VTEK, atlikusi tyrimą, balandžio 21 d. nusprendė, kad Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos pareigas ėjusi Ina Kulikauskienė, I. Kulikauskienė savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. rugpjūčio 3 d. suderinusi (vizavusi) mero potvarkį, kuriuo nuspręsta I. Kulikauskienės artimam asmeniui priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą perplanuoti suformuojant keturis atskirus kitos paskirties sklypus. 

VTEK padarė išvadą, kad tokiais veiksmais I. Kulikauskienė realizavo savo privatų interesą ir taip šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti. 

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad 2024 m. vasarą buvęs savininkas minėtą sklypą padovanojo I. Kulikauskienei. 

Dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo VTEK taip pat nusprendė dėl I. Kulikauskienės pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir įgalioti VTEK atstovą surašyti administracinio nusižengimo protokolą. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, balandžio 21d. nusprendė įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą VšĮ„Sienos grupė“.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, balandžio 21 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą UAB „CV Group“. 

Tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandžio 21 d. nustatė pažeidimus Švenčionių rajono tarybos nario Antonijaus Jundo elgesyje. 

Nuo 2022 m, gruodžio iki 2023 m. liepos A. Jundo už savivaldybės lėšas, skirtas tarybos nario veiklai apmokėti, pats iš savęs, kaip ūkininko, nuomojosi automobilį „Volkswagen Amarok“. Šias išlaidas A. Jundo teikė kompensuoti savivaldybės administracijai. 

VTEK nusprendė, kad tokiais veiksmais A. Jundo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas – pareigą nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei draudimą naudotis tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. 

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu. 

Aplinkybė, kad į kultūros viceministrus paskirtas Matas Drukteinis daugiau nei mėnesį vadovavo ir viešajai įstaigai „Meno genas“, automatiškai nereiškia interesų konflikto. Remdamasi šiuo argumentu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandžio 9 d. nusprendė nepradėti tyrimo dėl M. Drukteinio. VTEK buvo gavusi pranešimą, kuriame prašyta įvertinti, ar užimdamas dvejas pareigas M. Drukteinis nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir ar jo veiksmai nepažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nedraudžia dirbti keliose įstaigose vienu metu ar eiti daugiau nei vienerias pareigas. Interesų konfliktų situacijas gali sukurti deklaruojančių asmenų sprendimai užimant vienas ar kitas pareigas.

Taigi pagrindas tyrimui dėl M. Drukteinio elgesio galėtų būti, jeigu eidamas kultūros viceministro pareigas jis būtų priėmęs sprendimus, susijusius su VšĮ „Meno genas“. Tačiau tokių duomenų VTEK negavo.

VTEK nevertino, ar užimdamas dvejas pareigas M. Drukteinis nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, nes šio įstatymo laikymosi priežiūra nėra VTEK kompetencija. Tad atitinkama informacija dėl viceministro veiksmų persiųsta įvertinti Kultūros ministerijai. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, balandžio 9 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

• MB „Legalogix“
• MB „Korporatyviniai partneriai“

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 31 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą: 

• Jaunųjų Rinkos Dalyvių Asociaciją. 
• Lietuvos naudotų automobilių verslo asociaciją. 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 24 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sprendimo nustatyti atlygį savivaldybei priklausančios bendrovės „Šiaulių šviesa“ direktoriui Tomui Petreikiui. 

A. Visockui baudžiamojoje byloje yra pareikštas įtarimas dėl poveikio liudytojui – tam pačiam T. Petreikiui, tuo metu ėjusiam UAB „Šiaulių šviesos“ direktoriaus pareigas. Taigi tyrimo metu bus vertinama, ar priimdamas sprendimą dėl T. Petreikio atlygio meras neturėjo privataus intereso.

Potvarkį dėl UAB „Šiaulių šviesa“ direktoriaus T. Petreikio pareiginės algos, kintamosios dalies ir premijos skyrimo meras A. Visockas pasirašė praėjusių metų gegužės 23 d. Taip jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti. VTEK taip pat tikrins, ar meras laiku ir tinkamai papildė savo privačių interesų deklaraciją.

Tyrimas pradėtas įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir papildomai VTEK iniciatyva surinktus duomenis.

Tyrimą atlikusi VTEK kovo 24 d. pripažino, kad Trakų rajono meras Andrius Šatevičius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kai nurodė pervesti paramą asociacijai, kurios nariu pats anksčiau yra buvęs.

A. Šatevičius 2025 m. lapkričio 18 d. iš mero fondo skyrė 2625 eurų finansavimą vyrų drakono valčių komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ aprangai įsigyti. Pinigus meras nurodė pervesti į Trakų rajono sporto asociacijos sąskaitą. A. Šatevičius iki 2025 m. liepos 4 d. buvo šios asociacijos nariu.VTEK savo sprendimą grindė tuo, kad priimdamas sprendimą dėl finansavimo A. Šatevičius nebebuvo asociacijos nariu. Narystė prieš prieš daugiau nei keturis mėnesius, buvo nutraukta paties mero prašymu.

Kitų faktinių duomenų, kad pasirašydamas potvarkį meras būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų privatų suinteresuotumą asociacijos atstovaujamai komandai skirti finansavimą, VTEK tyrimo metu negavo ir nenustatė. Atsižvelgiant į tai, VTEK neturi pakankamo pagrindo teigti, kad sprendimas dėl finansavimo galėjo būti tiesiogiai susijęs su mero A. Šatevičiaus asmeniniais interesais, suponuojančiais jam pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, kovo 24 d. nusprendė išbraukti iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sarašo VšĮ „RV Agentūra“.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 24 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Loretą Maskaliovienę.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 17 d. pradėjo tyrimą dėl premjerės Ingos Ruginienės sprendimų įtraukti sau artimus asmenis į vyriausybines delegacijas, vykusias į Milano olimpines žaidynes bei Vatikaną. Komisija vertins, ar įtraukdama į  delegacijas artimus asmenis bei nurodydama jų kelionių išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto, I. Ruginienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

Bus tiriama, ar vasario 4 d. bei kovo 3 d. priimti sprendimai nesukėlė interesų konflikto ir ar juos priimdama premjerė tinkamai laikėsi pareigos nusišalinti, kai tarnybinės pareigos susijusios su artimų asmenų privačiais interesais. Taip pat bus vertinama, ar nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi arba statusu asmeninei naudai gauti, ar buvo tinkamai vykdyta pareiga nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

VTEK tyrimą pradėjo gautų pranešimų pagrindu.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 17 d. posėdyje nusprendė išplėsti atliekamą tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos vengti interesų konflikto taikomos ir politinių partijų pirmininkams.

