Klausimas
Ar asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintam pažeidusiu Įstatymo reikalavimus einant pareigas savivaldybės institucijoje, Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas taikomas skiriant jį į pareigas institucijoje, nepriklausančioje tai pačiai įstaigų sistemai?
Atsakymas
Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje, įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.
Pažymėtina, kad Įstatymas neapibrėžia lygiaverčių ar aukštesnių pareigų sąvokų, taip pat neapibrėžia įstaigų sistemos sąvokos. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis ir kitais valstybės valdžios bei savivaldos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
Klausimas
Ar Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai taikomi skiriant asmenį į pareigas kitoje institucijų sistemoje?
Atsakymas
Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią valstybėje ir yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Vyriausybę sudaro jos vadovas ir ministrai. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Vyriausybės įstaigų sistemai priskiriamos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų bei kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos.
Tuo tarpu savivaldybių tarybos ir merai įgyvendina savivaldos teisę administraciniuose teritoriniuose vienetuose – savivaldybėse ir yra savivaldybių administravimo subjektai. Savivaldybės taryba, kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija, ir meras, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, veikia atitinkamos savivaldybės teritorijoje ir nėra priskiriami Vyriausybės įstaigų sistemai.
Komisija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą, laikosi pozicijos, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija nėra Vyriausybės ir jos įstaigų sistemos dalis.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.