Situacija 

Asmuo eina  rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos atitinkamo skyriaus vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojos). Teismui pateiktas pareiškėjui pavaldžios darbuotojos sutuoktinio skundas dėl teisinių santykių. Šioje byloje atsakovė yra tarnyba prie ministerijos, o Savivaldybė įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Prašoma pateikti nuomonę, ar skyriaus vedėjas gali teikti teismui atsiliepimą ir atstovauti tokio pobūdžio byloje.

Aktualios teisės nuostatos 

Interesų konfliktas yra situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas – (toliau VPIDĮ) 2 straipsnio 2 dalis).  

Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalis). 

Privačius interesus deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalis).  

Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad vien tik kolegiški tarp darbuotojų susiklostę santykiai, nesant duomenų apie faktinius, privataus pobūdžio turtinius ar kitus siejančius ryšius, negali būti tapatinami su privačiu deklaruojančio asmens interesu ir nesuponuoja jo veikimo interesų konflikto situacijoje. Asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, VPIDĮ vykdymas taptų neįmanomas. VPIDĮ negali būti aiškinamas pernelyg plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). 

VTEK nuomonė 

VPIDĮ interesų konfliktą sieja su galimybe atliekant tarnybines pareigas spręsti klausimus, susijusius su asmeniniais (privačiais) interesais. Tokios situacijos neturėtų būti įvardijamos kaip interesų konfliktai pagal VPIDĮ.  Tai taikoma, kai vadovo ir pavaldinio nesieja kiti privataus pobūdžio interesai.

Pažymėtina, kad vadovui teisės aktais pavestos funkcijos apima jam pavaldžių darbuotojų veiklos organizavimą, priežiūrą ir vertinimą. Vien tai, kad vadovo sprendimai susiję su pavaldžių darbuotojų interesais, savaime nereiškia vadovo privataus intereso. 

Komisijos nuomone, vien aplinkybė, kad skundą teismui pateikė vadovui pavaldžios darbuotojos sutuoktinis, nėra pakankama interesų konfliktui konstatuoti.  

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje situacijoje interesų konfliktas galėtų kilti pavaldžiam darbuotojui, jeigu jis yra privačius interesus deklaruojantis asmuo, kuriam taikomos VPIDĮ nuostatos, ir jai būtų pavesta vykdyti pareigas, susijusias su teismo byla, kurioje viena iš šalių yra jos sutuoktinis. Todėl nuo tokių pareigų vykdymo ji turėtų nusišalinti.  

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinokite daugiau