VTEK pabrėžia, kad tyrimo atlikimas savaime nereiškia pažeidimo konstatavimo – sprendimai priimami tik įvertinus visas tyrimo metu surinktas faktines aplinkybes.

VTEK kovo 17 d. nusprendė, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas veikė interesų konflikto situacijoje, kai 2025 m. lapkričio 26 d. skyrė 3000 eurų finansinę paramą bendrovei „Etikko“, kurios vadovas ir akcininkas yra merui artimas asmuo – sesers sutuoktinis. Šis mero sprendimas yra susijęs su jo privačiais interesais. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas reikalauja vengti ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės – valstybės politikas turi aiškiai nusišalinti ir nedalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. VTEK konstatavo, kad meras, nenusišalindamas nuo sprendimo priėmimo, realizavo savo privatų interesą ir šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto. 

Be to, VTEK nusprendė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje bus sprendžiama dėl administracinės nuobaudos A. Visockui skyrimo.

VTEK taip pat pripažino, kad meras nepažeidė įstatymu nustatytų apribojimų atstovauti savivaldybei tvarkant reikalus su juridiniu asmeniu, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų ar turi daugiau kaip 10 procentų akcijų.

Pasirašydamas potvarkį A. Visockas nevykdė „atstovavimo“ ar „reikalų tvarkymo“ su UAB „Etikko“. Jis, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, priėmė vienašalį individualų administracinį sprendimą viešojo administravimo srityje. Pabrėžtina, kad minėtas apribojimas taikomas, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savivaldybės vardu tiesiogiai veikia santykiuose su konkrečiu asmeniu, o ne kai priima administracinį aktą pagal įstatymu nustatytą kompetenciją.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tirs, ar Zarasų vicemerė Aurelija Trimonytė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kai pateikė savivaldybės administracijai paraišką finansuoti jos įsteigtos bei vadovaujamos viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ įgyvendinamą projektą.

A. Trimonytė 2025 m. balandžio 2 d. pateikė ir gegužės 8 d. patikslino paraišką dėl nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto projekto „Tobulėjame kartu“ įgyvendinimui. Vėliau vicemerė savivaldybės administracijai pateikė minėto projekto veiklų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo ataskaitas.

A. Trimonytė yra viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ steigėja (dalininkė) ir direktorė. Šiai įstaigai projektui įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto administracijos direktoriaus įsakymu buvo skirti 1 200 eurų.

VTEK tyrimą pradėjo gauto pranešimo pagrindu.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 10 d. nusprendė netirti buvusio aplinkos viceministro Edmundo Mačiežos, Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus, Lietuvos miškų ūkio rūmų bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos veiksmų. Toks sprendimas priimtas įvertinus Aplinkos ministerijos pranešimuose nurodytas aplinkybes ir papildomai surinktą medžiagą, taip pat duomenis iš skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos (SKAIDRIS) ir privačių interesų registro (PINREG).

Komisijos prašyta įvertinti E. Mačiežos, tuo metu ėjusio aplinkos viceministro pareigas, 2026 m. vasario 3 d. susitikimą su Miškų ūkio rūmų bei Miško ir žemės savininkų asociacijos atstovais. Keltas klausimas, ar susitikimo dalyviai, aptarę Miškų įstatymo projektą, nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo.

Taip pat prašyta įvertinti E. Mačiežos bei Seimo  nario A. Radvilavičiaus elgesį kitą dieną vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Esą jiedu tendencingais veiksmais siekė stabdyti ir vilkinti įstatymo projekto svarstymą bei diskredituoti šį projektą parengusią Aplinkos ministeriją.

Priežastys, dėl kurių tyrimas nepradėtas

Komisijai pateikta informacija neleidžia tiesiogiai ir vienareikšmiškai nustatyti, jog E. Mačiežos ir dviejų asociacijų atstovų susitikime buvo aptariamas konkretus teisės akto projektas. Be to, dalis Aplinkos ministerijos prašytų įvertinti klausimų nepatenka į VTEK kompetenciją.

Pareiga deklaruoti lobistinę veiklą ar patirtą lobistinę įtaką atsiranda tada, kai yra aptariamos konkretaus teisės akto projekto nuostatos. E. Mačieža SKAIDRIS deklaracijoje nurodė, kad susitikime buvo aptariami kiti klausimai – teisės aktų projektų tarp jų nebuvo.

Miško ir žemės savininkų asociacija, kuri yra registruota lobistė, reaguodama į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kvietimą, vasario 2 d. pateikė rašytines pastabas ir pasiūlymus dėl Miškų įstatymo projekto. Raštas adresuotas Aplinkos apsaugos komitetui, o jo kopija – Seimo kaimo reikalų komitetui ir Aplinkos ministerijai. Tą pačią dieną asociacija pateikė atitinkamą SKAIDRIS deklaraciją, nurodydama, kad pradėjo lobistinę veiklą dėl projekto minėtų Seimo komitetų ir Aplinkos ministerijos atžvilgiu. Tačiau tiesioginių ir vienareikšmių duomenų, kad vasario 3 d. susitikime su E. Mačieža buvo aptariami asociacijos pasiūlymai, VTEK nepateikta.

Nenustatyta duomenų, kad nagrinėjamuoju atveju lobistų sąraše neregistruoti Miškų ūkio rūmai teikė rašytinius ar kitokios formos pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Seimo narių elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms vertina tik Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, Seimo nariai laikomi asmenimis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, todėl jie patys negali būti lobistais. Tačiau pateiktų aplinkybių kontekste nepakako vienareikšmiškai įžvelgti, kad Seimo narys A. Radvilavičius Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje veikė kaip lobistas.

Kalbant apie galimus interesų konfliktus, toks konfliktas kyla dėl tiesioginio ir akivaizdaus privataus intereso –  tam nepakanka tik prielaidų. Komisijai nepateikta duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai įžvelgti, kad E. Mačieža Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje veikė turėdamas privatų interesą ar vykdė lobistinę veiklą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 10 d. pradėjo tyrimą, ar Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Šimkienė nepakliuvo į interesų konflikto situaciją.

VTEK tirs, ar darbuotoja 2023–2026 metais dalyvavo rengiant, derinant ar pasirašant sprendimus ir dokumentus, susijusius su priemokų jai pačiai skyrimu.

Tyrimas pradėtas susipažinus su pareiškėjo pranešimu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pateikta informacija.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, kovo 10 d. nusprendė išbraukti iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo Marijampolės jaunimo organizacijų tarybą „Apskritas stalas“.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 10 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą „International Air Transport Association (IATA) Agency Services Office-Scandinavia, Canada Filial“.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 3 d. nusprendė atlikti tyrimą, ar švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas nepateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kai dalyvavo rengiant bei Seime pristatė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą ir su juo susijusius projektus.

Praėjusiais metais Seime pristatytu įstatymo projektu siekiama Nacionalinei sporto tarybai suteikti galią priimti sprendimus dėl valstybės sporto politikos bei ją įgyvendinti. Priėmus įstatymą, per Nacionalinę sporto tarybą į sprendimų priėmimą būtų labiau įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje. G. Grybauskas, iki pat pradėdamas eiti viceministro pareigas, dirbo tokiose nevyriausybinėse organizacijose: asociacijoje „Sportas visiems”, Lietuvos sporto draugijoje „Žalgiris”, Nacionaliniame judumo institute.

Numatoma, kad kandidatus į tarybą rinktų, be kita ko, įvairių sporto organizacijų, tarp jų – ir „Sportas visiems” deleguoti rinkėjai.

Taigi VTEK aiškinsis, ar G. Grybauskas neveikė interesų konflikto situacijoje bei ar neprivalėjo nusišalinti nuo įstatymo projekto rengimo ir pristatymo.

Atlikusi tyrimą VTEK kovo 3 d. nusprendė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos ir Etikos komisijos narys Linas Šedvilas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti. 

L. Šedvilas nenusišalino ir 2025 m. kovo 12 d. bei balandžio 4 d. dalyvavo savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo vertinamas jo paties elgesys.  

VTEK nustatė, kad Etikos komisijai svarstant pranešimą dėl L. Šedvilo galbūt netinkamo elgesio, kilo neabejotina priešprieša tarp šio politiko tarnybinių pareigų ir jo privataus intereso. Mat L. Šedvilas buvo tiesiogiai suinteresuotas savo paties elgesio vertinimo procedūromis bei komisijos sprendimais. Todėl jis turėjo nedelsdamas informuoti kitus Etikos komisijos narius apie kilusią interesų konflikto situaciją, pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti jokiose su jo elgesio vertinimu susijusiose procedūrose. Tačiau tokių veiksmų L. Šedvilas neatliko. 

VTEK nusprendė Telšių savivaldybės tarybos Etikos komisijai siūlyti imtis aktyvių organizacinių priemonių, siekiant veiksmingai užtikrinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymąsi, tarybos nariams pakliuvus į interesų konflikto situaciją. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 3 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Rasą Kašinskaitę.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasario 24 d. nusprendė pradėti tyrimą, ar Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaujama prezidento Liutauro Labanausko, nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos. 

Bus tiriamos aplinkybės, kai Lietuvos gydytojų sąjunga 2026 m. sausio 14 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui raštu pateikė Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimą, pakeitimo įstatymo projektą ir jo aiškinamąjį raštą. 

VTEK duomenimis, nei Gydytojų sąjunga, nei jos vadovas L. Labanauskas nebuvo ir nėra registruoti lobistai. 

Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, turi pateikti prašymą VTEK. 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasario 24 d. nusprendė ištirti, ar Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjos pareigas ėjusi Ina Kulikauskienė neatsidūrė interesų konflikto situacijoje. 

I. Kulikauskienė dokumentų valdymo sistemoje vizavo savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 8 d. potvarkį, galimai tiesiogiai susijusį su jai artimo asmens nuosavybės teise turimo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimu. VTEK aiškinsis, ar tokiais veiksmais I. Kulikauskienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, vasario 24 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Nemokumo administratorių rūmus. 

Atlikusi tyrimą Komisija posėdyje nusprendė, kad buvęs UAB „Raseinių vandenys“ direktorius Vaclovas Simonavičius:

2023 m. sausio 7 d. ir 2024 m. vasario 29 d. pasirašydamas įsakymus, kuriais nustatė savo darbo užmokesčio dydį, veikė interesų konflikto situacijoje, nenusišalindamas nuo šių veiksmų realizavo savo privatų interesą ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto. 

Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrovės UAB Raseinių vandenys valdybos priimtų sprendimų pagrindu  priimti individualų sprendimą dėl tuo metu bendrovės direktoriaus pareigas ėjusio V. Simonavičiaus darbo užmokesčio turėjo teisę ir (ar) pareigą tik bendrovės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija: iki 2023 m. balandžio mėn. – Savivaldybės administracijos direktorius, vėliau – Savivaldybės meras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus individualus įsakymas dėl bendrovės direktoriaus 2023 metams pastoviosios dalies koeficiento ir kintamosios dalies dydžio nustatymo nebuvo priimtas. Duomenų, kad kompetentingas subjektas (šiuo atveju Savivaldybės meras) būtų priėmęs papildomą sprendimą dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies 2024 m. nustatymo taip pat nėra. 

Komisijos vertinimu V. Simonavičius pasirašydamas pirmiau minėtus įsakymus realizavo savo suinteresuotumą (asmenine turtine) nauda, todėl šiuo atveju pripažino, kad Įstatymo nuostatos yra pažeistos šiurkščiai.

