Situacija
Nurodoma, kad ministerija yra įvairių informacinių sistemų (toliau – IS), pagal kompetenciją priklausančių ministerijos valdymo sričiai, valdytoja, o ministerijai pavaldžios įstaigos – šių IS tvarkytojai.
Teigiama, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti atstovavimo apribojimų išimtis pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kilo klausimų, todėl prašote Komisijos pateikti nuomonę, ar laikoma atstovavimu fiziniams ar juridiniams asmenims ministerijoje ar pavaldžiose įstaigose, jeigu ministerijos valstybės tarnautojas:
- dirbdamas kitą darbą (užsiimdamas individualia veikla ir pan.), pagal įgaliojimą ar sutartį suveda (sukelia) duomenis ar informaciją į ministerijos valdomą IS, o ministerija ar jai pavaldi įstaiga dėl pateiktos informacijos priima tam tikrus individualius sprendimus;
- dirbdamas kitą darbą (užsiimdamas individualia veikla ir pan.), pagal įgaliojimą ar sutartį suveda (sukelia) duomenis ar informaciją į ministerijos valdomą IS, o ministerija ar jai pavaldi įstaiga dėl pateiktos informacijos nepriima jokių individualių sprendimų;
- dirbdamas kitą darbą (užsiimdamas individualia veikla ir pan.), pagal įgaliojimą ar sutartį suveda (sukelia) duomenis ar informaciją į ministerijos valdomą IS, o ministerija ar jai pavaldi įstaiga dėl pateiktos informacijos nepriima jokių individualių sprendimų, bet juos priima institucija, nepriklausanti ministerijos valdymo sistemai (pvz. savivaldybė).
Atsakymas
Paklausime pateiktu atveju ministerijoje pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra draudžiama bet kokia forma ir būdu (oficialiai ar neoficialiai, raštu, žodžiu ar teikiant duomenis per informacinę sistemą), atstovauti fizinius ar juridinius asmenis ministerijoje arba ministerijos įstaigų sistemoje.
Jeigu atstovaujančiojo per informacinę sistemą pateikti duomenys yra gaunami, registruojami ir/ar vertinami ne ministerijoje (ar kitoje jos įstaigų sistemos įstaigoje), o visiškai kito subjekto (pvz. savivaldybės), t. y. informacinė sistema yra naudojama tik kaip elektroninė informacijos perdavimo priemonė, Komisijos nuomone, tokia situacija neturėtų būti laikoma atstovavimu savo darbovietėje, todėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies apribojimas neturėtų būti taikomas.
Pabrėžtina, kad konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies išimtį taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai ir svarstant dėl minėto apribojimo išimties taikymo, Komisijos nuomone, svarbu įvertinti darbuotojo pareigines funkcijas, dokumentų ir informacijos, kurie teikiami per informacines sistemas, pobūdį, tikslus ir kokių teisinių pasekmių šie dokumentai ar informacija sukelia jas teikiančiam asmeniui ar jo atstovaujamajam. Taip pat svarbu atsižvelgti, ar suteikus apribojimo atstovauti išimtį, būtų užtikrinta, kad toks asmuo tinkamai laikysis Įstatyme nustatytų pareigų vengti interesų konflikto, šiam iškilus – nusišalinti, nesinaudoti pareigomis ar informacija ne tarnybos tikslais (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs deklaruojančių asmenų privatūs interesai ar jų veiklos aplinkybės nustatomi atlikus atitinkamą individualų vertinimą (tyrimą). Teikdama šią nuomonę Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, Komisijai nepateiktos aplinkybės.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.