Klausimas
Ar šiuo metu pareigas einantis savivaldybės tarybos narys, Komisijos sprendimu pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi gali dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose?
Atsakymas
Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.
Kadangi nagrinėjamu atveju asmuo eina savivaldybės tarybos nario pareigas ir siekia būti išrinktas į savivaldybės tarybos nario ir (ar) mero pareigas, aktualus yra Įstatyme nustatytas draudimas būti renkamam į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.
Įstatymas neapibrėžia lygiaverčių pareigų sąvokos. Taikant įstatymų analogiją, laikytina, kad savivaldybės tarybos nario pareigos, į kurias siekia būti išrinktas šiuo metu šias pareigas einantis asmuo, gali būti vertinamos kaip lygiavertės.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybės politikams šis įstatymas netaikomas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis lygiavertes pareigas apibrėžia kaip tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančias pareigas. Atsižvelgdama į tai, taikydama įstatymų analogiją, Komisija mano, kad savivaldybės tarybos nario pareigos, į kurias siekia būti išrinktu šiuo metu pareigas einantis savivaldybės tarybos narys, yra laikytinos lygiavertėmis.
Vertinant nagrinėjamą situaciją taip pat atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų nuostatas bei jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Taigi pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai turi žemesnę galią nei Konstitucija, tačiau aukštesnę galią nei įstatymai.
Rinkimų teisinius santykius reglamentuojantis konstitucinis įstatymas nustato teisę rinkti ir būti renkamam bei kandidatams keliamus reikalavimus. Rinkimų kodekso 4 straipsniu nustatyta, kad teisę rinkti ir teisę būti renkami turi Konstitucijoje ir šiame kodekse nurodyti asmenys. Pagal Konstitucijos 34 ir 119 straipsnius, teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Kandidatų reikalavimuose numatyta pareiga pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau nenustatytas draudimas kandidatuoti ar būti registruojamam kandidatu asmeniui, kuris yra pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Spręstina, kad Rinkimų kodeksas turi aukštesnę galią nei Įstatymas.
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti kandidatai, įtvirtinti Rinkimų kodekso 75 ir 76 straipsniuose. Susipažinus su nurodytaisiais reikalavimais kandidatams, pastebėtina, kad vienintelis jų, susijęs su Įstatymo nuostatų taikymu, yra reikalavimas pateikti privačių interesų deklaraciją. Tuo tarpu draudimas asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, dalyvauti rinkimuose ir būti registruojamam į kandidatų sąrašą Rinkimų kodekse nenustatytas.
Darytina išvada, kad teisė būti kandidatu savivaldos rinkimuose ribojama tik tais atvejais, kurie aiškiai nustatyti Konstitucijoje ir rinkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Apibendrinant konstatuotina, kad savivaldybės tarybos nariui, Komisijos sprendimu pripažintam pažeidusiu Įstatymo nuostatas, Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas būti renkamam į lygiavertes pareigas nėra taikomas kandidatuojant savivaldos rinkimuose.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.