Taip pat, žodiniu pavedimu UAB „Raseinių vandenys“ darbuotoją įpareigojęs tarnybiniu elektroniniu paštu pateikti V. Simonavičiaus asmeninio pobūdžio dokumentus bendrovei paslaugas teikiančios Advokatų profesinės bendrijos „Averus“ advokatui pažeidė Įstatymo nustatytą pareigą nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Nustatyta, jog bendrovės darbuotojas 2025 m. liepos 16 d. ir 2025 m. liepos 18 d. el. paštu, gavęs žodinį V. Simonavičiaus pavedimą, siuntė advokatui atitinkamus dokumentus, susijusius su direktoriaus galimu atšaukimu iš pareigų. 

Pabrėžtina, kad tarnybos metu bendrovės darbuotojas turėtų atlikti tik savo tarnybines funkcijas, kurios yra nustatytos jo pareigybės aprašyme ir jis neturėtų rūpintis darbovietės, kurioje dirba, vadovo reikalais, todėl Komisija sprendė, kad atitinkamų pavedimų davimas liudija apie V. Simonavičiaus netinkamą Įstatymo nuostatų, draudžiančių naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, laikymąsi.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 02 18 posėdyje, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, priėmė sprendimą, kad Žemės ūkio žalų problemų asociacija, 2025 10 23 elektroniniu paštu Aplinkos ministerijai pateikdama pasiūlymus dėl Medžioklės įstatymo pakeitimų, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

Komisija nustatė, kad Asociacija, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, pateikė konkretų pasiūlymą dėl Medžioklės įstatymo nuostatų pakeitimo ir siūlė inicijuoti jo svarstymą. Tokia veikla atitinka Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatyme apibrėžtus lobistinės veiklos kriterijus.

Įvertinusi tyrimo medžiagą, VTEK konstatavo, kad Asociacija pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos lobistinę veiklą gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Komisija, išnagrinėjusi gautus prašymus ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, vasario 18 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

• Gamintojų ir importuotojų asociaciją „GAMTOS ATEITIS”;

• Andrių Zubernį.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasario 10 d. nusprendė nagrinėti, ar politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

Tyrimą dėl R. Žemaitaičio VTEK pradeda susipažinusi su gautais pranešimais bei viešojoje erdvėje paskelbta informacija, jog R. Žemaitaitis, eidamas partijos pirmininko pareigas, 2024 m. sausio 17 d. sudarė automobilio nuomos sutartį su savimi kaip su fiziniu asmeniu, o 2024 m. lapkričio 11 d. šią sutartį pakeitė. Sutarties mėnesinė vertė siekė 3 176,47 eurų.

VTEK vertins, ar R. Žemaitaitis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 000 eurų.

VTEK primena neturinti įgaliojimų vertinti, ar Seimo narių elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Tačiau politinių partijų pirmininkai yra VTEK priežiūros subjektai. Taigi komisija vertins R. Žemaitaičio, kaip politinės partijos pirmininko, elgesį.

VTEK atkreipia dėmesį, kad tyrimo pradžia savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įstatymo nuostatos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), išnagrinėjusi viešai skelbiamą informaciją, vasario 10 d. nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atlikti tyrimą dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininko pavaduotojos Daivos Petkevičienės elgesio 2024 metais nuomojant automobilį šiai politinei partijai.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, duomenys apie jau pasibaigusį sandorį nėra deklaruotini, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas raginti asmenį patikslinti deklaraciją. Taip pat nėra jokių faktinių aplinkybių, rodančių, kad dėl nedeklaruoto nuomos sandorio buvo kilusi interesų konflikto situacija. Atsižvelgiant į tai, VTEK vertinimu, nėra pagrindo pradėti tyrimą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), išnagrinėjusi gautus prašymus ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, vasario 10 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

• Roką Klydžią;
• Eglę Kriščiūnienę.

VTEK vasario 3 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl  Švenčionių rajono savivaldybės  tarybos nario Antonij Jundo galimai padarytų pažeidimų. 

Komisija vertins aplinkybes, kai A. Jundo, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas nuomojosi iš savęs, kaip ūkininko, automobilį ir teikė savivaldybės administracijai dokumentus kompensacijai gauti. Bus aiškinamasi, ar tokiais veiksmais A. Jundo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei draudžiančių naudotis tarnybinėmis pareigomis ar statusu asmeninei naudai gauti. 

Komisija, išnagrinėjusi „Cooperatieve Vereniging SNB-REACT U.A.“ filialo prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, vasario 3 d. nusprendė įrašyti šią organizaciją į lobistų sąrašą. 

Tuometis Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Jukna nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kai 2025 m. gegužės 29 d. tarybos posėdyje svarstė ir balsavo dėl mokesčių lengvatų tvarkos paramos teikėjams. Tokį sprendimą vasario 3 d. priėmė tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). 

Abejonių dėl interesų konflikto kėlė aplinkybė, kad tarp potencialių lengvatos gavėjų buvo ir bendrovė „Nordic proteins“, kurios vadovas yra A. Jukna. Tačiau VTEK nustatė, kad tarybos sprendimas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su šia bendrove. 

Šis sprendimas buvo norminio pobūdžio. Jame nustatyta bendra mokesčių lengvatų teikimo tvarka neapibrėžtam fizinių ir juridinių asmenų ratui, o ne suteiktos individualios lengvatos konkrečiai bendrovei. Mokesčių lengvatų taikymas galimiems paramos teikėjams priklauso nuo ateities aplinkybių – ar bus suteikta parama, ar bus pateiktas prašymas, ar savivaldybės administracija patvirtins lengvatos gavėjų sąrašą. Todėl galimas bendrovės pasinaudojimas lengvata ateityje negali būti vertinamas kaip A. Juknos asmeninis suinteresuotumas balsavimo metu. Kitaip tariant, vien tik abstrakti galimybė ateityje gauti lengvatą nesukuria priežastinio ryšio tarp balsavimo ir privataus intereso. 

Taigi atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir teismų praktiką, VTEK nusprendė, kad A. Juknos privačių ir viešųjų interesų ryšys šio sprendimo kontekste buvo pernelyg nutolęs ir hipotetinis, kad būtų galima konstatuoti interesų konfliktą.  

