Klausimas

Ar gali artimi asmenys (mama ir dukra) dirbti vienoje įstaigoje esant tiesioginiam pavaldumui (tarkime, viena – skyriaus vedėja, kita – jai pavaldi gydytoja), jeigu mama, būdama vedėja, nusišalina nuo su dukra susijusių sprendimų priėmimo (dėl jos sprendimus priimti įstaigoje paskiriamas kitas asmuo)?

Atsakymas

Atkreipiame dėmesį į Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytas priemones interesų konfliktui išvengti:

  • prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas,
  • pareikšti apie nusišalinimą ir
  • jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (11 straipsnio 2 dalis).

Taip pat VTEK atkreipia dėmesį į interesų konflikto grėsmes, kai artimi asmenys dirba toje pačioje institucijoje ar įstaigoje.

Kriterijai, kurie padeda nustatyti interesų konflikto grėsmes:

  • tiesioginis pavaldumas (pvz., skyriaus vedėjas ir šio skyriaus specialistas yra sutuoktiniai arba jūsų atveju mama su dukra);
  • netiesioginis pavaldumas (pvz., ligoninės vadovo žmona dirba gydytoja toje pačioje ligoninėje);
  • laikinos, trumpalaikės užduotys, pavedimai (pvz., institucijos darbuotojas skiriamas į komisiją, kuriai pavedama atlikti jam artimo asmens, dirbančio toje pačioje institucijoje, tarnybinės veiklos tyrimą ir pan.).

Vertinant tokio pobūdžio situacijas pagal Įstatymo nuostatas svarbu tai, kad Įstatymas tiesiogiai nedraudžia artimiems asmenims dirbti vienoje institucijoje ir neriboja jų veiklos, tik jei jų nesieja tiesioginiai tarnybinio pavaldumo, kontrolės ir kiti santykiai.

Kiekvienu nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti visas galimas interesų konfliktų grėsmes ir jų sistemingumą.

Interesų konfliktų valdymo priemonės pagal Įstatymo nuostatas:

  • išankstinių rašytinių rekomendacijų dėl konkrečių artimų asmenų darbo pateikimas (11 straipsnio 5 dalis);
  • deklaruojančiojo nusišalinimas ir įstaigos vadovo (atsakingo asmens) interesų konflikto situacijos įvertinimas pagal VTEK nustatytus kriterijus (11 straipsnio 1-3 dalys);
  • deklaruojančiojo, kuriam kyla interesų konflikto situacija, nušalinimas (11 straipsnio 6 dalis).

VTEK nuomone, šioje situacijoje ligoninės skyriaus vedėja privalo nusišalinti ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su dukra, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose, nusišalinti nuo kontrolės veiksmų.

Atsakingas vadovas

Atkreipiame dėmesį, kad, pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tai, kaip deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo, kontroliuoja ir prižiūri kitos institucijos ir įstaigos ar pagal specialiuosius įstatymus ir kitus teisės aktus sudarytos komisijos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – Kontroliuojantis asmuo). Iš Jūsų pateiktos informacijos Komisijai nepakanka duomenų atlikti šios situacijos interesų konfliktų rizikos analizę.

Darbdavys, priimdamas į darbą artimus asmenis, tarp kurių bus tiesioginio pavaldumo santykiai, pats privalo įvertinti nuolatinio interesų konflikto grėsmę ir prisiimti atsakomybę dėl tinkamo Įstatymo nuostatų vykdymo šių asmenų atžvilgiu.

VTEK mano, kad šiuo atveju kontroliuojantis asmuo (ligoninės vadovas), vykdydamas Įstatymo priežiūrą ir kontrolę, turi įvertinti įdarbinamo asmens (šiuo atveju ligoninės skyriaus vedėjos bei specialistės) veiklos sritis bei joms priskirtas funkcijas ir jų apimtį, galimas situacijas, kai skyriaus vedėja, atlikdama pareigas, turės spręsti klausimus, susijusius su dukra, ir nustatęs interesų konflikto grėsmes pateikti išankstinę rekomendaciją dėl galimo interesų konflikto ir jo valdymo.

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

 Sužinokite daugiau