Situacija
Pareiškėjas nurodo, kad yra savivaldybės tarybos narys ir rengiamo savivaldybės tarybos sprendimo projekto (toliau – Projektas) rengėjas bei pristatytojas. Projektu siekiama nustatyti bendruomeninių organizacijų būtinųjų veiklos išlaidų kompensavimo tvarką.
Pareiškėjas Projektą teiktų svarstyti ir pristatytų komitetų bei tarybos posėdžiuose. Jis taip pat atsakytų į klausimus. Jeigu tai būtų leidžiama pagal VPIDĮ reikalavimus, pareiškėjas dalyvautų Projekto svarstyme ir balsavime.
Pareiškėjas pažymi, kad yra vienos iš savivaldybėje veikiančių bendruomeninių organizacijų narys. Tačiau jis nėra šios organizacijos valdymo organo narys ir neatlieka jos valdymo funkcijų. Pareiškėjas iš organizacijos veiklos negauna jokios turtinės ar kitos individualios naudos.
Pareiškėjo sutuoktinė eina šios bendruomeninės organizacijos vadovo pareigas.
Pareiškėjas nurodo, kad Projektu nesprendžiama dėl finansavimo skyrimo konkrečiai bendruomeninei organizacijai. Projektu siekiama nustatyti bendras sąlygas ir kriterijus visoms juos atitinkančioms savivaldybėje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms.
Konkretus finansavimas pagal nustatytą tvarką būtų skiriamas vėliau. Jis būtų skiriamas įvertinus atskirų organizacijų pateiktus prašymus ir jų atitiktį nustatytiems kriterijams.
Klausimai
- Ar aprašytoje situacijoje pareiškėjui kyla privatus interesas ir (ar) interesų konfliktas, dėl kurio atsirastų pareiga nusišalinti?
- Ar vien aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė yra bendruomeninės organizacijos pirmininkė, savaime lemia pareigą nusišalinti nuo šio sprendimo projekto rengimo, teikimo, pristatymo, svarstymo ar balsavimo?
- Ar vertinant pareigą nusišalinti reikšminga tai, kad jis nėra tik bendruomenės narys, ne jos valdymo organo narys, neatlieka valdymo funkcijų ir negauna jokios turtinės ar kitokios individualios naudos?
- Ar vertinimą keičia aplinkybė, kad sprendimo projektu nustatomos bendros taisyklės visoms nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms, o ne sprendžiama dėl konkrečios bendruomenės finansavimo?
- Ar aplinkybė, kad esu šio sprendimo projekto rengėjas ir pristatytojas, turi atskirą reikšmę vertinant mano pareigą nusišalinti?
- Ar aprašytoje situacijoje galiu rengti ir teikti sprendimo projektą, jį pristatyti komitetų bei tarybos posėdžiuose, atsakyti į klausimus, dalyvauti jo svarstyme ir balsuoti?
- Jeigu pareiga nusišalinti taikytina ne visiems pirmiau nurodytiems veiksmams, prašoma nurodyti, kuriuose projekto rengimo ir sprendimo priėmimo etapuose galiu dalyvauti, o nuo kurių konkrečiai turėčiau nusišalinti.
Teisės nuostatos
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi jam, kaip einančiam valstybės politiko (Tarybos nario) pareigas, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Privačius interesus deklaruojantiems asmenims yra nustatytos šios elgesio taisyklės:
1) Draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą;
2) Pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo;
3) draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti privačių ir viešųjų interesų konflikto kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis daryti įtaką sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose.
Atsakymas
Nagrinėjamu atveju tarnautojas parengė Projektą, kurį planuoja teikti svarstyti bei dalyvauti jo svarstyme bei balsavime.
Pažymėtina, kad sprendimas pagal jo pobūdį ir taikymo apimtį yra norminis administracinis aktas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Iš Projekto turinio matyti, kad juo būtų patvirtintas bendro pobūdžio aprašas, nustatantis praėjusiais kalendoriniais metais faktiškai patirtų, apmokėtų ir dokumentais pagrįstų bendruomeninių organizacijų būtinųjų veiklos išlaidų kompensavimo iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų sąlygas, paraiškų teikimo, vertinimo, kompensacijų skyrimo, išmokėjimo, kontrolės ir viešinimo tvarką. Šis Projektu tvirtinamas aprašas būtų bendrai taikomas visoms nustatytus kriterijus ir sąlygas atitinkančioms rajono bendruomeninėms organizacijoms. Taigi jis nėra adresuotas jokiam konkrečiam subjektui, nesuteikia išskirtinių teisių ir pareigų ar privilegijų vienai konkrečiai bendruomeninei organizacijai, kaip antai nagrinėjamu atveju – bendruomeninei organizacijai, kurios nariu esate ir, kurios pirmininkė yra sutuoktinė.
Pagal LVAT formuojamą praktiką aplinkybių, kurios galbūt sietinos su asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu, vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės politiko ar tarnautojo galbūt turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą (LVAT 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013). LVAT sustiprino šią poziciją ir nurodė: „Komisija, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą“ (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014.). Taigi darytina išvada, kad interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar klausimas yra tiesiogiai susijęs su privačius interesus deklaruojančio asmens privačiais interesais. Jeigu konkrečiu atveju tokių privačių interesų nėra, manytina, kad vien aplinkybė, jog esate bendruomenės narys, o pareiškėjo sutuoktinė – šios bendruomenės pirmininkė, savaime nereiškia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Pažymėtina, kad interesų konfliktas pagal Įstatymą jam galėtų kilti, jei jam einant valstybės politiko (Tarybos nario) pareigas reikėtų priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie būtų susiję su tarnautojo ar jo artimo asmens privačiais interesais (šiuo atveju –bendruomenine organizacija). Tokioje situacijoje turėtų vadovautis privačius interesus deklaruojančio asmens elgesio taisyklėmis, įtvirtintomis VPIDĮ 11 straipsnyje ir papildyti privačių interesų deklaraciją duomenimis pagal VPIDĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytas teisės nuostatas ir argumentus, nurodytas aplinkybes, manytina, kad Projektas nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su tarnautojo ar jo sutuoktinės privačiu interesu, todėl Komisijos nuomone, jam nebūtų kliūčių rengti ir teikti Projektą, jį pristatyti komitetų bei tarybos posėdžiuose, atsakyti į klausimus, dalyvauti šio projekto svarstyme ir balsuoti rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Taip pat nurodytoje situacijoje pažymėtina, kad kaip deklaruojantis asmuo laikosi Įstatymo, visų pirma kontroliuoja ir prižiūri įstaigos vadovas (meras) arba jo įgaliotas asmuo, kurie deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.