Situacija
Darbuotojas yra įstaigos darbuotojas, kurio funkcijos yra susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu, įskaitant techninės priežiūros paslaugų pirkimų inicijavimą ir administravimą (taip pat per CPO LT katalogą).
Darbuotojas planuoja steigti mažąją bendriją, kurios veiklos sritis būtų statybos techninės priežiūros paslaugų teikimas.
Ši jo įmonė ateityje planuotų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose per CPO LT, tačiau ne toje perkančiojoje organizacijoje, kurioje jis dirba.
Tarnautojas pažymi, kad nedalyvautų savo darbovietės vykdomuose pirkimuose kaip tiekėjas. O prireikus nusišalintų nuo bet kokių su techninės priežiūros pirkimais susijusių funkcijų darbovietėje ir deklaruotų privačius interesus teisės aktų nustatyta tvarka.
Klausimai
- Ar tokia situacija būtų laikoma interesų konfliktu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas?
- Ar dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose per CPO LT būtų laikomas leistinu?
- Kokios papildomos priemonės (jei tokios galimos) turėtų būti taikomos siekiant išvengti interesų konflikto ar jo regimybės?
Atsakymas
Faktas, jog tarnautojas, būdamas privačius interesus deklaruojančiu asmeniu, planuoja steigti MB, nekelia tarnautojui interesų konflikto. Siekiant išvengti interesų konflikto rizikos, manytina, kad darbuotojas turėtų nedalyvauti procesuose, susijusiuose su įstaigos planuojamomis įsigyti statybos techninės priežiūros paslaugomis
Jeigu įstaiga įsigytų darbuotojo MB teikiamas paslaugas, turėtų nekontroliuoti, neprižiūrėti, nevertinti savo MB teikiamų paslaugų.
Įstatymas nereglamentuoja pareigų suderinamumo, taip pat tiesiogiai nedraudžia jam kaip privačius interesus deklaruojančiam asmeniui užsiimti kita papildoma privačia veikla (būti MB steigėju). Tačiau įpareigoja nespręsti su tarnautojo privačiais interesais (MB veikla ar šios veiklos klientais) susijusių klausimų.
Įstatymo nuostatų prasme jam vykdant privačią veiklą taip pat nėra draudžiama dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose per CPO LT.
Iškilus interesų konflikto situacijai privalėtų nusišalinti. Nusišalinimo procedūra – informuoti įstaigos vadovą apie galimą interesų konfliktą, pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su MB ar šios veiklos klientais.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Dėmesio
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies draudimas taikomas tik darbuotojas dirbantiems asmenims. Jeigu privačius interesus deklaruoja tik pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą, ši nuostata darbuotojui nebūtų taikoma.
Minėtame straipsnyje nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką. Taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas (įgaliotas atstovas), savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Taigi darbuotojams negalėtų atstovauti juridiniam asmeniui (MB) įstaigoje, kurioje jis eina pareigas. Ar bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje (jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai). Norėdamas atstovauti juridiniam asmeniui (MB), dėl išimties taikymo turėtų kreiptis į įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį.
Deklaravimas
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas deklaruojantis asmuo savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo (sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio) turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai.
Taigi įsteigęs MB, šiuos duomenis per 30 kalendorinių dienų privalo nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje.
Rekomendacijos
Pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva prevenciniais tikslais gali pateikti rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi. Šiose raštu teikiamose rekomendacijose, kurios deklaruojantiesiems yra privalomos, nurodoma, nuo kokių, su privačiais interesais susijusių tarnybinių pareigų atlikimo (pavedimų vykdymo), jie privalo nusišalinti.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina sprendimą užsiimti tarnautojo nurodoma veikla taip pat suderinti su tarnautojo įstaigos vadovu (ar kitu įgaliotu asmeniu) bei, esant poreikiui, kreiptis dėl minėtųjų išankstinių rekomendacijų pateikimo.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.