 

Atlikusi tyrimą sausio 27 d. VTEK nusprendė, kad  Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Simonavičius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

2023 m. gruodį D. Simonavičius balsavo dėl tarybos sprendimo skirti finansavimą Šiaulių r. Kairių jungtinei mokykai. Vėliau mokyklos skelbtą viešąjį pirkimą laimėjo „Elektros ekspertai“, kurios akcininkas ir vadovas yra D. Simonavičius.

VTEK nustatė, kad ši situacija nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusi su D. Simonavičiaus privačiais interesais. Jis dalyvavo sprendimuose tik dėl mokyklos projekto finansavimo. Tuo tarpu viešųjų pirkimų ar tiekėjų atrankos procedūrose nedalyvavo.

VTEK atliko savarankišką tyrimą, suabejojusi Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos vertinimu dėl D. Simonavičiaus  interesų konflikto.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sausio 27 d. nusprendė ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius nepakliuvo į interesų konfliktą.

2025 m. lapkričio 18 d. A. Šatevičius iš mero fondo skyrė 2625 Eur komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ aprangai įsigyti. Pinigai pervesti į komandai atstovavusios Trakų rajono sporto asociacijos sąskaitą. A. Šatevičius savo privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad yra šios asociacijos narys.

VTEK vertins, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įpareigojimų vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti.

Komisija, išnagrinėjusi gautą asociacijos „Nacionalinė spauda“ prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, sausio 27 d. nusprendė įrašyti į šią asociaciją į lobistų sąrašą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) sausio 20 d. nusprendė pradėti tyrimą, ar Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro direktorės Leokadija Pavtel nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo. 

L. Pavtel yra priėmusi sprendimus, tiesiogiai susijusius su ja pačia bei su centre dirbančiais jai artimais asmenimis. Komisija tirs, ar šiais veiksmais centro direktorė nepažeidė įstatymo nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Komisija vertins 2023-2025 metais priimtus sprendimus. Ankstesni sprendimai nebus vertinami suėjus trejų metų senaties terminui.

Komisija taip pat vertins, ar L. Pavtel nepažeidė įstatymo, kai galimai nepapildė interesų deklaracijos duomenimis apie centre dirbantį jai artimą asmenį. 

VTEK atkreipia dėmesį, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia įstatymo pažeidimo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) sausio 13 d. priėmė sprendimą nepradėti tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės‑Budrienės elgesio. 

VTEK buvo gavusi prašymus ištirti LRT vadovės elgesį dėl asmeninėje „Facebook“ paskyroje paviešintų LRT Tarybos turinio komiteto pirmininko pateiktų klausimų bei dėl sąsajų su protesto akcijos „Šalin rankas“ inicijavimu ar viešinimu LRT eteryje. 

VTEK nustatė, kad nėra duomenų, jog M. Garbačiauskaitė‑Budrienė būtų pasinaudojusi tarnybine informacija ar tarnybine padėtimi savo asmeniniams interesams tenkinti, kai savo „Facebook“ paskyroje paviešino su LRT administracijos veikla susijusius klausimus. Komisijos nuomone, informacija buvo pateikta oficialios komunikacijos kontekste, o pranešimas buvo skirtas ir institucijos skaidrumui didinti. Taip pat nenustatyta, kad informacijos paviešinimas būtų susijęs su LRT vadovės privačiais interesais.  

M. Garbačiauskaitės-Budrienės „Facebook“ paskyra yra vieša. Nors ji ir nėra oficialus LRT sklaidos kanalas, Komisijos nuomone, tai savaime nereiškia, kad įstaigos vadovei savo paskyroje draudžiama dalintis su LRT veikla susijusia informacija. 

VTEK nepradėjo tyrimo ir dėl pranešimo, kuriame teigta, kad LRT generalinė direktorė galėjo viešai remti protesto akcijas „Šalin rankas“, daryti įtaką redakciniams sprendimams ar sudaryti sąlygas jų viešinimui LRT eteryje. 

Komisija nustatė, kad pranešime pateikta tik bendro pobūdžio informacija ir prielaidos. Konkrečių faktinių duomenų apie galimus sprendimus, susijusius su direktorės privačiais interesais, nepateikta. VTEK atkreipia dėmesį, kad įstatymo pažeidimai negali būti grindžiami hipotezėmis ar spėlionėmis.  

Be to, remiantis viešai transliuotu LRT Tarybos posėdžio įrašu, akciją „Šalin rankas“ inicijavo patys žurnalistai, o administracija dėl jos sprendimų nepriėmė. 

Tyrimą atlikusi VTEK sausio 13 d. priėmė sprendimą, kad Rokiškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija netinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas tarybos nario Virgilijaus Dambrausko atžvilgiu. VTEK išvada – V. Dambrauskas nepažeidė įstatymo. 

VTEK nusprendė, kad V. Dambrauskas, nors ir pavėluotai pateikė privačių interesų deklaraciją, įstatymo nuostatų, įpareigojančių deklaruoti privačius interesus, nepažeidė, nes ji pateikta iki pranešimo Rokiškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijoje gavimo dienos, o duomenų, kad yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto Savivaldybės etikos komisijos atlikto tyrimo medžiagoje nėra. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą Luko Rekevičiaus prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, sausio 13 d. nusprendė sustabdyti L. Rekevičiaus lobistinę veiklą. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą KŪB „Vento Nuovo Partneriai“ prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, sausio 13 d. nusprendė įrašyti į šią KŪB į lobistų sąrašą. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą Vaivos Žukienės prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, sausio 13 d. nusprendė išbraukti ją iš lobistų sąrašo. 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gruodžio 22 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Šiaulių miesto mero Artūro Visocko elgesio, pasirašius potvarkį skirti paramą su jo seserimi susijusiai bendrovei. 

Tyrimo pagrindu tapo gautas pranešimas, kad šių metų lapkričio 26 d. mero potvarkiu skirta 3000 eurų finansinė parama bendrovei „Etikko“ įrangos ir įrankių įsigijimo išlaidoms padengti. Šios bendrovės akcininkas ir vadovas yra A. Visocko sesers sutuoktinis.

Komisija vertins, ar meras, pasirašydamas šį sprendimą, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su privačiais interesais, ir nedalyvauti tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose artimi asmenys turi akcijų ar gauna pajamų. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Arturą Augustiną. 

Tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Komisija) gruodžio 16 d. posėdyje nusprendė, kad, be kita ko, ir verslo subjektus vienijančios asociacijos Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija bei Sūduvos medžiotojų sąjunga vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, kai kartu su kitais asmenimis pasirašė Seimo pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. raštą „Dėl grėsmės Lietuvos Respublikai artimiausiu metu netekti 1,4 milijardo eurų“. 

Rašte, asociacijos pateikė nuomonę ir siūlymus teisėkūros klausimais: susilaikyti nuo Miškų įstatymo pataisų ar naujos redakcijos priėmimo; tobulinti Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus, juose numatant ūkininkavimo miškuose galimybes bei šiuose įstatymuose aiškiai nurodyti atskirų institucijų kompetencijas ir atsakomybes; kuo skubiau parengti ir teikti Seimui tvirtinti miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją, joje nustatant tvaraus ūkininkavimo principus skirtingo prioriteto daugiafunkciniuose miškuose, maksimalius ir minimalius tvarkaus miško naudojimo rodiklius, miškų išsaugojimo, atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus ir t.t. 

Nei minėtos dvi asociacijos, nei joms atstovaujantys asmenys tuo metu nebuvo registruoti lobistai. Todėl teikdamos siūlymus dėl teisės aktų asociacijos pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą.  

Komisija taip pat nusprendė, kad tą patį raštą pasirašiusi viešoji įstaiga „Darnūs miškai“ nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, nes ji nėra verslo subjektus vienijantis juridinis asmuo. Be to, rašte pateikti siūlymai nelaikytini konkretaus teisės akto projekto parengimu. Todėl įstaigai pritaikyta Lobistinės veiklos įstatymo išimtis – nelaikytina, kad ji vykdė lobistinę veiklą. 

Lobistinė veikla yra veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką teisės aktus rengiantiems, svarstantiems ir (ar) juos priimantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. 

Komisija nekvestionavo asociacijų teisės teikti siūlymus ir pastabas dėl teisės aktų tobulinimo. VTEK  pabrėžia, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus, tačiau būtina laikytis įstatymų reikalavimų ir deklaruoti tokią veiklą.     

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Arvydą Urbį. 

Komisija, išnagrinėjusi gautus prašymus ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, gruodžio 9 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą: 

• Eglę Markevičiūtę,   

• Andrių Stanislovaitį. 

Atlikusi tyrimus Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Komisija) gruodžio 9 d. posėdyje nusprendė, kad Lietuvos miškų ūkio rūmų asociacija ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, kai kartu su kitais asmenimis pasirašė Seimo pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. raštą „Dėl grėsmės Lietuvos Respublikai artimiausiu metu netekti 1,4 milijardo eurų“.  

Šiame rašte asociacijos pateikė nuomonę ir siūlymus teisėkūros klausimais: susilaikyti nuo Miškų įstatymo pataisų ar naujos redakcijos priėmimo, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose numatyti ūkininkavimo miškuose galimybes bei aiškiai nurodyti atskirų institucijų kompetencijas ir atsakomybes. Taip pat paraginta kuo skubiau parengti ir teikti Seimui tvirtinti miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją, joje nustatyti tvaraus ūkininkavimo principus, maksimalius ir minimalius tvarkaus miško naudojimo rodiklius, miškų išsaugojimo, atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus ir kt.  

Nei minėtos asociacijos, nei jai oficialiai atstovaujantys asmenys tuo metu nebuvo registruoti lobistai. Todėl teikdamos siūlymus dėl teisės aktų asociacijos pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą. 

Lobistinė veikla yra veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką teisės aktus rengiantiems, svarstantiems ir (ar) juos priimantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Komisija nekvestionavo asociacijos teisės teikti siūlymus ir pastabas dėl teisės aktų tobulinimo. VTEK  pabrėžia, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus, tačiau būtina laikytis įstatymų reikalavimų ir deklaruoti tokią veiklą.   

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, gruodžio 2 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą: 

• Robertą Kvietkovskį
• Raimundą Beinortą  

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija lapkričio 25 d. pripažino, kad Lietuvos žemės ūkio taryba vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, ši asociacija teikė institucijoms konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų keitimo.  

Žemės ūkio taryba 2025 m. balandžio 11 d. priėmė ir vėliau išsiuntė rezoliuciją Lietuvos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Aplinkos, Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms. Tyrimo metu nustatyta, kad rezoliucijoje buvo pateikta nuomonė dėl teisėkūros bei konkretūs pasiūlymai keisti ar panaikinti tam tikrus teisės aktus. Pavyzdžiui, kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, Žemės ūkio rūmų įstatymą. 

Žemės ūkio taryba (ŽŪT) vienija asociacijas, kurių nariai yra ir verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys. VTEK konstatavo, kad ŽŪT negalėjo teikti net nuomonės dėl teisėkūros, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą. Tokia veikla laikoma neteisėta lobistine veikla, nes ja siekiama daryti įtaką teisėkūros procesui. 

VTEK  pabrėžia, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus. Tačiau būtina laikytis įstatymų reikalavimų ir deklaruoti tokią veiklą. Asociacijos veiksmai, nors ir buvo motyvuoti viešo intereso siekiais, neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl lobistinės veiklos vykdymo.   

VTEK rekomendavo Žemės ūkio tarybai kreiptis į VTEK dėl įrašymo į lobistų sąrašą. 

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu. 

VTEK lapkričio 25 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos nario ir Etikos komisijos nario Lino Šedvilo elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. 

Komisija vertins, ar L. Šedvilui nekilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kuomet jis galbūt nenusišalino ir dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, kai buvo svarstomas klausimas dėl tyrimo jo paties atžvilgiu pradėjimo.    

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. VTEK atkreipia dėmesį, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia įstatymo pažeidimo. 

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, lapkričio 25 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Žemės ūkio žalų problemų asociaciją. 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lapkričio 18 d. nusprendė pradėti tyrimą, ar  Žemės ūkio žalų problemų asociacija nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo. Toks sprendimas priimtas gavus informaciją, kad asociacija, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, kreipėsi į LR aplinkos ministeriją su pasiūlymu keisti Medžioklės įstatymo nuostatas. 

