Teisės būti lobistais neturintys asmenys

Kokie asmenys neturi teisės būti lobistais ir kokiais atvejais lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui draudžiama užsiimti lobistine veikla?  

Fiziniai asmenys  

Lobistu negali būti fizinis asmuo:  

• jaunesnis kaip 18 metų;  
• lobistinę įtaką galintis patirti asmuo;  
• kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, arba jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai, arba teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai arba nepasibaigęs laidavimo terminas;  
• administracine nuobauda baustas už LVĮ nuostatų pažeidimą ir nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nepraėjo trys mėnesiai.  

Lobistinę įtaką galintys patirti asmenys 

Lobistinę įtaką galintis patirti asmuo negali būti lobistu. Taigi lobistinę įtaką galintis patirti asmuo negali teikti prašymo VTEK įrašyti jį į lobistų sąrašą.    

Svarbu įsidėmėti, kad tais atvejais, jei lobistas fizinis asmuo svarsto galimybę tapti lobistinę įtaką galinčiu patirti asmeniu, pirmiausia jis turi pateikti prašymą išbraukti jį iš lobistų sąrašo.  

Vis dėlto gali būti neleistinų situacijų, kai lobistinę įtaką galinčio patirti asmens veikla persipina su šio asmens siekiu vykdyti lobistinę veiklą. Tokiu atveju kyla vadinamoji ,,Dviejų kėdžių“ problema.  

1 pavyzdys. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas taip pat yra ir asociacijos narys.  

Nagrinėjamu atveju šis asmuo negali būti lobistu, todėl jei ši asociacija (kurios narys jis yra) yra registruota lobiste ar planuoja tokia tapti, asmeniui būtų draudžiama vykdyti lobistinę veiklą kaip šios asociacijos atstovui.  

2 pavyzdys. Lobistinę įtaką galintis patirti asmuo yra asociacijos vadovas. Ar tokia asociacija galėtų būti įrašyta į lobistų sąrašą?  

Asociacija galėtų būti įrašyta į lobistų sąrašą, bet jos (kaip registruoto lobisto) atstovu negalėtų būti šios asociacijos vadovas, einantis pareigas viešajame sektoriuje. Juo galėtų būti paskirtas kitas asmuo.  

3 pavyzdys. Savivaldybės tarybos narys (politikas) taip pat yra ir UAB steigėjas, ir vadovas. Minėtoji bendrovė nori įsirašyti į lobistų sąrašą ir vykdyti lobistinę veiklą.  

Kaip ir prieš tai aptartame pavyzdyje, UAB galėtų registruotis lobistu, bet Bendrovės vadovas, einantis pareigas viešajame sektoriuje, negalės būti šio į lobistų sąrašą įrašyto juridinio asmens atstovu.  

4 pavyzdys. Ministerijos valstybės tarnautoja yra taip pat ir kaimo bendruomenės, siekiančios daryti įtaką teisėkūrai, valdybos narė, įgaliota atstovauti kaimo bendruomenės interesams šioje ministerijoje. Tokia situacija neleistina, t. y. tokia veikla valstybės tarnautojui, kaip lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui, yra draudžiama.  

5 pavyzdys. Namo bendrijos, siekiančios vykdyti lobistinę veiklą, narys taip pat yra ir savivaldybėje dirbantis valstybės tarnautojas. Atitinkama bendrija, vykdydama lobistinę veiklą, atstovu negali paskirti savo nario, einančio pareigas savivaldybėje.  

Juridiniai asmenys  

Lobistu negalintys būti juridiniai asmenys nurodyti LVĮ 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.  

1) Lobistu negali būti juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), kuris yra:  

• valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;  
• valstybės ar savivaldybės įmonė;  
• viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė;  
• Lietuvos bankas.  

2) Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris:  

• įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;  
• yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;  
• įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;  
• teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai;  
• juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už šio įstatymo pažeidimą ir nuo baudos sumokėjimo dienos nepraėjo trys mėnesiai.