksmų (VTEK pastaba: kas rodo, kad ginčas, greičiausiai, kilo tarp minėtųjų subjektų dėl direktorės elgesio), tačiau taip pat nurodoma, kad 2025 m. teismų sprendimais paaiškėjo, jog tarybos sprendimui (VTEK pastaba: kuris buvo protokolinis) nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Analizuojamoje situacijoje yra neaišku, ar teismas vertino tik buvusios direktorės veiksmus (kai, jai vaduojant Bendrovei, nebuvo išieškoti delspinigiai iš AB ir dėl to Bendrovei kilo žala), ar taip pat teismas vertino ir pasisakė dėl atitinkamo savivaldybės tarybos protokolinio sprendimo teisėtumo?
VTEK atkreipia dėmesį, kad pagal VSĮ 23 straipsnio nuostatas Etikos komisija prižiūri, kaip meras ir savivaldybės tarybos nariai laikosi VSĮ, Kodekso Įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų, tačiau teisės aktai nenumato Etikos komisijos kompetencijos vertinti savivaldybės tarybos (kaip kolegialios institucijos) priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl tarybos įgaliojimų viršijimo, kai, galimai protokolinis sprendimas buvo priimtas ne pagal savivaldybės tarybai nustatytą kompetenciją.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į VSĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią draudžiama savivaldybės tarybos narį persekioti už jo balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų ar savivaldybės kolegijos posėdžiuose. To paties įstatymo 70 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, VTEK nuomone yra pakankamas pagrindas abejoti, ar nagrinėjamuoju atveju Etikos komisija, vertindama Savivaldybės tarybos narių balsavimą dėl atitinkamo protokolinio sprendimo jiems galimai viršijant įgaliojimus, neviršytų Etikos komisijos kompetencijos. Pabrėžtina, kad teisės doktrina draudžia valdžios įstaigoms, viešojo administravimo subjektams (ir Etikos komisijoms) veikti ultra vires principu, t. y. viršyti teisės aktais jiems suteiktus įgaliojimus, peržengti suteiktos diskrecijos ribas, veikti pagal kitam subjektui priskirtą išimtinę kompetenciją. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo ir nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2227/2013; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013; 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014 ir kt.).
Teisinės nuostatos
Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) reglamentuojama, kad Etikos komisija prižiūri, kaip meras ir savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas), reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų; Etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties minėtiems teisės aktams (VSĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai).
Kodekso 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šiuo teisės aktu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (Kodekso 1 straipsnio 1 dalis).
Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Etikos komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.