Situacija
Prašoma VTEK pateikti rekomendaciją, siekiant aiškiai identifikuoti kriterijus, kuriems esant lobistinė veikla galėtų būti atribojama nuo valstybės valdomų bendrovių (VVB) dalyvavimo teisėkūros procesuose. Tais atvejais, kai šios įgyvendina joms įstatymais priskirtas funkcijas ir specialiuosius įpareigojimus.
Teisinis reguliavimas
Lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkrečių teisės aktų. Kai inicijuojami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams ar kitiems asmenims, kurie dalyvauja rengiant teisės aktų projektus.
LVĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, kad lobistas privalo užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis. Valdymo organo narys ar darbuotojas turi teisę būti lobistu pagal LVĮ 3 straipsnio 1 dalį. Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą juridinį asmenį privalu nurodyti fizinius asmenis, kurie veiks juridinio asmens vardu (LVĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
LVĮ 7 straipsnyje išdėstyti atvejai kada veikla nelaikoma lobistine.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teisėkūra apibūdinama kaip procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą.
VTEK nuomonė ir rekomendacijos
Dėl lobistinės veiklos kai vykdomi pavedimai ar įpareigojimai, nustatyti teisės aktuose, ir deleguotos funkcijos
Jeigu vykdomi įpareigojimai ar pavedimai, įtvirtinti teisės aktuose ar funkcijos, nustatytos teisės aktuose, tokia veikla nelaikytina lobistine. Kadangi šios veiklos turinys neatitinka lobistinės veiklos apibrėžties. Pavyzdžiui, kai įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos įpareigoja VVB rengti ir teikti siūlymus dėl teisės aktų priėmimo ar pakeitimo toje srityje, kurią valstybė patikėjo VVB. Pateikti pavyzdžiai:
- Akcinė bendrovė, vykdydama atitinkamo Kodekso nuostatas ir teikdama pasiūlymus ministrui dėl viešosios infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos, manytina, nevykdo lobistinės veiklos ir neturi pareigos registruotis lobiste, kadangi neinicijuoja savo ar kitų asmenų naudai teisės aktų pakeitimų. O vykdo įpareigojimus, nustatytus Kodekse;
- AB direkcijai parengiant ir teikiant Įstaigos taisykles ministrui tvirtinti manytina, VVB nėra pareigos registruotis lobiste.
- Kelių įstatyme nustatytų pavedimų vykdymas teikiant Ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo pažangos priemonių rengimo nėra laikytinas lobistine veikla. O šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų pavedimų (įpareigojimų) vykdymas. Taigi šiuo atveju Direkcijai registruotis lobiste ir deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą, manytina, pareiga nekyla. Tai, kad fizinis ar juridinis asmuo, vadovaujantis LVĮ nuostatomis, lobistu būti gali, nereiškia, kad jis privalo registruotis, jeigu lobistinės veiklos nevykdo.
Rekomenduojama analogiškus kriterijus taikyti ir kitoms susisiekimo sektoriaus VVB sprendžiant ar jų veikla dalyvaujant teisėkūros procesuose laikytina lobistine ar ne, identifikuojant ar VVB dalyvavimas teisėkūros procesuose susijęs su joms įstatymais priskirtų funkcijų ir (ar) specialiųjų pavedimų ar įpareigojimų vykdymu.
Dėl lobisto juridinio asmens atstovų (valdybos narių) ir VVB dalyvavimo teisėkūros procesuose savo iniciatyva.
Remiantis LVĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata, VVB nėra nurodytos tarp juridinių asmenų, neturinčių teisės būti lobistu. Tai reiškia, kad:
- VVB kaip juridiniai asmenys savo iniciatyva dalyvaudami teisėkūroje privalo registruotis lobistais;
- VVB dalyviai, valdymo organų nariai (išskyrus deleguotus valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos), darbuotojai, kaip fiziniai asmenys, turi teisę:
- būti lobistais ir vykdyti lobistinę veiklą;
- atstovauti lobistą juridinį asmenį (pvz. VVB) ir vykdyti lobistinę veiklą jo vardu.
Taigi, jeigu VVB inicijuotų teisės akto ar jo projekto, nesusijusio su teisės aktuose įtvirtintomis funkcijomis ir įpareigojimais VVB parengimą ar pakeitimą (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą), tokia veikla būtų laikoma lobistine. Tokią veiklą gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Siekdama vykdyti tokio pobūdžio veiklą VVB turėtų pateikti prašymą Komisijai įrašyti ją į lobistų sąrašą.
VTEK pabrėžė, kad jeigu VVB siekia dalyvauti teisėkūros procesuose ir savo iniciatyva teikti pasiūlymus dėl teisės aktų ar teisės aktų projektus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (t. y. vykdyti lobistinę veiklą), jos vadovui privalu:
- per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą Skaidris pateikti prašymą Komisijai įrašyti juridinį asmenį į lobistų sąrašą;
- prašyme įrašyti į lobistų sąrašą nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organo narius ar darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą juridinio asmens vardu (LVĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys);
- užtikrinti, kad vykdyta lobistinė veikla būtų deklaruota LVĮ nustatyta tvarka.
Susisiekimo srities VVB per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą Skaidris teikiant prašymą Komisijai įrašyti ją į lobistų sąrašą būtina nurodyti VVB darbuoto-ją/darbuotojus arba valdymo organo narį/narius (išskyrus deleguotus Susisiekimo ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos), kuris/kurie vykdys lobistinę veiklą VVB vardu. Taigi, juridiniam asmeniui gali atstovauti tik fiziniai asmenys (tarp jų ir valdybos nariai), tačiau ne valdymo organas valdyba.
Pažymėtina, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, VVB dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo komiteto posėdyje, kuris viešai transliuojamas ir jame išsakant pasiūlymus dėl VVB iniciatyva teikiamo teisės akto keitimo, nesusijusio su įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų funkcijų ar įpareigojimų vykdymu (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo), būtų taikytina LVĮ 7 straipsnio 8 punkte nustatyta išimtis ir tokia veikla nelaikoma lobistine. Taip pat kai Ministerija siunčia VVB derinti parengtus teisės aktų projektus arba kai kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga oficialiu raštu prašo VVB pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto ar jo projekto VVB veikla atsiliepiant į šiuos prašymus ir pateikiant pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto ar jo projekto nebūtų laikoma lobistine (šiuo atveju taikytina LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta išimtis).
Esant atitinkamoms LVĮ 7 straipsnyje nurodytoms sąlygoms gali būti taikomos ir kitos šiame LVĮ straipsnyje nustatytos išimtys kai veikla dalyvaujant teisėkūros procesuose nelaikoma lobistine.
Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitusios LVĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo praktikos
Pažymėtina, kad pasikeitus LVĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo praktikai, VVB darbuotojai nėra laikytini asmenimis, kuriems siekiama daryti įtaką lobistine veikla, taigi VVB nėra pareigos turėti patvirtintą Asmenų, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą. Priešingai, kaip buvo minėta, savo iniciatyva dalyvaujant teisėkūroje VVB atsiranda pareiga registruotis lobistu. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis LVĮ nuostatomis, tas pats asmuo negali būti laikomas ir lobistu, ir asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką.