Valstybei priklausančių akcinių bendrovių dalyvavimas teisėkūroje ir lobistinė veikla.
Klausimas
Kai kurios valstybei priklausančios akcinės bendrovės yra įpareigotos atlikti funkcijas, patenkančias į viešojo administravimo sritis. Kaip tokios bendrovės turėtų dalyvauti teisėkūroje, kad joms priskirtų funkcijų vykdymas nebūtų laikomas lobistine veikla?
Atsakymas
Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar bendrovė dalyvauja teisėkūroje vykdydama teisės aktuose numatytus pavedimus ir funkcijas, ar tą daro savo iniciatyva.
Valstybės įpareigojimų vykdymas
Jeigu vykdomi įpareigojimai ar pavedimai, įtvirtinti teisės aktuose, arba įgyvendinamos valstybės deleguotos funkcijos, tokia veikla nelaikytina lobistine. Kitaip tariant, kai bendrovė rengia ir teikia siūlymus dėl teisės aktų priėmimo ar pakeitimo toje srityje, kurią valstybė patikėjo šiai bendrovei, šiai registruotis lobiste nereikia.
Teisės aktų siūlymas savo iniciatyva
Kai valstybei priklausanti bendrovė siūlo teisės aktus savo iniciatyva ir tai nėra susiję su valstybės pavedimais ar įpareigojimais, tokia bendrovė ar jos darbuotojas privalo registruotis lobiste. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ar savivaldybės deleguoti valdymo organų nariai neturi teisės būti lobistais ir vykdyti lobistinę veiklą.
Taigi norėdama savo iniciatyva teikti pasiūlymus dėl teisės aktų bendrovė turėtų pateikti prašymą VTEK įrašyti ją į lobistų sąrašą. Tokiu atveju bendrovės vadovas turėtų:
- Per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą SKAIDRIS pateikti prašymą Komisijai įrašyti juridinį asmenį į lobistų sąrašą;
- prašyme nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organo narius ar darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą juridinio asmens vardu. Svarbu žinoti, kad juridiniam asmeniui gali atstovauti tik fiziniai asmenys (tarp jų ir valdybos nariai), tačiau kolegialus valdymo organas (valdyba) – negali;
- užtikrinti, kad vykdyta lobistinė veikla būtų deklaruota Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka.
Svarbios aplinkybės dėl lobizmo
Esant tam tikroms aplinkybėms taikomos išimtys ir bendrovės veikla nebūtų laikoma lobizmu. Pavyzdžiui, valstybei valdomai akcinei bendrovei viešai transliuojamame Seimo komiteto posėdyje išsakius pasiūlymus dėl Bendrovės iniciatyva teikiamo teisės akto keitimo, nesusijusio su įpareigojimų vykdymu, tokia veikla nebūtų laikoma lobistine.
Kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga oficialiu raštu prašo Bendrovės pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto ar jo projekto, pasiūlymų pateikimas nebūtų laikomas lobistine veikla.
Teisinis reguliavimas
Lobizmas – tai veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims, dalyvaujantiems rengiant, svarstant ar priimant teisės aktus, kad lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami konkretūs teisės aktai.
Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės (ne akcinės bendrovės) ir viešosios įstaigos bei Lietuvos bankas neturi teisės būti lobistais.
Teisėkūros pagrindų įstatyme teisėkūra apibūdinama kaip procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.
Sužinokite daugiau