Situacija
Pareiškėjas nurodė, kad eina vadovaujamas pareigas valstybės institucijoje. Jis taip pat dirba akademinį darbą aukštojoje mokykloje. Pareiškėjas dėsto paskaitas ir veda seminarus studentams. Savo profesines teisės srities žinias jis taip pat naudoja vykdydamas individualią veiklą. Jis rengia publikacijas, skaito viešas paskaitas, pranešimus ir vykdo kitą panašią veiklą. Šiai veiklai vykdyti pareiškėjas turi individualios veiklos pažymą.
Pareiškėjas nurodė, kad akademinę veiklą aukštojoje mokykloje vykdo ilgą laiką. Akademinė veikla skatina jį dalyvauti įvairioje praktinėje, pedagoginėje ir mokslinėje veikloje. Pareiškėjas dalyvauja seminaruose, mokymuose ir konferencijose. Jis taip pat rengia straipsnius įvairiems leidiniams ir žiniasklaidai. Šia veikla siekiama šviesti visuomenę, teikti praktines įžvalgas ir dalytis profesinėmis žiniomis.
Pareiškėjas rengia viešai skelbiamas publikacijas ir komentuoja praktines situacijas žiniasklaidos priemonėms. Jis taip pat rengia pranešimus konferencijose ir dalyvauja seminaruose bei mokymuose kaip lektorius. Pareiškėjas šią veiklą vykdė ir anksčiau. Jis siekia ją tęsti laisvu nuo pagrindinio ir akademinio darbo metu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad profesinėje veikloje naudoja tik viešą ir visiems prieinamą informaciją. Jis remiasi institucijų ir organizacijų interneto svetainėse viešai skelbiama informacija. Taip pat naudojami teisės aktai, viešai skelbiami teismų sprendimai ir kiti vieši šaltiniai.
Pareiškėjas nurodė, kad rengiamame turinyje nebūtų naudojama nevieša informacija. Taip pat nebūtų naudojama informacija, sužinota vykdant tarnybines funkcijas. Nurodyta veikla būtų vykdoma savišvietos, mokymosi ir visuomenės finansinio raštingumo didinimo tikslais.
Mokymuose, seminaruose ir publikacijose pareiškėjas pateiktų savo, kaip autoriaus, mokslininko ir pedagogo, įžvalgas. Jis taip pat pateiktų savo nuomonę, pastebėjimus ir požiūrį. Jie būtų grindžiami viešai skelbiamais teisės aktais, teismų sprendimais ir kitais viešais šaltiniais.
Klausimai
Ar pareiškėjas, nepažeisdamas Interesų derinimo įstatymo nuostatų, pagal turimą individualios veiklos pažymą gali vykdyti individualią veiklą ir gauti atlygį rengdamas straipsnius, mokymus (seminarus), taip pat įvairių formatų mokomąją medžiagą savišvietos, mokymo tikslais (pavyzdžiui, skaidres, aprašus ir pan.)? Ar toks veiklos vykdymas nebus laikomas Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimu? Ar pareiškėjas pagal individualios veiklos pažymą gali vesti mokymus (seminarus) ir gauti už tai atlygį iš privačių fizinių ar juridinių asmenų / mokymų organizatoriaus? Ar pareiškėjas, eidamas vadovaujamas pareigas valstybės institucijoje, laisvu laiku (ne darbo metu) gali, nepažeisdamas Interesų derinimo įstatymo nuostatų, vesti mokymus, paskaitas, rengti mokomąją medžiagą, publikuoti straipsnius aktualiomis teisės temomis iš viešai prieinamos informacijos, pateikdamas savo, kaip mokslininko, pedagogo, nuomonę, įžvalgas ir gauti už tai atlygį pagal minėtą individualios veiklos pažymą?
