Klausimas
Ar gali Savivaldybės administracijoje dirbanti Savivaldybės gydytoja dirbti kitą darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios steigėja yra Savivaldybė? Ar nekiltų jai interesų konfliktas, nes funkcijos nebūtų susijusios su dabartiniu Savivaldybės gydytojos darbu (ketina eiti sekretorės pareigas).
Teisinės nuostatos ir teismo praktika
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi Įstatymas interesų konfliktą vienareikšmiškai sieja su galimybe einant pareigas valstybinėje tarnyboje priimti sprendimus, kuriems daro įtaką ar kurie yra sietini su asmeniniais (privačiais) interesais.
Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt buvusį ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).
Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su asmens ar jam artimo asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu priimant sprendimus. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad deklaruojantis asmuo turi deklaruoti visas savo ir antrosios pusės darbovietes ir (ar) einamas pareigas, preziumuojama, kad kita deklaruojančiojo asmens darbovietė yra vienas iš jam interesų konfliktą galinčių sukelti šaltinių.
Įstatymo nuostatų požiūriu, papildomas darbas gali būti derinamas su darbu valstybinėje tarnyboje, tik jei tokia papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto arba interesų konflikto požymiai, atsiradę dėl papildomo darbo, būtų nesisteminio pobūdžio, o Įstatymo nuostatų pažeidimo būtų galima išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų.
Atsakymas
Pirma. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės gydytojai papildomai dirbant asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios steigėja yra Savivaldybė, atsiranda reali interesų konflikto grėsmė. Eidama Savivaldybės gydytojos pareigas valstybės tarnautoja negalės dalyvauti rengiant, svarstant ar priimti sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, susijusias su jos antra darboviete, kai šie sprendimai bus akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su jos turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu.
Tačiau, ar Savivaldybės gydytojos papildomas darbas iš tiesų jai kels nuolatinį tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą ir, ar šis konfliktas galės būti išsprendžiamas Savivaldybės gydytojai nusišalinant nuo jai interesų konfliktą keliančių (susijusių su jos papildomu darbu) užduočių Savivaldybėje rengimo, svarstymo ar priėmimo, gali įvertinti tik pati Savivaldybės gydytoja ir ją į pareigas priimantis asmuo, atsižvelgęs į gydytojos pareigybės aprašymą ir vykdomus pavedimus Savivaldybėje. Taip pat nemažiau svarbu įvertinti, ar Savivaldybės gydytojai nusišalinus nuo klausimų, susijusių su jos antra darboviete, rengimo, svarstymo ar priėmimo, gydytojos darbdavys turėtų kam pavesti šiuos klausimus išspręsti.
Antra. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VDĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojui draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, arba kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla.
Atsižvelgusi į tai Komisija teikia nuomonę, kad Savivaldybės gydytoją į pareigas priimantis asmuo turėtų įvertinti ir Savivaldybės gydytojai suteiktus įgalinimus įstaigos, kurioje ji ketina dirbti, atžvilgiu.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.