Klausimas
Ar bendrovės vadovo atlygio skyrimo klausimas kelia interesų konfliktą valdybos nariams?
Teisės nuostatos ir teismų praktika
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) įpareigoja privačius interesus deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis). Taigi vykdydamas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas asmuo privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir jo privačių interesų konfliktą.
Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą <…>“ (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).
Pagal Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. Nutarimu Nr. 1092, 7 punktą, savivaldybės valdomos bendrovės akcijų valdytojas inicijuoja klausimo dėl kolegialaus organo narių atlygio už jų veiklą kolegialiame organe mokėjimo ir dydžio nustatymo svarstymą valstybės valdomos bendrovės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Savivaldybės valdomos bendrovės akcijų valdytojas užtikrina, kad mėnesinio atlygio už valstybės valdomos bendrovės ar savivaldybės valdomos bendrovės kolegialaus organo nario veiklą dydis būtų: 1) kolegialaus organo nepriklausomo nario ir kolegialaus organo nario, kuris yra kitas atranką inicijuojančio subjekto pasirinktas asmuo, – ne mažesnis kaip 1/4 bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir ne didesnis kaip bendrovės vadovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis; 2) valstybės tarnautojo, einančio valstybės valdomos bendrovės ar savivaldybės valdomos bendrovės kolegialaus organo nario pareigas, – ne mažesnis kaip 1/8 ir ne didesnis kaip 1/4 bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (Tvarkos aprašo 8 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių vadovų darbo apmokėjimo, valdybų ir audito komitetų narių atlygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-977/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių vadovų darbo apmokėjimo, valdybų ir audito komitetų narių atlygio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punkte nurodyta, kad savivaldybės valdomų įmonių valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje nustatymą inicijuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Konkretų valdybos narių atlygio dydį nustato savivaldybės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (Aprašo 12 punktas).
Atsakymas
Pastebėtina, kad savivaldybės valdomų bendrovių vadovų darbo užmokestis yra reglamentuotas, t. y. teisės aktuose numatyta, kokią mėnesinę algą, kintamąją atlygio dalį ir premijas gali gauti bendrovės vadovas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Aprašo nuostatas, konkretų valdybos narių atlygio dydį nustato savivaldybės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, jog bendrovės vadovo atlygio skyrimo klausimas nustatytas teisės aktuose, o valdybos narių atlygio dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl situacija, kai valdybos nariai, sprendžia klausimą dėl bendrovės vadovo darbo užmokesčio nustatymo – jiems tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto nesukelia, kadangi toks jų privatus interesas priežasčių ir pasekmių aspektu yra pernelyg nutolęs ir yra tik tikėtino (hipotetinio, menamo) pobūdžio.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.