Ar pareiškėjas, eidamas vadovaujamas pareigas valstybės institucijoje, laisvu nuo tarnybos metu gali rengti mokymų medžiagą (pavyzdžiui, vadovėlį, mokymų programą, mokymų tekstą, užduotis, teorinę ar praktinę medžiagą), už kurią pagal individualios veiklos pažymą jam būtų mokamas atlygis ir kuri būtų naudojama švietimo paslaugas teikiančio subjekto vardu vedamuose mokymuose? Pareiškėjas pažymi, jog šiuo atveju mokymus vestų subjekto, kuriam pagal individualios veiklos pažymą būtų rengiama mokymų medžiaga, lektoriai. Mokymų medžiagoje būtų naudojama tik viešai prieinama informacija, pateikiami pareiškėjo, kaip autoriaus, pedagogo, mokslininko, kūrybiniai pavyzdžiai, įžvalgos, vertinimai. Ar pareiškėjas galėtų ir pats vesti tokius mokymus, kuriems rengtų medžiagą ir už tai atlygį gautų taip pat pagal individualios veiklos pažymą?
Atsakymas
Vadovaujantis Komisijos statusą, uždavinius bei veiklos principus reglamentuojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio, apibrėžiančio Komisijos įgaliojimus, nuostatomis, Komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl: 1) deklaruojančių asmenų veikos atitikties Interesų derinimo įstatymui; 2) fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms; 3) atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra Vyriausybės nariai, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka. Minėtieji teisės aktai nereglamentuoja valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigų suderinamumo klausimų.
Komisijos nuomone, laisvu nuo tarnybos metu gali vykdyti individualią veiklą, vesti mokymus ir paskaitas, rengti mokomąją medžiagą, publikuoti straipsnius aktualiomis teisės temomis bei gauti už tai atlygį, jeigu ši veikla nekelia nuolatinio interesų konflikto vykdant vadovaujančias pareigas tarnyboje, nėra naudojamasi tarnybine ar viešai neskelbiama informacija, laikomasi kitų Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir nekyla reputacijos rizikos institucijai, kurioje einate pareigas. Taip pat, jeigu tokią veiklą vykdyti leidžia specialieji teisės aktai (jeigu tokie yra taikomi).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004).
Klausimai
Ar kiekvienas privatus bei viešas subjektas, kuris pagal individualios veiklos pažymą mokėtų atlygį už šią kūrybinę ir (ar) pedagoginę veiklą (už straipsnį ar konkrečius mokymus), teisės aktų nustatyta tvarka, jei nėra privačių interesų, neturi būti deklaruojamas tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, kai atlygis už straipsnį ar mokymus neviršija 3 000 Eur? Ar reikia deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, jei toks atlygis viršija 3 000 Eur, tačiau jis mokamas kaip autorinis atlyginimas ir daugiau jokių privačių interesų, išskyrus autorinio atlyginimo mokėjimą, nėra?
Atsakymas
Detalesnis privačių interesų sąrašas pateikiamas Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame deklaruotinus duomenis.
Deklaruojantis asmuo visais atvejais deklaracijoje pateikia duomenis apie esamą darbovietę ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreipiame dėmesį, kad kitos einamos pareigos ir darbovietės vertintinos kaip interesų konflikto rizikos veiksnys, galintis sukurti interesų konflikto situaciją deklaruojančio asmens tarnybinėje veikloje.
Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardijami duomenys, kurie privačių interesų deklaracijoje turėtų būti nurodomi tais atvejais, kai tampa interesų konflikto deklaruojančiojo tarnybinėje veikloje priežastimi. Tokių duomenų kategorijai priskiriami pastarųjų vienų metų laikotarpiu sudaryti didesnės negu 3 000 Eur vertės sandoriai, įskaitant individualios veiklos sandorius (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat su artimais ir kitais asmenimis susiję duomenys (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kt. Taigi šios aplinkybės gali būti tapatinamos su privačiu deklaruojančiojo interesu, galinčiu tapti interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje priežastimi.
Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja deklaruojančius asmenis privačių interesų deklaracijoje nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Taigi privalu deklaruoti kitus duomenis, susijusius su individualia veikla (deklaracijoje „Kiti duomenys“), jei jie kelia ar gali kelti interesų konfliktą atliekant tarnybines pareigas.
Deklaruojantis asmuo, vykdantis individualią veiklą ar sudarantis sandorius, šiuos duomenis privačių interesų deklaracijoje turėtų nurodyti tada, kai vykdomos individualios veiklos ar kito sandorio vertė viršija 3 000 eurų ir gali kilti interesų konfliktas, jeigu tektų vykdyti tarnybines pareigas, susijusias su sandorio šalimi ar asmeniu, kuriam teikiamos paslaugos pagal individualią veiklą. Tokiu atveju deklaruojantis asmuo nuo šių tarnybinių pareigų vykdymo turėtų nusišalinti Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi Interesų derinimo įstatyme numatyta deklaruoti per paskutinius 12 mėnesių sudarytus sandorius, laikytina, kad sandorio šalis deklaruojančiojo privačiu interesu yra 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos; tuo pačiu laikotarpiu deklaruojančiajam taikytina ir nusišalinimo pareiga. Jeigu sandoris yra tęstinis, nusišalinimo pareiga išlieka tol, kol egzistuoja galimybė kilti interesų konfliktui.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas pats deklaruojantis asmuo turi įsivertinti, ar dėl sandorio šalies jam kyla ar ateityje gali kilti interesų konfliktas atliekant tarnybines pareigas. Jeigu dėl sudaryto sandorio šalies ar kitų duomenų interesų konfliktas nekyla ar nėra tikėtinos galimybės kilti ateityje, deklaracijoje šių duomenų nurodyti neprivalu. Tačiau jeigu vykdant tarnybines pareigas tektų rengti, svarstyti ir (ar) priimti sprendimą dėl sandorio šalies ar subjekto, kuris Jums pagal individualios veiklos pažymą mokėtų atlygį už kūrybinę ir (ar) pedagoginę veiklą, atsirastų pareiga nusišalinti nuo šių tarnybinių pareigų vykdymo.
Klausimas
Jeigu susiklostytų situacija, kai kuris nors iš šių subjektų (pvz., leidykla, kuriai rašomas straipsnis pagal individualios veiklos pažymą, arba mokymų centras, kuriame vedė mokymus pagal individualios veiklos pažymą) pateiktų paklausimą įstaigai (kurioje tarnautojas eina vadovaujančias pareigas) klausimais, kurio sprendimo priėmime tarnautojas dalyvautų, tuomet nedelsdamas nuo tokio sprendimo rengimo ir priėmimo nusišalintų ir tai turėtų nurodyti privačių interesų deklaracijoje?
Atsakymas
Deklaruojančius asmenis Interesų derinimo įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Interesų derinimo įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Interesų derinimo įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Deklaruojantis asmuo apie Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Interesų derinimo įstatymo nuostatų tikslas yra prevencija, todėl šio įstatymo pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą deklaruojantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas egzistuoja. Net ir asmeniui nenaudingas sprendimas gali sukelti interesų konfliktą kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi – užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).
Atsižvelgiant į Interesų derinimo įstatymo nuostatas, rekomenduotina nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su jo vykdoma individualia veikla ar kitomis papildomai vykdomomis veiklomis, sudarytų sandorių šalimis rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo. Nagrinėjamoje situacijoje gali būti teikiamas vienas bendras išankstinis nusišalinimas tarnautojo tiesioginiam vadovui. Vienkartinio pobūdžio atvejais, esant interesų konflikto rizikos požymių, nusišalinimo procedūra atliekama pareiškiant vienkartinį nusišalinimą.
Nusišalinimas teikiamas:
darbo grupėse, komitetuose, komisijose – jų nariams;
kitais atvejais – į pareigas skiriančiam (priimančiam) asmeniui.
Teikiant vienkartinį nusišalinimą konkrečioje situacijoje (pavyzdžiui, nusišalinant nuo posėdyje svarstomo klausimo), nusišalinimas apima visą procedūrą, susijusią su interesų konfliktą keliančiu klausimu (nusišalinimas lieka galioti iki interesų konfliktą keliančio klausimo svarstymo pabaigos).
