Situacija
Bendrovė per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS) gauna teisės aktų projektus, reglamentuojančius geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tai daroma vadovaujantis LR Vyriausybės darbo reglamento 151 punktu. Dažnu atveju Bendrovė teikia savo siūlymus dėl teisės aktų projektų keitimo ar koregavimo tiesiogiai per TAIS, arba per Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją.
Ar Bendrovė turi registruotis lobiste?
Teisinės nuostatos
Lobistinės veiklos įstatyme (toliau – LVĮ) 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkrečių teisės aktų – t. y. inicijuojami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, ar kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad būtų priimtas ar nepriimtas tam tikras teisės aktas ar, kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu.
Remiantis LVĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata UAB, kurių akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), nėra nurodytos tarp juridinių asmenų, neturinčių teisės būti lobistu. Tai reiškia, kad juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra UAB, siekdami savo iniciatyva teikti pasiūlymus dėl teisės aktų ar jų projektų valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms privalo užsiregistruoti lobistais ir deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą LVĮ nustatyta tvarka.
LVĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, kad lobistas privalo užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, turintis teisę būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą juridinį asmenį privalu nurodyti fizinius asmenis, kurie veiks juridinio asmens vardu (LVĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
LVĮ 7 straipsnyje išdėstyti atvejai kada veikla dalyvaujant teisėkūroje nelaikoma lobistine. Tarp jų 4 punkte nurodytas atvejis: „Įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai nelaikomi lobistine veikla“.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konsultavimasis su visuomene – teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 151 dalyje nurodyta, kad konsultuojantis su visuomene, kviečiami dalyvauti suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, ekspertai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti subjektai), kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas teisinis reguliavimas (toliau – suinteresuoti asmenys).
Reglamento 152.3. punktas nustato, kad konsultavimasis su visuomene vykdomas, kai reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir pasiūlymus dėl TAIS paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų ar kitais teisės akto projektą rengiančiai institucijai svarbiais atvejais.
Bendrovės įstatų 12 dalyje nurodyta, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis Bendrovės valdymo organas – direktorius. Visų bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (Įstatų 14 dalis).
Atsakymas
Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reguliavimą darytinos šios išvados:
- Bendrovės veikla teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų ar teisės aktų projektų tiesiogiai per TAIS konsultavimosi su visuomene laikotarpiu nelaikytina lobistine ir tokiu atveju jai registruotis lobiste nereikia;
- Bendrovės veikla teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų ar teisės aktų projektų per Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją nelaikytina lobistine, todėl Bendrovei tokiu atveju lobiste registruotis nereikia;
- Bendrovės veikla savo iniciatyva teikiant pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų ar teisės aktų projektų valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms (taip pat per TAIS, kai nėra paskelbtas konsultavimasis su visuomene) laikytina lobistine, todėl siekdama tokią veiklą vykdyti Bendrovė turėtų pateikti prašymą Komisijai įrašyti ją į lobistų sąrašą.
Per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą Skaidris teikiant prašymą Komisijai įrašyti Bendrovę į lobistų sąrašą būtina nurodyti Bendrovės darbuotoją/darbuotojus arba valdymo organo narį/narius, kuris/kurie vykdys lobistinę veiklą Bendrovės vardu. Tai reiškia, kad vykdant lobistinę veiklą Bendrovę gali atstovauti jos darbuotojas/darbuotojai ir, remiantis Įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra, vienasmenis valdymo organas direktorius. Bendrovės akcijų savininkės rajono savivaldybės atstovai negali atstovauti Bendrovės jai vykdant lobistinę veiklą, nes yra priskirtini asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (LVĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata).