Situacija ir klausimai
Savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – Etikos komisija) gavo pranešimą dėl savivaldybės mero elgesio. Artimiausiame posėdyje ketinama spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo arba atsisakymo jį pradėti.
Etikos komisijos nariai raštu įsipareigojo neatskleisti pareiškėjo ir kitų su pranešimu susijusių asmenų duomenų. Posėdžio metu pareiškėjo tapatybė nebūtų įvardijama.
Etikos komisijos keliami klausimai susiję su posėdžio, kuriame sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo, viešumu. Taip pat keliami klausimai dėl tokiu atveju taikytinų informacijos apsaugos priemonių.
Teisinis reguliavimas ir VTEK nuomonė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktu savivaldybės tarybos Etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms.
Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai, išskyrus komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
Pranešimų (skundų) dėl valstybės politiko (tarybos nario/mero) elgesio atitikties Kodekso ir VPIDĮ nuostatoms nagrinėjimo bei tyrimo atlikimo procedūrą reglamentuoja Kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį šio įstatymo IV skirsnio (Pranešimų tyrimas, skundų nagrinėjimas ir VTEK sprendimų priėmimas) nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 241 straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą. Tai reiškia, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatytos procedūrinės normos taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Kodeksą, tiek, kiek šių procedūrinių klausimų nereglamentuoja pats Kodeksas.
Nors Kodeksas nereglamentuoja savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžių organizavimo ir dalyvavimo juose tvarkos, jame yra nustatyti informacijos konfidencialumo reikalavimai. Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad jokia informacija apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turima medžiaga ir duomenys nėra teikiama iki tol, kol Etikos komisijos tyrimas nėra užbaigiamas. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga (Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad iki tyrimo pradžios posėdis, kuriame svarstomas skundo nagrinėjimas ir priimamas sprendimas dėl tyrimo (ne) pradėjimo, gali būti organizuojamas viešai, tačiau tik užtikrinus informacijos ir asmens duomenų konfidencialumo reikalavimų laikymąsi. Posėdžio metu negali būti atskleisti pareiškėjo duomenys, taip pat turi būti užtikrinta, kad tvarkant jo asmens duomenis būtų laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų reikalavimų ir Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos iki tyrimo pabaigos neteikti informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą ir duomenis.
Klausimas dėl viešo ar uždaro posėdžio turėtų būti sprendžiamas įvertinus konkrečias skunde nurodytas aplinkybes. Uždaro posėdžio poreikis gali kilti tais atvejais, kai pirmiau nurodytų reikalavimų laikymasis svarstant skundą ir priimant sprendimą dėl tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo nebūtų įmanomas arba kai bet kokių duomenų atskleidimas galėtų pakenkti tyrimo, jeigu jis būtų pradėtas, eigai ir rezultatams. Todėl sprendžiant dėl posėdžio viešumo, turėtų būti vertinama ne vien tai, kad posėdyje formaliai nagrinėjamas tik tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimas, bet ir tai, kokia informacija neišvengiamai būtų aptariama šiam klausimui pagrįsti. Jeigu sprendimui priimti pakanka bendro pobūdžio informacijos ir galima užtikrinti, kad nebus atskleisti asmens duomenys, posėdis galėtų būti viešas. Tačiau jei sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo būtina aptarti konkrečius faktus, asmenis, dokumentus ar kitas aplinkybes, kurių atskleidimas galėtų pažeisti konfidencialumo reikalavimus, turėtų būti svarstomas klausimas dėl uždaro posėdžio.
Manytina, kad posėdis galėtų būti atviras, kai: sprendžiamas tik procedūrinis klausimas – ar pradėti tyrimą, ar jo nepradėti; posėdyje neatskleidžiama pareiškėjo, pranešime nurodytų ar kitų su situacija susijusių asmenų tapatybė; neskelbiamos konkrečios skundo aplinkybės, dokumentai, duomenys ar vertinimai, kurių atskleidimas galėtų pažeisti konfidencialumo reikalavimus, asmens duomenų apsaugą ar pakenkti galimo tyrimo eigai arba objektyvumui; įmanoma apsiriboti bendra informacija apie svarstomo klausimo pobūdį. Tuo tarpu posėdis turėtų būti uždaras, kai: net ir neįvardijus asmenų iš aplinkybių būtų galima nustatyti pareiškėją ar kitus asmenis; reikia aptarti skundo turinį, konkrečius faktus, dokumentus, galimus įrodymus ar asmens duomenis; viešas svarstymas galėtų pakenkti galimo tyrimo eigai, objektyvumui ar asmenų teisėms; Etikos komisija negali realiai užtikrinti, kad viešo posėdžio metu nebus atskleista Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkte saugoma informacija.
Sprendimą dėl posėdžio viešumo priima Etikos komisija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis Kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimais. Sprendimo priėmimo tvarka gali būti numatyta Etikos komisijos nuostatuose arba savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.