Ar švietimo įstaigos vadovas (direktorius) gali dirbti papildomą darbą, t. y. mokytoju ar kitu darbuotoju? Jeigu taip, ar įstaigos vadovui nekyla dėl to nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas? Ar pavaduotojui, kai jis atlieka direktoriaus funkcijas, kai direktorius nusišalina nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokytojo, atžvilgiu ar kai pavaduotojas organizuoja (vadovauja) atrankos pokalbiui, kuriame kaip vienintelis pretendentas dalyvauja direktorius, nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jei pavaduotojas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui? Šie klausimai kyla todėl, kad vadovai, nerasdami reikiamo dalyko mokytojo, prašo leisti papildomai dirbti mokytojo pareigose toje pačioje įstaigoje, kurioje jie eina direktoriaus pareigas.
Įstatymo nuostatos
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies 7 punktą biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, todėl jiems Įstatymo nuostatos yra taikomos tiesiogiai ir visos apimties.
Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Siekiant šių tikslų Įstatyme numatyta deklaruojančio asmens pareiga vengti interesų konflikto, kurią detalizuoja Įstatymo 11 straipsnis 1 ir 2 dalys. Iš šios teisės normos matyti, kad joje asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:
- draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.
- pareiga informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą.
- draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad joje įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus.
Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalyse, pagal kurias interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.
Situacijos vertinimas
Manytina, kad deklaruojančio asmens papildomas darbas ar veikla gali būti derinami su jo pagrindiniu darbu tik jei tokia papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto arba interesų konflikto požymiai, atsiradę dėl papildomo darbo, yra nesisteminio pobūdžio, o Įstatymo nuostatų pažeidimo būtų galima išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų.
Tačiau jei įstaigos vadovas savo vadovaujamoje institucijoje svarsto, vertina, prižiūri ar kontroliuoja savo paties veiklą ir priima sprendimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius su savo, kaip įstaigos darbuotojo, darbo eiga, jos vertinimu, sąlygomis ir pan., tai tokie jo veiksmai prieštarauja Įstatymo tikslams, uždaviniams ir valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomiems reikalavimams, neatitinka nešališkumo bei objektyvumo principų ir gali būti vertinama kaip interesų konfliktas.
Svarbu ir tai, kad įstaigų vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniams darbuotojams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad įstaigų vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.
Komisijos nuomone, švietimo įstaigos direktorius privalo nusišalinti ir nedalyvauti visų sprendimų, susijusių su jo papildomu darbu (pareigomis) toje pačioje švietimo įstaigoje, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose bei nusišalinti nuo visų kontrolės veiksmų. Tokia VTEK nuomonė atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, kurioje teismas vertino, jog, kai įstaigos vadovas, be užimamų pareigų siekia užimti ir kitas pareigas jo paties vadovaujamoje įstaigoje, sudaro prielaidas atsirasti interesų konfliktui, nes jis būdamas įstaigos vadovu turi galimybę pačiomis įvairiausiomis formomis paveikti atitinkamų sprendimų priėmimą, kurie gali būti susiję su šių pareigų (siekiamų papildomai užimti) statusu. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio, darbo laiko rėžimo, darbo drausmės nustatymu ir pan. (LVAT 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-438/2016).
Vertinant, ar įstaigos vadovo pavaduotojui gali būti pavesta atlikti funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo papildomo darbo administravimu/eiga (atranka, skyrimu, tarnybinių užduočių formulavimu, krūvio nustatymu, skatinimu, veiklos vertinimu, veiklos tyrimu ir t.t.), manytina, kad asmenų pavaldumo bei priklausomybės santykiai gali tapti interesų konflikto priežastimi. Tokiai pozicijai pritaria ir LVAT, aiškindamas, kad pavaldinio sprendimai jo tiesioginio vadovo atžvilgiu, atitinkamai gali būti įtakojami jo tiesioginio vadovo priimamais sprendimais jo paties atžvilgiu. Visa tai lemia, kad tokiais atvejais išlieka interesų konfliktų kilimo galimybė (LVAT 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-438/2016).
Tam, kad būtų išspręsta interesų konflikto grėsmė, susijusi su įstaigos vadovo papildomu darbu jo paties vadovaujamoje švietimo įstaigoje, įstaigos vadovas privalo būti aktyvus ir įgyvendinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir, nagrinėjamuoju atveju, 4 dalyje numatytą pareigą informuoti įstaigos vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą (šiuo atveju ministrą) apie kylantį interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą.
Pagal Įstatymo 22 straipsnį prievolę kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, paveda atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams. Todėl pabrėžtina, kad galutinį sprendimą dėl galimybės užsiimti kita veikla bei iš jos kylančių interesų derinimo rizikų bei jų valdymo gali priimti tik asmens darbdavys ar jo įgalioti asmenys (t. y. darbuotojai, vadovo įgalioti atlikti Įstatymo vykdymo priežiūrą ir kontrolę). Kiekvienu nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti visas galimas interesų konfliktų grėsmes (kylančias ir įstaigos vadovui, ir jo pavaduotojui, jeigu pastarajam būtų pavesta atlikti darbdavio funkcijas dėl įstaigos vadovo papildomo darbo) ir jų sistemingumą bei parinkti interesų konfliktų valdymo priemones pagal Įstatymo nuostatas, t. y.:
– išankstinių rašytinių rekomendacijų sprendžiant įstaigos vadovo papildomo darbo organizavimo klausimus įstaigos vadovui bei jo pavaduotojui pateikimas (Įstatymo 11 str. 5 d.);
– deklaruojančiojo nusišalinimas ir įstaigos vadovo bei pavaduotojo interesų konflikto situacijos įvertinimas pagal VTEK nustatytus kriterijus (Įstatymo 11 str. 1-3 d.);
– deklaruojančiojo, kuriam kyla interesų konflikto situacija, nušalinimas (Įstatymo 11 str. 6 d.).
Atsakymas
Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas teisines nuostatas ir teismų praktiką Komisija teikia nuomonę, kad šiuo atveju švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turėtų įvertinti interesų konflikto rizikas dėl Įstatymo nuostatų laikymosi ir atlikti anksčiau šiame rašte nurodytus veiksmus.
Pabrėžtina, kad įstaigos vadovo galimybė dirbti papildomai jo vadovaujamoje įstaigoje turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais ir tik tuomet, jei švietimo įstaigos vadovas pateikė įstaigos steigėjui duomenis, patvirtinančius, kad jis ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdamas surasti mokytoją į jo paties pretenduojamas pareigas, tačiau paieškos/atrankos rezultatai buvo neigiami.
Tokiais atvejais vadovas turėtų būti nušalinamas nuo mokytojo atrankos procedūros, jam pateiktos išankstinės rekomendacijos nuo kokių darbo eigos klausimų jis turi nusišalinti, o direktoriaus pavaduotojui suteikiami įgaliojimai spręsti įstaigos vadovo kaip mokytojo darbo eigos klausimus. Komisijos vertinimu svarbu ir tai, kad steigėjas turėtų užtikrinti, kad direktoriaus pavaduotojo veiksmai, organizuojant mokytojo atranką, atitiktų skaidrumo ir objektyvumo standartus. Manytina, kad viena iš priemonių, leidžiančių užtikrinti minėtuosius standartus – steigėjo atstovo dalyvavimas stebėtojo teisėmis pretendento į mokytojo pareigas pokalbyje, kiti steigėjo veiksmai, susiję su atrankos bei paskesnių direktoriaus pavaduotojo veiksmų, kontrole. Be to, Komisijos nuomone, šiuo atveju tikslinga būtų įvertinti ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo atitinkamo pakeitimo poreikį.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.