Kilus vienkartinio pobūdžio interesų konfliktui sudarius sandorį su fiziniu ar juridiniu asmeniu, sandorio šalies deklaruoti neprivalu. Tačiau jei dėl ryšio su fiziniu ar juridiniu asmeniu būtų galima daugkartinio interesų konflikto situacija, tokį ryšį ar sandorio šalį rekomenduotina nurodyti privačių interesų deklaracijoje.
Klausimai
Ar mokymus, seminarus jis turėtų vesti tik tomis dienos valandomis, kuriomis įformintos ne darbo valandos įstaigoje pagal suderintą atskirą darbo grafiką? Jeigu įstaigos vidinėse tvarkose būtų numatyta, kad įstaigos darbuotojas (valstybės tarnautojas), įskaitant įstaigos viršininką, gali laisvu ne darbo metu pagal suderintą darbo grafiką vesti mokymus, seminarus mokesčių temomis naudodamasis tik viešai prieinama informacija, tai tokia įstaigos vidinė tvarka nepažeistų Interesų derinimo įstatymo, jeigu būtų laikomasi visų anksčiau šiame rašte aptartų sąlygų? Ar tokiu atveju galite rengti bei publikuoti straipsnius, vesti mokymus (seminarus), ruošti mokomąją medžiagą, už kurią būtų mokamas atlygis pagal individualios veiklos pažymą, laikydamasis anksčiau aprašytų sąlygų? O galbūt turėtumėte atlikti papildomus veiksmus ir (ar) žinoti papildomą informaciją, vykdydamas tokią veiklą?
Atsakymas
Akcentuotina, kad darbuotojo darbo laiko organizavimas ir kontrolė (darbo laiko apskaita, darbo drausmės priežiūra, darbuotojo buvimas darbo metu ne darbo vietoje ir pan.), taip pat galimų drausminių pažeidimų vertinimas ir atsakomybės taikymas yra darbo santykių (darbo teisės) sritis, kuri, VTEK vertinimu, nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai; nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Komisijos nuomone, savo papildomą veiklą, nesusijusią su įstaigos viršininko funkcijomis (vesti seminarus, mokymus, rengti straipsnius ir kt.), turėtumėte vykdyti ne darbo įstaigos valandomis, nesinaudodamas viešai neskelbiama tarnybine informacija ir atsižvelgdamas į kitus Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Dėl įstaigos vidinėse tvarkose įtvirtinamų nuostatų, reglamentuojančių papildomas darbuotojų veiklas ne darbo metu, sprendimus turėtų priimti pati institucija. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad vidiniuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos neturi pažeisti jau minėtų Interesų derinimo įstatymo nuostatų.
Klausimai
Ar rengiant tokius straipsnius, kai įvardijamas jų autorius, straipsnyje galite būti nurodomas ir kaip akademinės institucijos fakulteto docentas, ir kaip įstaigos viršininkas? Ar straipsnyje turėtų būti nurodoma, kad autorius yra tik akademinės institucijos atitinkamo fakulteto docentas? Sutartis dėl straipsnių rengimo būtų sudaroma tarp redakcijos ir tarnautojo, kaip universiteto docento, vykdančio kūrybinę, pedagoginę veiklą. Ar redakcija gali šalia tarnautojo pedagoginio vardo (docentas) paminėti ir pareigas įstaigoje? Ar gali būti publikuojamas straipsnis, kuriame būtų nurodytos tik tarnautojo pareigos įstaigoje, tačiau jame būtų pateikiamas tarnautojo, kaip autoriaus, kūrybinis tekstas ir pastebėjimai, parengti remiantis viešai prieinama informacija? Ar gali rengti įvairius straipsnius žurnaluose, spaudos leidiniuose ir pan., už kuriuos gautų atlygį pagal individualios veiklos pažymą? Straipsniuose būtų naudojama tik viešai prieinama informacija ir tarnautojo, kaip mokslininko bei pedagogo, pastebėjimai ir komentarai. Jeigu dėl vienos iš tokių redakcijų būtų priimamas sprendimas, kuriame jam tektų dalyvauti, nuo tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo nusišalintumėte.
Atsakymas
Viena iš deklaruojančiojo asmens pareigų – nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vertinant tai, kad sutartis dėl straipsnių ar kitų publikacijų rengimo būtų sudaroma tarp redakcijos ir tarnautojo, kaip docento, o straipsnius rengtumėte ne atlikdamas įstaigos viršininko tiesiogines tarnybines pareigas ir ne atstovaudamas įstaigai, bet vykdydamas papildomą apmokamą pedagoginę ir kūrybinę veiklą, manytina, kad tokiais atvejais tarnautojo, kaip įstaigos viršininko, pareigos straipsniuose ar kitose publikacijose neturėtų būti nurodomos. Taip pat būtų tikslinga straipsnyje pažymėti, kad jame pateikiama jo asmeninė nuomonė, kuri neturėtų būti laikoma oficialia įstaigos pozicija.
Draudimo rengti įvairius straipsnius žurnaluose, spaudos leidiniuose ir pan., už kuriuos gautų atlygį pagal individualios veiklos pažymą, Interesų derinimo įstatymas nenustato, tačiau ši veikla turėtų būti vykdoma laikantis jau minėtų Interesų derinimo įstatymo reikalavimų.
Apibendrinant pasakytina, kad straipsnis, kuriame būtų pateikiamas tarnautojo (einančio vadovaujančias pareigas), kaip autoriaus, kūrybinis tekstas bei pastebėjimai, parengtas remiantis viešai prieinama informacija, manytina, turėtų būti publikuojamas nenurodant tarnautojo pareigų įstaigoje, jeigu jis nėra susijęs su jo tiesioginių pareigų įstaigoje vykdymu, o yra autoriaus kūrybinis tekstas, jame pateikiami jo, kaip mokslininko, pedagogo, pastebėjimai, komentarai.
Klausimai
Ar tarnautojas, kaip įstaigos viršininkas, laisvu nuo tarnybos metu galėtų būti valstybinių įmonių, kurios yra nepavaldžios atitinkamai ministerijai, nepriklausomos valdybos nariu? Ar tai netrukdo ir leidžia eiti įstaigos viršininko pareigas? Ar tokį buvimą valdybos nariu reikia deklaruoti privačių interesų deklaracijoje? Jei šios organizacijos, kurios valdybos nariu būtų, atžvilgiu būtų priimamas bent vienas įstaigos sprendimas, nuo jo nusišalintų ir tai deklaruotų privačių interesų deklaracijoje. Ar turėtų atlikti papildomus veiksmus ir (ar) žinoti papildomą informaciją, vykdydamas tokią nepriklausomos valdybos nario veiklą?
Atsakymas
Kaip jau minėta, Interesų derinimo įstatymas nereglamentuoja valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigų suderinamumo klausimų. Interesų derinimo įstatyme nėra nustatyto draudimo eiti kitas pareigas, būti nepriklausomu valstybinės įmonės valdybos nariu (galbūt tokie draudimai numatyti kituose, specialiuosiuose teisės aktuose), jei kitos einamos pareigos tarnautojui nekeltų nuolatinio interesų konflikto vykdant viršininko pareigas, nebūtų naudojamasi tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti ir būtų laikomasi kitų Interesų derinimo įstatymo nuostatų.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.
Vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo nuostatomis, nepriklausomo valdybos nario pareigas, kaip ir visas kitas einamas pareigas, privačių interesų deklaracijoje nurodyti privalu.
Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis numato, kad deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra.
Siekiant efektyviai valdyti interesų konflikto rizikas tarnautojo tarnybinėje veikloje ir mažinti šių rizikų pasireiškimo tikimybę, Jums gali būti teikiama išankstinė rašytinė rekomendacija, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalėtų nusišalinti.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.