Komisija vertins, ar asociacija vykdė lobistinę veiklą pažeisdama Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą: 

• Ievą Binder;
• Lietuvos Žmogaus teisių asociaciją. 

Komisija, išnagrinėjusi gautus prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

• Arną Navicką;
• Lietuvos šeimos turto valdytojų asociaciją;
• Pamario regiono bendruomenių asociaciją.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lapkričio 4 d. nusprendė, kad Lietuvos laivų savininkų asociacija, 2025 m. birželio 4 d. kreipusis į Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas dėl finansavimo laivų modernizavimo projektams pagal Klimato kaitos programą, vykdė lobistinę veiklą, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą. Tokiais veiksmais asociacija pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą. 

Komisija tyrimą pradėjo gavusi Aplinkos ministerijos pranešimą apie galimai neteisėtus lobistinius veiksmus. Tyrimo metu nustatyta, kad asociacija, atstovaudama verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, teikė nuomonę dėl teisėkūros ir siekė paveikti ministerijas dėl Vyriausybės nutarimu tvirtinamo Klimato kaitos programos investicijų plano. Prašyta numatyti finansavimo priemones laivų modernizavimo projektams iš ATLPS (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema) ir „FuelEU“ baudų lėšų. 

Lobistinę veiklą Lietuvoje gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys, kurie privalo deklaruoti savo veiklą ir užtikrinti jos skaidrumą. Lietuvos laivų savininkų asociacija, siųsdama minėtą raštą ministerijoms, nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Asociacijos prašymu į jį buvo įtraukta tik po VTEK pradėto tyrimo. 

VTEK  pabrėžia, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus, tačiau būtina laikytis įstatymų reikalavimų ir deklaruoti tokią veiklą. Asociacijos veiksmai, nors ir buvo motyvuoti viešo intereso siekiais, neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl lobistinės veiklos vykdymo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lapkričio 4 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Audriaus Juknos galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo.

Komisija suabejojo Biržų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu, palankiu A. Juknai. Savivaldybės komisija vertino A. Juknos dalyvavimą ir balsavimą 2025 m. gegužės 29 d. tarybos posėdyje dėl mokesčių lengvatų sporto, kultūros, mokslo ir socialinių veiklų rėmėjams Biržų rajone. A. Jukna yra bendrovės „Nordic proteins“, remiančios sportą, vadovas.

Savivaldybės etikos komisija tyrimą nutraukė, nes, jos vertinimu, nepakako duomenų teisiniam asmens veiklos įvertinimui. Tačiau rekomendavo tarybos nariui vengti interesų konflikto ir, jam kilus, nusišalinti. 

VTEK, susipažinusi su gauta informacija ir abejodama dėl galimo netinkamo įstatymo nuostatų taikymo, nusprendė atlikti savarankišką tyrimą.Bus vertinama, ar tarybos narys, dalyvaudamas minėtame posėdyje, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų, įpareigojančių vengti interesų konflikto ir, jam kilus, nusišalinti. 

Spalio 28 d. posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė netirti tuomečio aplinkos ministro Povilo Poderskio veiksmų išplečiant ministerijos kanclerio įgaliojimus. P. Poderskis šiuo metu pats užima šias pareigas.

Būdamas ministru P. Poderskis priėmė ir kitus su ministerijos veikla susijusius sprendimus. Komisija pažymi, kad sprendimai, kuriais buvo nustatytos viceministrų veiklos ir kanclerio administravimo sritys, pavedimai ir įgaliojimai, sprendžiami ministerijos personalo ir kiti klausimai savo pobūdžiu yra organizaciniai – tvarkomieji vidaus administravimo aktai. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, institucijos ar įstaigos vadovas neturi pareigos nusišalinti spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog priimant minėtus vidaus administravimo aktus P. Poderskis turėjo asmeninį suinteresuotumą. VTEK pabrėžia, kad įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plačiai, o interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.

Be to, VTEK vertinimu, įstatyme numatytas apribojimas dirbti netaikytinas, kai ministras, baigęs eiti pareigas, siekia įsidarbinti toje pačioje ministerijoje kanclerio pareigose. Šiuo atveju svarbu, kad P. Poderskis pradėjo dirbti kitose pareigose toje pačioje ministerijoje, o ne kitame juridiniame asmenyje. Apribojimas skirtas apsaugoti nuo galimo interesų konflikto pereinant į kitą juridinį asmenį, taip pat kad asmuo negalėtų iš karto pereiti dirbti į kitą juridinį asmenį, dėl kurio priėmė sprendimus, susijusius su lėšų skyrimu, turtu, kontrole ar priežiūra.

VTEK susipažino su Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu, kad tarybos narė Alina Kowalewska pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Kilus abejonių dėl galimo netinkamo įstatymo nuostatų taikymo, VTEK nusprendė pradėti savarankišką tyrimą.

A. Kowalewska, eidama savivaldybės tarybos narės pareigas, tarybos posėdyje pareiškė apie nusišalinimą nuo darbotvarkės klausimo „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijai „Lietuvos lenkų sąjunga“.

Tačiau ji pasisakė dėl šio klausimo. VTEK įvertins, ar A. Kowalewska nepažeidė įstatymo nuostatų, draudžiančių dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Komisija susipažino su Rokiškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2025 m. liepos 30 d. sprendimu dėl tarybos nario Virgilijaus Dambrausko veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui.  

V. Dambrauskas privačių interesų deklaraciją pateikė 2023 m. gegužės 24 d. – po 40 dienų nuo pareigų pradžios, nors turėjo tą padaryti per 30 dienų. Etikos komisija 10 dienų vėlavimą pripažino smulkiu pažeidimu. Be to, dėl Privačių interesų registro (PINREG) sistemos atnaujinimo deklaracijos viešinimas buvo sutrikęs ir ją reikėjo atkurti rankiniu būdu, o V. Dambrauskas neturėjo galimybės to pakeisti. Todėl tai negali būti laikoma pažeidimu jo atžvilgiu.  

VTEK suabejojo dėl Įstatymo nuostatų taikymo, todėl nusprendė pradėti savarankišką tyrimą V. Dambrausko atžvilgiu. 

Bus vertinama, ar V. Dambrauskas nepažeidė įstatymo nuostatų, įpareigojančių deklaracijas pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. 

Kilus abejonių dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimų pagrįstumo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK)  nusprendė pati atlikti tyrimą dėl šios savivaldybės tarybos nario Dariaus Simonavičiaus elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui.

D. Simonavičius būdamas UAB „Elektros ekspertai“ akcininku ir vadovu, 2024 m. lapkritį savivaldybės vykdytame viešajame pirkime pateikė pasiūlymą dėl išmaniųjų stoginių ir suoliukų komplekto įrangos ir jos montavimo pirkimo. Šių metų vasarį Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro viešajame pirkime pateikė pasiūlymą dėl ventiliatoriaus gedimo nustatymo ir keitimo. „Elektros ekspertai“ laimėjo abu pirkimus, D. Simonavičius išrašė PVM sąskaitą faktūrą. 

Tyrimo metu VTEK vertins, ar D. Simonavičius, 2023 m. gruodį dalyvaudamas tarybos posėdyje bei balsuodamas dėl sprendimo, galimai susijusio su jo privačiais interesais, nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl tokio konflikto. 

VTEK tik iš dalies pritarė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimui dėl D. Simonavičiaus – tai daliai, kurioje konstatuotas apribojimo atstovauti pažeidimas. 

Komisija, išnagrinėjusi gautus prašymus ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą šiuos asmenis ir organizacijas: 

• Muitinės praktikų asociaciją; 
• Roką Kazakevičių; 
• Agnę Pimpytę; 
• Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociaciją. 

VTEK nusprendė, kad „Biržų autobusų parko” direktoriaus pareigas ėjęs Marius Šernas, atstovaudamas šiai bendrovei 2024 m. pradžioje su sau artimu asmeniu sudaręs dvi įmonės administracinių patalpų nuomos sutartis, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti.

Komisija, išnagrinėjusi Juliaus Urbaičio prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, nusprendė prašymą patenkinti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) spalio 7 d. posėdyje nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio premjerės Ingridos Šimonytės patarėjo Rimanto Žyliaus įsidarbinimo bendrovėje „Palantir Technologies Lithuania“. 

Dirbdamas patarėju, R. Žylius kuravo valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Šį projektą vysto „Palantir Technologies Lithuania“. Todėl gavusi pranešimą VTEK aiškinosi, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, draudžiančių įsidarbinti tam tikruose juridiniuose asmenyse nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.  

Iš Komisijai pateiktos informacijos nenustatyta, kad R. Žylius per paskutinius vienus darbo metus Vyriausybės kanceliarijoje tiesiogiai rengė, vizavo, svarstė ir (ar) priėmė su „Palantir Technologies Lithuania“ susijusius sprendimus. Todėl nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad R. Žylius minėtoje įmonėje įsidarbino pažeisdamas įstatymą. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyta, kad asmuo negali vienerius metus įsidarbinti juridiniame asmenyje, jeigu prieš tai eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su to juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus. 

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Gynybos resursų agentūra (GRA) yra įsidiegusios interesų konfliktų rizikų valdymo procesus. Tačiau ne visos procedūros yra įgyvendinamos arba jos nėra pakankamai efektyvios. Tokias išvadas padarė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atlikusi nepriklausomą interesų konfliktų rizikų identifikavimo ir valdymo sistemos įvertinimą.  

Po įvertinimo VTEK pateikė minėtoms dviem institucijoms rekomendacijas, kaip dar sustiprinti interesų konfliktų rizikų valdymą. 

VTEK rėmėsi KAM ir GRA pateikta informacija ir dokumentais bei savo turimais duomenimis. Analizė parodė, kad abiejose institucijose yra parengti reikiami dokumentai ir paskirti atsakingi asmenys, taikomos prevencinės priemonės interesų konfliktų rizikai valdyti. Vis dėlto, VTEK specialistų vertinimu, ne visos šios procedūros yra įgyvendinamos (pavyzdžiui, taikomos ne visos galimos prevencinės priemonės) arba jos nėra pakankamai efektyvios (pavyzdžiui, privačių interesų deklaracijų duomenų analizė ir vertinimas).  

VTEK vertinimu, siekiant išsamiai įvertinti interesų konfliktų rizikas ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, tiek KAM, tiek GRA naudojasi ne visais galimais duomenų šaltiniais. Abi institucijos tikrina darbuotojų interesų deklaracijose pateiktą informaciją, tačiau nelygina jos su kituose valstybės registruose esančiais duomenimis.  

Todėl specialistai rekomendavo pasinaudoti PINREG įrankiu ir gretinti deklaracijose pateiktus duomenis su esančiais kituose valstybės registruose. Tai sudarytų galimybę atlikti išsamesnę deklaruotų ir deklaruotinų duomenų lyginamąją analizę bei priimti duomenimis pagrįstus sprendimus vykdant interesų konfliktų prevenciją.  

VTEK rekomendavo KAM nustatyti kriterijus (pavyzdžiui, tam tikrą viešojo pirkimo vertę) ir daugiau dėmesio skirti šiuos kriterijus atitinkančiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų privačių interesų deklaracijose pateiktų duomenų tikrinimui ir vertinimui prieš pradedant pirkimo procedūras. Taip pat pasiūlyta stiprinti pavaldžių institucijų vadovų viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevenciją, stebėseną ir kontrolę. 

Agentūrai VTEK pateikė rekomendaciją įgyvendinti praktikoje vidaus dokumentuose įtvirtintas prevencines interesų konfliktų valdymo priemones, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolę bei prevenciją. Pavyzdžiui, įteikti atmintinę apie taikomus apribojimus išeinančiam iš darbo darbuotojui, reguliariai teikti darbuotojams informaciją apie jiems taikomus atstovavimo apribojimus ir kt. 

Interesų konfliktų rizikų identifikavimo ir valdymo sistemos veikimo vertinimą VTEK atliko įgyvendindama Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolę