Klausimai
Kokias konkrečias prevencines priemones taikyti savivaldybės tarybos nariams, komitetų ir komisijų nariams bei pirmininkams ir kurios iš jų, VTEK vertinimu, yra veiksmingiausios ir praktikoje labiausiai pasiteisinusios.
Prašome pateikti konkrečių gerosios praktikos pavyzdžių, kokiomis priemonėmis savivaldybėse veiksmingai užtikrinama, kad tarybos nariai, rengdami, svarstydami ir priimdami sprendimus, tinkamai įvertintų galimą interesų konfliktą ir, jam kilus, tinkamai nusišalintų.
I Situacijos aprašymas ir klausimai
Siekdami užtikrinti tinkamą ir nešališką savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) veiklą, prašoma pateikti siūlymus, kokiomis priemonėmis galėtų būti valdomos Tarybos komitetų ir komisijų narių bei pirmininkų veikloje galinčios susiklostyti interesų konflikto situacijos.
Klausiama, kokios prevencinės priemonės padėtų užtikrinti, kad Tarybos nariai, rengdami, svarstydami ir priimdami sprendimus, įvertintų galimą interesų konfliktą ir tinkamai nusišalintų. Esant galimybei, prašoma pateikti gerosios praktikos pavyzdžių.
Teisinis reguliavimas
Interesų derinimo įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privataus intereso kilmė
Privatūs interesai Interesų derinimo įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje artimais asmenimis įvardijami deklaruojančiojo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Artimų asmenų turtinis ar neturtinis suinteresuotumas kartu yra ir paties deklaruojančiojo privatus interesas. Toks deklaruojančiojo ir jo artimo asmens privačių interesų santykis grindžiamas Lietuvos teismų formuojama praktika (pvz., LVAT 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-706/2004, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).
Detalesnis privačių interesų sąrašas pateikiamas Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame deklaruotinus duomenis.
Deklaruojantis asmuo visais atvejais deklaracijoje pateikia duomenis apie esamą darbovietę ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai); duomenis apie valdomas akcijas ar kitas juridinio asmens dalyvio teises (kai šios leidžia daryti lemiamą įtaką) (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardijami duomenys, kurie privačių interesų deklaracijoje turėtų būti nurodomi tais atvejais, kai tampa interesų konflikto deklaruojančiojo tarnybinėje veikloje priežastimi. Tokių duomenų kategorijai priskiriami pastarųjų vienų metų laikotarpiu sudaryti didesnės negu 3 000 Eur vertės sandoriai (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), narystė ir (ar) pareigos juridiniuose asmenyse (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat su artimais ir kitais asmenimis susiję duomenys (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kt. Taigi šios aplinkybės gali būti tapatinamos su privačiu deklaruojančiojo interesu, galinčiu tapti interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje priežastimi.
Pareiga nusišalinti
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).
VTEK 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtinti atvejai, kai nusišalinimas gali būti neteikiamas:
- rengiamas, svarstomas ar priimamas sprendimas dėl paties asmens išrinkimo į Tarybos funkcionavimą užtikrinančias struktūras ar postus;
- Tarybos posėdžio metu tvirtinamas mero sudarytos Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas (jeigu Tarybos narys neteikia siūlymų dėl minėtojo projekto papildymo ar pakeitimo su jo privačiais interesais susijusiais klausimais ir kitos deklaruojančiojo veikos negali būti tapatinamos su mėginimu paveikti su jo privačiais interesais susijusius sprendimus (nuostata netaikoma Tarybos komitetų, komisijų posėdžių, taip pat Tarybos narių frakcijos ar grupės pasitarimų metu);
- svarstomas klausimas yra susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių teikiamomis viešosiomis paslaugomis (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų, šilumos energijos, vandens tiekimo, komunalinėmis ir pan.), išskyrus atvejus, kai priėmus sprendimą sukuriamos išskirtinės sąlygos.
Išsamiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/671e27f0004f11ee9978886e85107ab2/asr .
Nusišalinimo nepriėmimo atvejai
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
VTEK 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-270 patvirtinti pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijai:
- nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas interesų konfliktui kilti;
- svarstomas klausimas susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių viešosiomis paslaugomis;
- priėmus asmens pareikštą nusišalinimą, neliktų galimybių priimti sprendimą.
Išsamiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d45e2d3014fb11ea9d279ea27696ab7b/asr .
Dėl nušalinimo instituto
Jeigu asmens tarnybinėje veikloje susiklosto interesų konflikto situacija, bet deklaruojantysis nusišalinimo neteikia, institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).
Duomenų apie nusišalinimą skelbimas
Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis).
Dėl išankstinės rašytinės rekomendacijos
Institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
Kita priemonė – išankstinės rašytinės rekomendacijos – skirta interesų konflikto rizikoms valdyti. Tokios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, sudaromos dėl konkrečios situacijos. Jose nurodoma, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Išankstinės rašytinės rekomendacijos gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jų įteikimo (paskelbimo) asmeniui dienos aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui.
Vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktu, pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu dėl vertinamų deklaruojančiojo veikų jam jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos (siūlymai, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti).
III VTEK siūlymai
VI Interesų derinimo įstatymo skirsnyje įtvirtinama šio teisės akto laikymosi kontrolė ir atsakomybė. Kaip deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo, kontroliuoja ir prižiūri ne tik VTEK, bet ir institucijų, įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Taigi, siekdamas tinkamai valdyti institucijoje galinčias susiklostyti interesų konflikto situacijas, vadovas galėtų pasitelkti atsakingus asmenis ir suteikti jiems tam tikrus Interesų derinimo įstatymo kontrolės subjekto įgaliojimus, pvz.:
- tikrinti privačių interesų duomenis ir jų pagrindu valdyti interesų konflikto rizikas;
- teikti siūlymus nu(si)šalinti nuo dalyvavimo interesų konfliktą keliančiose procedūrose;
- spręsti ar teikti siūlymus dėl pateikto nusišalinimo (ne)priėmimo;
- rengti ir teikti Išankstines rašytines rekomendacijas;
- vykdyti kitas prevencijos priemones (švietimas, informavimas apie apribojimus ir pan.).
Toks žingsnis leistų sutelkti informaciją apie institucijoje vykstančius interesų konflikto situacijų valdymo procesus, išlaikyti priimamų sprendimų proceso vientisumą bei užtikrinti nepertraukiamą ir sklandžią visos institucijos veiklą.
Efektyvus interesų konflikto rizikų valdymas pirmiausia siejamas su išankstine prevencija. Svarbu atpažinti privataus intereso pobūdį, įvertinti jo sąsajas su rengiamo, svarstomo ir(ar)priimamo sprendimo turiniu ir, esant poreikiui, imtis atitinkamų priemonių interesų konfliktui išvengti. Interesų derinimo įstatyme numatyti interesų konflikto valdymo instrumentai: privačių interesų deklaravimas, nusišalinimas, nušalinimas ir išankstinės rašytinės rekomendacijos.
Privačių interesų stebėsena
Siekiant laiku identifikuoti galimas interesų konflikto rizikas ir tinkamai jas valdyti, siūlytina nustatyti privačių interesų patikros tvarką, numatant tokių patikrų periodiškumą (pvz., kas 6 mėn. ir pagal poreikį), priemones, nustačius neatitiktis (pvz., nepateikta privačių interesų deklaracija, nenurodyti deklaruotini duomenys), veiksmus, nustačius duomenų apie privačius interesus, galinčius kelti interesų konfliktą (pvz., siūlymas nusišalinti, išankstinės rašytinės rekomendacijos teikimas, nušalinimas).
Tokių patikrų metu stebimas ne tik privačių interesų deklaracijos (ne)pateikimo faktas, bet ir nurodyti privatūs interesai, vertinant jų sąsajas su Tarybos nario veikla ir rengiamų, svarstomų bei priimamų sprendimų turiniu.
Svarbu ugdyti deklaruojančių asmenų sąmoningumą, skatinant atskleisti esamus privačius interesus. Net ir nenurodyti privačių interesų deklaracijoje privatūs interesai gali kelti interesų konfliktą.
Nusišalinimo tvarkos reglamentavimas
Siūlytina detaliai reglamentuoti nusišalinimo procedūrą, nurodant nusišalinimo teikimo momentą (sudaryti sąlygas nusišalinimą teikti iš anksto), nusišalinimą priimantį subjektą, taip pat aptariant pateiktojo nusišalinimo (ne)priėmimo ir kito asmens skyrimo atlikti pareigas klausimus.
Nusišalinimo procedūros subjektai (procedūros metu):
Nusišalinimo procedūros subjektai (procedūros metu):
|
Taryboje |
Komitete ar komisijoje |
|
|
Tarybos narys |
Tarybai |
Komiteto ar komisijos nariams |
Nusišalinimo procedūros subjektai (iki procedūros):
|
Taryboje |
Komitete ar komisijoje |
|
|
Tarybos narys |
Tarybos posėdžių sekretoriui |
Komiteto ar komisijos pirmininkaujančiam Pirmininkas nusišalina darinio nariams (pvz., el. laišku) |
Siekiant užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą Tarybos komiteto ir komisijos veiklos tęstinumą šių darinių pirmininko nusišalinimo atveju, siūlytina papildyti Tarybos komitetų ir komisijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus atitinkamomis nuostatomis, numatančiomis įgaliojimų suteikimą pirmininko pavaduotojui. Pavyzdžiui, įtvirtinti, kad, kai komiteto ar komisijos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti savo pareigų, jo pareigas eina pirmininko pavaduotojas.
Tokiu būdu nebeliktų poreikio kaskart spręsti dėl asmens, kuris atliktų Tarybos komiteto ar komisijos pirmininko pareigas, šiam nusišalinus, paskyrimo.
Atkreipiame dėmesį į šiuos Nusišalinimo tvarkoje reglamentuotinus aspektus:
- nusišalinimas teikiamas dar iki procedūros arba jos metu;
- teikiant nusišalinimą, būtina nurodyti interesų konflikto priežastis, privataus intereso pobūdį ir išeiti iš salės;
- interesų konfliktas kyla bet kurioje sprendimo rengimo stadijoje (įskaitant vizavimą, tarpinį sprendimą Tarybos komisijos ar komiteto posėdyje ir pan.);
- susijusio asmens dalyvavimas procedūroje negalimas: susilaikymas, nebalsavimas tam tikru klausimu, bet neišėjimas ir posėdžio vietos (taip pat neatsijungimas nuo nuotoliniu būdu organizuojamo posėdžio srauto transliacijos) gali būti vertinamas kaip netinkamas interesų konflikto situacijos valdymas ir Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas;
- nusišalinimą pateikęs asmuo nedalyvauja sprendimo dėl pareikštojo nusišalinimo (ne)priėmimo procedūroje;
- pateikto nusišalinimo faktas fiksuojamas posėdžio protokole (nurodoma, kad asmuo pateikė nusišalinimą, išėjo iš posėdžio vietos, taip pat pažymima, kaip buvo sprendžiamas pateiktojo nusišalinimo (ne)priėmimo klausimas, kada nusišalinęs asmuo sugrįžo į posėdžio vietą, ir kiti reikšmingi duomenys);
- siūlytina, kad Tarybos komiteto ar komisijos posėdžio pirmininkas, kaskart posėdžio pradžioje primintų apie galimas interesų konflikto situacijas ir paskatintų suinteresuotus Tarybos narius nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su jų privačiais interesais, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų;
- nusišalinęs Tarybos komiteto ar komisijos pirmininkas nepasirašo posėdžio, kuriame buvo svarstytas su jo privačiais interesais susijęs klausimas, protokolo.
Nušalinimas
Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai esama duomenų apie privatų interesą ir jo pagrindu kylantį interesų konfliktą, bet nusišalinimas nėra pareiškiamas, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kolegiali savivaldybės institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo. Toks nušalinimas gali būti tik rašytinis. Jame būtina nurodyti nušalinimo pagrindus, t. y. privataus intereso, kuris reikštų asmens veikimą interesų konflikto situacijoje, pobūdį.
Siūlytina priminti Tarybos komitetų ir komisijų nariams bei pirmininkams apie Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nušalinimo institutą ir jo taikymą.
Kontrolė ir priežiūra savivaldybės atstovaujamosios institucijos lygmeniu
Kaip Tarybos nariai atlieka Interesų derinimo įstatyme jiems numatytas pareigas (tarp jų – vengti interesų konflikto ir nusišalinti), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prižiūri ir Tarybos Etikos komisija.
Tarybos narių, mero ar savo iniciatyva Etikos komisija teikia Tarybos nariams rekomendacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, taip pat sprendžia Tarybos narių veikos atitikties minėto įstatymo nuostatoms klausimus (Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 7 punktai).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina svartyti dėl Tarybos Etikos komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų papildymo, numatant ir detaliai aptariant priemonių interesų konflikto situacijoms valdyti taikymo tvarką.
Siekiant įgyvendinti šiuos siūlymus Tarybos komitetų ir komisijų veikloje, pasirenkamos nuostatos gali būti įtvirtinamos Tarybos veiklos reglamente, Tarybos komitetų ir komisijų veiklos nuostatuose, patvirtinami vidaus interesų konflikto valdymo dokumentai arba pasirenkami kiti įgyvendinimo būdai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.