Situacija
Komisija gavo institucijos prašymą pateikti nuomonę dėl Įstatymo įgyvendinimo.
Nurodoma, kad institucija gavo Komisijos sprendimus, kuriais konstatuota, jog du institucijos darbuotojai pažeidė Įstatymo nuostatas.
1 klausimas
Ar Komisijos sprendimuose vertintų darbuotojų atžvilgiu taikoma Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis?
Atsakymas
Komisija, vertindama darbuotojų elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams, konstatavo, kad šie asmenys, eidami institucijos valdymo organo narių ir struktūrinių padalinių vadovų pareigas, pagal Įstatymą laikytini deklaruojančiais asmenimis.
Sprendimuose konstatuota, kad darbuotojai pažeidė Įstatymo nuostatas, susijusias su pareiga vengti interesų konflikto bei nusišalinti jam kilus.
Įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už Įstatymo pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje, įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai yra deklaruojantys asmenys ir yra pripažinti pažeidę Įstatymo nuostatas, jiems taikomi Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai ir apribojimai.
2 klausimas
Kokie darbdavio veiksmai gali būti laikomi skatinimu?
Atsakymas
Vertinant, ar tam tikra priemonė laikytina darbuotojo skatinimu, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius ir darbo apmokėjimą.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo darbo užmokestį gali sudaryti premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos už gerai atliktą darbą, veiklą ar pasiektus rezultatus. Tokios premijos gali būti laikomos darbuotojo skatinimo forma.
Jeigu institucijos vidaus teisės aktuose arba darbo apmokėjimo sistemoje yra nustatyti ir kiti skatinimo būdai, pavyzdžiui, vienkartinės piniginės išmokos, premijos už pasiektus rezultatus, jubiliejų ar švenčių progomis skiriamos išmokos bei panašios priemonės, jos taip pat laikytinos skatinimu.
Todėl darbuotojams, kuriems taikomi Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai, tokios skatinimo priemonės negali būti taikomos.
3 klausimas
Ar su darbuotoju, pripažintu pažeidusiu Įstatymo nuostatas, vienų metų laikotarpiu nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali būti sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo?
Atsakymas
Komisijos nuomone, papildomų užduočių skyrimas arba susitarimo dėl papildomo darbo sudarymas bei apmokėjimas už tokį darbą nelaikytinas darbuotojo skatinimu.
Nacionalinėje darbo teisėje įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas, pagal kurį darbuotojas turi teisę gauti papildomą atlygį už papildomą darbo krūvį ar papildomas funkcijas.
Todėl Įstatymo nuostatos savaime nedraudžia sudaryti susitarimų dėl papildomo darbo ar mokėti už papildomų funkcijų atlikimą.
4 klausimas
Ar reorganizacijos atveju darbuotojų darbo sutartys gali būti keičiamos pakeičiant darbo funkcijas arba pareigų pavadinimus?
Atsakymas
Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis draudžia vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos darbuotoją priimti, perkelti, skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ar įstaigų sistemoje, kurioje jis dirba.
Todėl darbo sąlygų pakeitimas, susijęs su darbo funkcijų patikslinimu, darbo funkcijų perskirstymu ar pareigybės pavadinimo pakeitimu, savaime neprieštarauja Įstatymo nuostatoms.
Tačiau jeigu darbuotojas būtų priimamas ar perkeliamas į kitas lygiavertes arba aukštesnes pareigas, toks sprendimas prieštarautų Įstatyme nustatytiems apribojimams.
Aplinkybė, kad naujos pareigos savo turiniu būtų panašios į anksčiau eitas pareigas, savaime nepanaikina Įstatyme nustatyto draudimo, nes jis taikomas tiek perkėlimui į aukštesnes, tiek į lygiavertes pareigas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.